Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir pagreitinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „M.“, vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. B. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Veiką padarę tokiomis aplinkybėmis: 2023 m. balandžio 1 d., apie 12.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arenoje, vykstant futbolo rungtynėms, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia kumščiu vieną karta sudavė Ž. J. į kairės pusės viršutinę lūpą, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė viršutinės lūpos kairės pusės kiauryminę muštinę žaizdą.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiriamo įvykio dieną vyko futbolo rungtynės, kuriose dalyvavo jo ir nukentėjusiojo sūnūs. Žaidimo metu buvo daug įvairių šūkavimų ir kitų dalykų, kurių nei futbole, nei kitose varžybose neturėtų būti. Vykstant rungtinėms pradėjo apsivardžiuoti su nukentėjusiuoju, priėjo vienas prie kito ir susistumdė. Nesusivaldęs kaltinamasis stuktelėjo Ž. J.. Tada visi subėgo prie jų, pradėjo rėkti ir stumdytis. Rungtynės buvo laikinai sustabdytos, visus žiūrovus paprašė išeiti į lauką. Tam, kad konfliktas baigtųsi, jį (kaltinamąjį) paprašė išvažiuoti. Konflikto su nukentėjusiuoju metu sudavė vieną smūgį į veidą, po ko nukentėjusysis nukrito ant šono prie tribūnos kėdžių. Fizinį smurtą panaudojo po žodinio konflikto, iš pradžių buvo tik jis ir nukentėjusysis, vėliau priėjo trečias asmuo, kuris kaltinamajam sudavė 2 smūgius. Savo poelgį vertina kaip kvailą ir gėdingą, gailisi jį padaręs. Po įvykusio bendravo su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje galimas laiduotojas D. K. nurodė, kad dirba UAB „E.“. D. K. parodė, kad nori padėti savo draugui D. ir jį laiduoti. Paaiškino, kad kaltinamasis nėra agresyvus ir konfliktiškas, tačiau tiriamo įvykio dieną nesugebėjo suvaldyti emocijų ir pasielgė netinkamai. Laidavimą supranta kaip pagalbą, draugystės išraišką. Kaltinamąjį pažįsta 10 metų. Negali kaltinamojo apibūdinti neigiamai, nes yra pareigingas, neišsiskyręs, turi 2 vaikus, nevartojantis alkoholio, adekvatus. Gyvai susitinka nedažnai, tačiau kelis kartus per savaitę susiskambina. Turi bendrų interesų (nekilnojamas turtas, sportas). Apie tiriamą įvykį jam papasakojo pats kaltinamasis. Jo elgesį vertino kritiškai. Emocijų nesuvaldymas ir smurtas – parodo žemą žmogaus lygį. Iš pradžių kaltinamasis bandė pateisinti savo poelgį, tačiau jis (galimas laiduotojas) aiškino, kad taip elgiasi vaikai, o ne suaugę žmonės.

Atsakydamas į gynėjo klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis Ž. J. patvirtino, kad turtinė ir neturtinė žala jam yra atlyginta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo kiti, ikiteisminio tyrimo metu surinkti, duomenys.

2023 m. balandžio 1 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 1 d., apie 12.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) D. B. žodinio konflikto metu smogė Ž. J. dešine ranka į kairės pusės viršutinę lūpą. To pasėkoje Ž. J. nukrito ant žemės. Žalgirio ligoninėje jam nustatytas lūpos sužalojimas. Dėl tokių veiksmų Ž. J. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 13-17).

2023 m. birželio 29 d. įtariamuoju apklaustas D. B. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. balandžio 1 d., apie 12.30 val. dalyvavo futbolo rungtynėse (duomenys neskelbtini) arenoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Rungtynėse dalyvavo jo nepilnametis sūnus. Rungtynių metu, asmuo su ruda striuke, kaip vėliau paaiškėjo Ž. J., įžeidinėjo (duomenys neskelbtini) Kauno komandos trenerį ir rėkė ant kitos komandos vaikų; įsakmiu tonu nurodinėjo kaip jiems elgtis aikštelėje. Po pirmo kėlinio Ž. J. trenerį vadino „čigonu“, bei kitais rasistiniais žodžiais. Jie su juo buvo skirtingose pusėse. Jis (kaltinamasis) buvo kairėje aikštelės pusėje, o Ž. J. - dešinėje. Prasidėjus antram kėliniui Ž. J. ir dar du ar tris asmenys atėjo į kairę kupolo pusę. Rungtynių metu Ž. J. toliau užgauliojo Kauno komandos trenerį, dėl jo tautybės. Jis (kaltinamasis) paprašė Ž. J. palikti Kauno komandos trenerį ir vaikus ramybėje ir nesikabinėti. Ž. J. žinojo, kad jis (kaltinamasis) yra iš varžovų komandos, nes jis dėvėjo Kauno komandos apranga. Ž. J. pradėjo keiktis, kalbėjo pakeltu tonu ir rėkė; sakė, kad neaiškintų, kaip jis turi elgtis. Jiedu pradėjo artėti vienas prie kito, Ž. J. pradėjo jam grasinti, kad jis „neišvažiuos sveikas iš Vilniaus“, įrėmė savo galvą jam į galvą ir galva jį stumtelėjo. Vėliau priėjo kažkoks vyriškis, kaip suprato Ž. J. pažįstamas, ir su abiem rankom pastūmė jį (kaltinamąjį) į krūtinės sritį, o Ž. J. su savo dešine ranka trenkė jam (kaltinamajam) į veidą. Jis (kaltinamasis) instinktyviai, bandydamas apsiginti nuo jų, trenkė savo dešine ranka Ž. J. į veidą. Po ko vyriškis du kartus smūgiavo jam į galvos sritį. Vieną smūgį jam pavyko išvengti. Rungtynėse dalyvavę asmenys pribėgo prie jų ir pradėjo juos skirstyti. Jis (kaltinamasis) nuėjo prie išėjimo, tačiau Ž. J. norėjo jį pulti antrą kartą. Ž. J. eidamas link jo sakė: „tau gaidy pizdė bus“. Kiti asmenys jį laikė ir nei vieno smūgio Ž. J. jam daugiau nesudavė. Išėjimo koridoriuje bandė jį užpulti trečią kartą. Jis nei vieno įžeidžiančio žodžio ar keiksmažodžio Ž. J. nepasakė. Vėliau priėjęs Kauno komandos savininkas A. M. nurodė kuo greičiau pasižalinti iš arenos. D. B. nurodė, kad įvykį matė L. S., G. S., jo žmona I. S., T. R. ir Vilniaus komandos (duomenys neskelbtini) vaiko L. S. tėvas. Be to, turi filmuotos medžiagos iš įvykio vietos, kurią pateiks elektroniniu paštu (t. 2, b. l. 19-20).

2024 m. sausio 18 d. įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato. Dėl kaltės pasisakys susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir papildomą įrodomąją medžiagą pateiks iki 2024 m. sausio 29 d. (t. 2, b. l. 25-26).

2024 m. kovo 26 d. įtariamuoju apklaustas D. B. nurodė, kad 2023 m. balandžio 1 d. apie 12.30 val. dalyvavo futbolo rungtynėse, kurios vyko (duomenys neskelbtini) arenoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Rungtynių metu tarp jo ir rungtynėse dalyvavusio Ž. J. kilo žodinis konfliktas. Prisipažįsta, kad konflikto metu trenkė Ž. J. savo dešine ranka į veido sritį. Dėl savo poelgio labai gailisi. Labai apgailestauja, kad taip įvyko. Nukentėjusįjį Ž. J. atsiprašė ir su juo susitaikė. Susitarti dėl nukentėjusiojo prašomos žalos atlyginimo nepavyko. Sutinka atlyginti jam padarytą žalą, tačiau mano, kad nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos dydis yra per didelis (t. 2, b. l. 31-32).

2023 m. balandžio 1 d. nukentėjusiuoju apklaustas Ž. J. parodė, kad 2023 m. balandžio 1 d., apie 10 val., Vilniuje, jis atvyko į (duomenys neskelbtini) futbolo varžybas, kuriose dalyvavo jo sūnus. Rungtynių pradžioje viskas buvo gerai, tačiau antro kėlinio pabaigoje vienas iš tėvų – D. B. – pradėjo prieštarauti teisėjui. Vis dėlto, priekaištavo visi arenoje buvę sirgaliai bei Kauno komandos treneris. Tada D. B. pradėjo reikšti nepasitenkinimą Vilniaus komandos sirgaliams, neva jie provokuoja Kauno komandos trenerį, todėl Kauno komanda pralaimi. Nukentėjusysis pažymėjo, kad jokių provokacijų iš Vilniaus sirgalių pusės nebuvo. Rungtynėse buvo daug aistrų ir nepasitenkinimų. Varžybų pabaigoje D. B. šūkavo į Vilniaus komandos sirgalių pusę, toliau juos kaltino trenerio provokacijomis. Tuomet nukentėjusysis atsakė, kad nėra jokios provokacijos, nes Kauno komandos treneris buvo toli nuo sirgalių. Jis (nukentėjusysis) nesuprato, kokias provokacijas įžvelgė D. B.. Kažkuriuo metu jis (kaltinamasis) priėjo prie jo (Ž. J.) ir pradėjo rėkti, siūlė išeiti į lauką. Ž. J. jam (kaltinamajam) atsakė, kad jis „varytu“ nuo jo (nukentėjusiojo) ir nelįstų. Iškart po šių žodžių D. B. nieko neatsakęs smogė jam dešine ranka į kairės pusės viršutinę lūpą. Ž. J. nukrito ant kėdžių, tačiau sąmonės neprarado. Po smūgio jis pajautė fizinį skausmą. Subėgę sirgaliai pradėjo juos išskirti, o teisėjas pašalino visus sirgalius. Nukentėjusysis, kartu su kitais tėvais, nuėjo paskui jį (kaltinamąjį) į lauką. D. B. toliau elgėsi agresyviai, plūdo jį (nukentėjusįjį) necenzūriniais žodžiais, aiškino, kad Ž. J. yra pats kaltas. Po apsižodžiavimų D. B. pasišalino, o nukentėjusysis laukė policijos, kurią iškvietė Vilniaus komandos žaidėjo tėvas. Sulaukęs policijos papasakojo visas įvykio aplinkybes. Ligoninėje jam nustatė lūpos žaizdą. Nukentėjusysis pažymėjo, kad D. B. viso žaidimo metu elgėsi neadekvačiai ir agresyviai. Tiriamas įvykis užfiksuotas vaizdo kamera. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 38-40).

2023 m. spalio 3 d. papildomai nukentėjusiuoju apklaustas Ž. J. parodė, kad įvykio metu, t. y., 2023 m. balandžio 1 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini) arenoje (Vilnius, (duomenys neskelbtini), varžybų metu D. B. jam trenkė kumščiu į lūpą. Nukentėjusysis nurodė, kad tuo metu su juo (nukentėjusiuoju) buvo R. G., kuris bandė juos išskirti. Nukentėjusysis nematė, kad R. G. būtų trenkęs kaltinamajam. Taikytis su kaltinamuoju šiame ikiteisminiame tyrime nenori. Mano, kad jo elgesys buvo neadekvatus ir keliantis pavojų visuomenei. Po rungtynių tėvams buvo paskirtos baudos, uždrausta stebėti penkias rungtynes (t. 1, b. l. 46).

Specialisto išvadoje Nr. G 1010/2023(01) nurodyta, kad Ž. J. padaryta viršutinės lūpos kairės pusės kiauryminė muštinė žaizda, trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis po nustatyto sužalojimo galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 57-58).

2023 m. balandžio 19 d. liudytoju apklaustas D. L. parodė, kad 2023 m. balandžio 1 d., ryte, dalyvavo futbolo rungtynėse (duomenys neskelbtini) arenoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tą dieną vienoje iš komandų žaidė jo nepilnametis sūnus. Liudytojas nurodė, kad po pirmojo kėlinio tarp Ž. J. ir kažkuriuo tai vaiko iš kitos komandos tėvų kilo konfliktas. Konkrečios konflikto priežasties nebuvo. Priešininkų komanda tuo metu pralaiminėjo, todėl mano, kad konfliktas galėjo kilti dėl to. Konflikto metu pradėjo vienas prie kito artintis, rėkė vienas ant kito. Tarp jų atsistojo vienas iš Vilniaus komandos vaikų tėvas R. ir bandė juos apraminti, tačiau liudytojui nepažįstamas vyras trenkė Ž. J. į veidą. Jam pradėjo bėgti kraujas. Varžybos buvo sustabdyto, visi tėvai buvo pašalinti iš arenos. Kažkas iš įvykį mačiusių žiūrovų paskambino bendrojo pagalbos centro numeriu. Liudytojas taip pat paskambino. Vyro, kuris trenkė Žydrūnui nepažįsta, tačiau žino, kad prieš tai yra sukėlęs ne vieną konfliktą.

2023 m. balandžio 19 d. liudytoju apklaustas E. S. parodė, kad 2023 m balandžio 1 d. 11 val., kartu su šeima atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ areną, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Žiūrėjo futbolo varžybas, kuriuose dalyvavo sūnus. Varžybų metu įvyko konfliktas tarp Ž. ir vieno, jam nepažįstamo vyro. Įvykio metu minėtas vyras dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį Ž. į veidą. Konfliktas vyko toje vietoje, kur sėdėjo liudytojas. Po įvykio, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Girdėjo kaip konflikto dalyviai, prieš smūgį, ginčijosi tarpusavyje, bet dėl ko konkrečiai, nežino (t. 1, b. l. 79).

2023 m. birželio 22 d. liudytoju apklaustas I. Š. parodė, kad 2023 m. balandžio 1 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) arenoje esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyko futbolo rungtynės tarp Vilniaus (duomenys neskelbtini) bei Kauno (duomenys neskelbtini) komandų. Žaidė nepilnamečiai vaikai (apie 14 metų). Rungtynių metu teisėjas sustabdė žaidimą. Tada pastebėjo, kad futbolo žaidėjai pradėjo eiti link sirgalių tribūnos, kur buvo žaidėjų tėvai bei kiti dalyviai. Suprato, kad vyko kažkoks konfliktas tarp vyrų, girdėjo rėkavimus. Tuo metu nuo įvykio buvo apie 50 metrų atstumu. Greitai pribėgo prie minios ir pamatė, kad vyko konfliktas tarp dviejų vyrų. Vienas iš vyriškių buvo jam pažįstamas asmuo, kuriuo pavardė J. Kito vyriškio nežinojo, tačiau jis buvo vieno iš Kauno komandos žeidėjų tėvu. Liudytojas suprato, kad minėtas vyras sudavė J. Priėjęs arčiau pamatė sužalotą J. lupą; jam bėgo kraujas. Dėl ko įvyko konfliktas nežino. Liudytojas pažymėjo, kad pačio įvykio nematė ir nežino, kas pradėjo konfliktą ir kas pirmas trenkė. Priėjo kai vyrus išskyrė rungtynėse dalyvavę asmenys. Liepė visiems sirgaliams palikti areną, kad teisėjai galėtų saugiai užbaigti varžybas. Dėl neatsakingo vyro elgesio komandos gavo 500 Eur baudas ir sirgalių diskvalifikaciją visam mėnesiui (t. 1, b. l. 83).

2023 m. liepos 4 d. liudytoju apklaustas N. S. parodė, kad 2023 m. balandžio 1 d. apie 12 val. dalyvavo futbolo rungtynėse (duomenys neskelbtini) arenoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Rungtynes stebėjo kartu su nepilnamečiu sūnumi. Rungtynių metu pamatė, kad tarp sirgalių vyko kažkoks konfliktas. Matė grupelę žmonių, kurie šaukė vieni ant kitų. Tarp ko ir dėl ko įvyko konfliktas, nematė ir nežino. Taip pat nematė, kad kas nors, kažkam būtų trenkęs. Tuo metu buvo atokiau nuo tų žmonių. Pamatęs žmonių minią, kartu su sūnumi nusprendė išeiti, todėl apie įvykį nieko negali pasakyti (t. 1, b. l. 88).

2023 m. rugsėjo 12 d. liudytoju apklaustas G. S. parodė, kad 2023 m. balandžio 1 d., apie 12.30 val. dalyvavo futbolo rungtynėse (duomenys neskelbtini) stadione Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tą dieną jo vaikas žaidė už Kauno komandą. Varžybų metu abejų komandų sirgaliai susiskirstę stebėjo rungtynes kupole. Kartu su komandos nariai - apie 6 sirgaliai - buvo kupolo viduryje, šalia įėjimo durų. Priešininkų komandos sirgaliai buvo kitame nuo kupolo gale. Vilniaus komandos sirgaliai pradėjo tyčiotis, mėgdžioti ir šaipytis iš Kauno komandos trenerio, nes jis yra kitatautis. Tų žmonių nepažįsta, tačiau yra juos matęs kitose varžybose. Jie padarė Vilniaus komandos sirgaliams pastabą, tačiau jie atsakė, kad kaip nori taip ir „serga“. Šia fraze jie neapsiribojo. Pradėjo rodyti nepasitenkinimą, rėkavo. Vienas iš tos grupelės vyriškis (stambaus sudėjimo, apie 1,80 m. ūgio, su rauda striuke) pradėjo keiktis mūsų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai. Rėkdamas pradėjo artėti prie mūsų. Kelis žingsnius nuo manęs stovėjo mūsų komandos vieno vaiko tėvas D. B.. Jis tuo metu stovėjo vienas. Mačiau, kaip vyriškis su ruda striuke priėjo prie D. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tuo metu D. stovėjo nugara atsisukęs į mane. Neužilgo prie D. priėjo gerokai agresyviau nusiteikęs dar vienas vyriškis su mėlyna striuke (jis buvo apie 1, 85 cm, liekno kūno sudėjimo). Šio vyriškio ankščiau nematė. Priėjęs prie D. pastūmė jį rankomis į kūną. Suprato, kad viskas gali baigtis muštynėmis, todėl pradėjo juos skirstyti. Jis atsistojo tarp jų. Vyriškis su ruda striuke pradėjo rėkauti, kad D. eitų su juo išsiaiškinti santykių į lauką, vartojo daug necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu. Ar vyriškis su ruda striuke trenkė D. nematė, nematė ir kad D. jam trenktų. Jis matė tik kažkokį apsistumdymą. Jie stovėjo krūtinėmis vienas prieš kitą, rėkavo, keikėsi. Jis nematė, kad vyriškiui su ruda striuke buvo praskelta lūpa. Pastebėjo tik, kad jis galimai buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pamatęs konfliktą, varžybų teisėjas sustabdė žaidimą ir liepė visiems išeiti, nes kitaip varžybos nebūtų tęsiamos. Visi ir išėjo iš kupolo. D. po įvykio iš karto išvažiavo (t. 1, b. l. 108-110).

2023 m. rugsėjo 19 d. liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad jo akademijos komanda, kurioje yra vadovu, 2023 m. balandžio 1 d., tikslaus laiko neatsimena, žaidė futbolą su Baltijos akademijos futbolo komanda, (duomenys neskelbtini) arenoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Rungtynes stebėjo su Baltijos akademijos vadovu I. Š.. Sėdėjo ir kalbėjo apie futbolo rungtynes. Toje pačioje aikštelės pusėje, tik kitame aikštės gale, vienas iš sirgalių, kiek pamena su ruda striuke, gana aukštas, elgėsi netinkamai, galimai net buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis šūkavo, užgauliojo trenerius užsieniečius apeliuodamas į jų tautybes. Jo užgauliojimai turėjo rasistinį kontekstą. Vėliau, kalbėdami su I. pamatė, kad kitame aikštelės gale vyksta konfliktas tarp vyriškio su ruda striuke ir D. B.. Konflikto pradžioje jie buvo dviese, o vėliau prie jų pribėgo trečias vyriškis. Matė, kad jis buvo užsimojęs kumščiu į D. B.. Numano, kad tas trečias vyriškis trenkė D. B.. Paties smūgio jis nematė. To vyriškio tapatybės nežino. Žino, kad vyriškiai yra iš Vilniaus komandos. Konfliktą pamatę teisėjai sustabdė rungtynes. Kartu su I. pribėgo skirstyti tų vyriškių. Norėjo apsaugoti rungtynėse dalyvavusius vaikus, kad jie nenukentėtų, dėl neadekvataus vyrų elgesio. Vieno iš vyro sūnus (kuris buvo su ruda striuke) pradėjo savo komandos draugus nuteikinėti muštis su priešininkų komandos nariais. Matėsi, kad tarp vaikų gali būti kažkokia konflikto užuomazga. Tada jis liepė D. B. išeiti iš arenos. Pamatė kito, savo komandos nario T. G. motiną, (vardo nežino), paprašė jos išvežti D. B., kad nekiltų muštynės. Jis išbėgo į arenos laukiamąjį, bet ten jau nieko nevyko. Žaidusių vaikų tėvai sakė, kad lauke vis dar kažkas vyksta. Išėjus iš arenos matė vyriškį (su ruda striuke), kuris kitų žmonių bei vaikų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, vijosi D. B., sakydamas: „gaidy tau pizda, užversiu“ ir taip toliau. Lauke jis pamatė, kad jo lūpa kraujuota, su servetėle ją valėsi. Vėliau atvyko pareigūnai. Jis pačio konflikto pradžios nematė. Iš kitų, rungtynėse dalyvavusių asmenų sužinojo, kad vyriškis su ruda striuke pats pirmas puolė, užtat ir „gavo“. Tai sakė „(duomenys neskelbtini)“ žaidėjų tėtis, kurio pavardė S. Tas trečias vyriškis buvo tamsiai apsirengęs, vidutinio kūno sudėjimo, gana aukštas. Jo visiškai nepažįsta. Vyriškis su ruda striuke (kaip vėliau sužinojo jo pavardė J.) taip neadekvačiai elgiasi ne pirmą kartą. Matęs jį ne kartą. Vilniuje, jau beveik visi jį pažįsta. Jis yra identifikuojamas kaip neadekvačiai besielgiantis vieno žaidusių vaikų tėvas, mėgstantis atkreipti dėmesį į save bei išprovokuojantis konfliktus. Jis mano, kad iš (duomenys neskelbtini) komandos tėvų niekas nenustebo dėl tokio jo elgesio (t. 1, b. l. 99-102).

2023 m. spalio 3 d. liudytoju apklaustas R. G. parodė, kad 2023 m. balandžio 1 d., buvo (duomenys neskelbtini) arenoje adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), kurioje vyko vaikų futbolo varžybos tarp Vilniaus ir Kauno komandų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) komandoje žaidė jo sūnus. Varžybų metu Vilniaus komandos vaikų tėvai ir kiti sirgaliai stovėjo kairėje kupolo pusėje nuo įėjimo, o Kauno komandos sirgaliai (tėvai) dešinėje pusėje. Kauno komandos treneris, rungtynių metu, į kiekvieną teisėjo švilpuką reagavo garsiai, kažką tai šaukdavo. Vilniaus komandos sirgaliai po jo tokio kiekvieno šūkavimo irgi bendrai šūkavo. Kauno komandos sirgaliams tai nepatyko. Visi dalyvavę asmenys rėkavo ir kažką šukavo. Antro kėlinio pabaigoje vienas iš tėvų, kurį liudytojas matė prieš tai vykusiose rungtynėse, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjęs ilgą juodos spalvos striuke, priėjo prie Vilniaus komandos sirgalių ir pradėjo reikšti priekaištus dėl triukšmo. Sirgaliai atsakė vyrui: „ko tu mum aiškini, eik iš čia“. Vyras kažką jiems pasakė. Tada atsistojo Ž. J. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Girdėjo kaip vyriškis kvietė Ž. J. pasiaiškinti į lauką. Suprato, kad bręsta muštynės. Liudytojas pakilo nuo vietos ir bandė tarp jų įsiterpti ir atstumti vieną nuo kito. Visgi jo niekas neklausė. Tada jie priėjo dar arčiau vienas kito ir vos neįsirėmė galvomis. Tada vyriškis staiga dešiniu kumščiu trenkė Ž. į veidą ir jis nukrito. Liudytojas bandė stoti tarp jų, kad daugiau nesimuštų. Tada vyriškis šoko prie jo, siūlė muštis. Jis irgi atsistojo sakė: „einam muštis“, tačiau jis pradėjo trauktis. Pribėgo kiti tėvai, bet sustabdyti jo nebandė. Po ko vyriškis pasišalino iš stadiono. Ne vieno smūgio vyriškiui nesudavė. Jam į galvos sritį tikrai nesmūgiavo. Tai turėtų būti užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 91-93).

2023 m. spalio 6 d. liudytoju apklaustas L. S. parodė, kad 2023 m. balandžio 1 d. apie 13 val. kartu su savo sūnumi buvo futbolo rungtynėse (duomenys neskelbtini) arenoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jo sūnus žaidė Kauno (duomenys neskelbtini) komandoje. Rungtynių metu stovėjo kartu su D. B., kurio sūnus taip pat žaidė jų komandoje. Jie stovėjo dviese, kiti komandos tėvai stovėjo kupolo dešinėje pusėje. Vilniaus komandos vaikų tėvai buvo iš kairės pusės. Neatsimena ar šalia buvo kitų asmenų. Rungtynių metu vienas iš Vilniaus komandos vaikų tėvų, kuris tuo metu dėvėjo rudą striukę, užgauliojo jų trenerį D. dėl jo tautybės. Jis nuo jų stovėjo kokių 18 metų atstumu. Kabinosi prie kiekvieno trenerio žodžio. D. labai gražiai paprašė nelįsti prie jų trenerio ir palikti jį ramybėje. D. nei vieno keiksmažodžio vyriškio atžvilgiu nepasakė, kalbėjo su juo ramiu tonu. Vyriškis su ruda striuke atsakė, kad „ką nori, tą ir kalba“. D. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, su D. kalbėjo grubiai. Kalbėdami jie pradėjo artėti vienas prie kito. Po to atsirado trečias vyriškis (aukštas, liekno kūno sudėjimo, ilgesnių tamsios spalvos plaukų, dėjėjo tamsius drabužius), kuris priėjęs prie D. kumščiu trenkė jam į galvą. Tą tikrai matė. Tada, vyriškis su ruda striuke, staigiai pastūmė ir kumščiu trenkė D. į veidą. Besigindamas D. kumščiu trenkė vyriškiui su ruda striuke. Tada, trečias vyriškis užsimojo kumščiu ir bandė trenkti D., tačiau jam pavyko išvengti smūgio. Vyriškis užsimojo dar kartą ir kumščiu pataikė D. į galvą. Tada jis (liudytojas) įsikišo į vykstančias muštynes ir pradėjo juos skirstyti. Pribėgo ir kiti vyrai, kurie padėjo juos išskirti (t. 1, b. l. 117-118).

2023 m. spalio 10 d. liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad 2023 m. balandžio 1 d. apie pietus (dabar jau tikslaus laiko neatsimena) dalyvavo kartu su savo sūnumi futbolo rungtynėse (duomenys neskelbtini) arenoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jo sūnus žaidžia Vilniaus (duomenys neskelbtini) komandoje. Nurodo, kad futbolo arenos kairiame kampe sėdėjo, kas stovėjo, Vilniaus komandos sirgaliai, tėvai. Nurodo, kad jis tuo metu stovėjo šalia Ž. J.. Kartu su jais stovėjo R. G. bei kiek atsimena D. L.. Kas dar ten su jais buvo tiksliai neatsimena. Rungtynių metu kaip ir paprastai būna tam tikri sportiniai nepasitenkinimai. Kiek pamena, Ž. visų rungtynių metu elgėsi gan ramiai, nešūkavo, nesikeikė, neįžeidinėjo nei trenerių bei kitų dalyvių. Pačių rungtynių metu Ž. kažką pakomentavo dėl žaidimo (tiksliai neatsimena ką), bet be kažkokios agresijos, be pykčio, su šypsena. Kitoje kupolo pusėje buvo Kauno komandos tėvai. Vienas iš tėvų, su tamsia ilgesne striuke, Kauno komandos emblema, neaukštas, kresnas, stambus, stiprus vyras pradėjo kažką tai komentuoti į Ž. pusę. Ką ten vienas kitam sakė nesigirdėjo dėl triukšmo. Po to jis pamatė, kad jie pradėjo artėti vienas prie kito, vienas kitam kažką komentuodami apie žaidimą. Matė, kad jie vienas prie kito priartėjo. Tuo metu nuo jų stovėjo apie 2-3 metrus atstumu ir jau pagalvojo, kad tikrai čia kažkas įvyks. Tada pamatė kaip Kauno komandos vyriškis dešinės rankos kumščiu staiga taip užsimojo ir trenkė Ž. J. kažkur į skruostą. Trenkimo metu Ž. stovėjo į jį nugara. Ž. J. prarado pusiausvyrą, bet nepargriuvo. Tada visi puolė juos skirti. Buvo nutrauktos varžybos. Prasidėjo chaosas, žodinis aiškinimasis kas kaltas, kas nekaltas. Aiškinimosi metu, vyriškis trenkęs Ž. J. kažkaip jam nepastebėjus, pasišalino iš stadiono. Jis iš Ž. J. jokios agresijos nematė. Nematė, kad jis su savo rankom būtų pastūmęs tą vyriškį. Visą laiką matė Ž. J. rankas. Taip pat kiek atsimena, kad prie jų buvo priėjęs R. G.. Ką jis ten tiksliai darė neatsimena. Tikrai tuo metu nekreipė į tai dėmesio, stebėjo rungtynes. Tikrai nematė, nepastebėjo, kad R. būtų trenkęs Kauno komandos vyriškiui. Po Ž. J. suduoto smūgio, R. tikrai vyriškiui nesudavė nei vieno smūgio. Kauno komandos vyriškis tikrai trenkė pirmas, tą tiksliai matė (t. 1, b. l. 113-115).

2023 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota dviejų garso įrašų (skambučiai bendram pagalbos centrui) apžiūros eiga ir nustatytos aplinkybės (t. 1, b. l. 121-124). .

Pirmas įrašas „92168813070“, kurio pradžia 2023 m. balandžio 1 d. 12 val. 36 min 19 sek. (trukmė – 1 min. 39 sek.). BPC. - 112 klausau. Vyras. - Laba diena, į (duomenys neskelbtini) areną reikia policiją iškviest. BPC. - Miestas, adresas. Vyras. - Vilnius (duomenys neskelbtini) arena. BPC. - Tai kokia gatvė? Vyras. - Nu...kokia čia gatvė yra? (duomenys neskelbtini) ...ne ne stop stop policija atvažiuos viską išsiaiškins. BPC. - Tai kas vyksta? Vyras. - Užpuolimas. BPC. - Kas ką puola? Vyras. - Užpuolė, sumušė žmogų. BPC. - Vyrą? Moterį? Vyras. - Vyrą, vyrą. BPC. - Kiek metų? Vyras. - Suaugęs žmogus (nesuprantamai). BPC. - Tai greitosios jam reikia? Vyras. - Ne, nereikia greitosios. Policijos reikia. BPC. - Tai susimušė draugai, broliai, kas tokie? Vyras. - Tai, kad jei atvažiuos policija išsiaiškins, užpuolė. BPC. - Man dabar reikia išsiaiškint, ponas. Vyras. - Vyksta futbolo varžybos, įvyko konfliktas tarp tėvų ir vienas iš tėvų trenkė kitam tėčiui į veidą ir prakirto lūpą. BPC. - Tarp tėvų. Supratau. Vardas pavardė Jūsų. Vyras. - Tuoj pasakysiu...koks vardas pavardė yra? BPC. - Jūsų pranešėjo. Vyras. - Ž. J.. BPC. - Jūsų pranešėjo vardas pavardė. Vyras. - E. K.. BPC. - Laukit policijos.

Antras įrašas „68814756“, kurio pradžia 2023 m. balandžio 1 d. 12 val. 39 min. 20 sek. (trukmė – 1 min 2 sek.). Vyras. - Koksai čia adresas? (kažkas sako (duomenys neskelbtini)). BPC. - 112. Vyras. - Laba diena. BPC. - Laba diena. Vyras. - Vyksta (duomenys neskelbtini) varžybos futbolo ir tėvelis susimušė ir jau ne vieną kartą... rimtas konfliktas... gal galėtumėt pareigūnus atsiųsti nuraminti. BPC. - (duomenys neskelbtini)? Vyras. - Taip. (duomenys neskelbtini) arena. BPC. - Kas ten, mokykla kažkokia? Vyras. – Ne, ne ..čia šalia mokyklos visiškai...futbolo arena yra...kupolas tas baltas pripučiamas. BPC. - Taip. Dabar greitosios reikės? Vyras. - Ne, greitosios nereikės. Per veidą ten trenkė dabar, bet aš manau pareiškimas bus rašomas. BPC. - Vietoj dabar jie visi taip? Vyras. - Taip... viskas vietoje. BPC. - Viskas vietoje. O kas čia praneša? Vyras. - Praneša D. L.. BPC. - Pakartokit. Vyras. - D. L.. BPC. - Jus ten matėt tą įvykį? Vyras. - Jo..čia yra dabar daug liudininkų, apie 20-30 žmonių tą matė. BPC. - Supratau, gerai laukit policijos. Vyras. Ačiū labai.

2023 m. birželio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo „BFA trumpas(1)“ apžiūros eiga ir nustatytos aplinkybės. Įrašo trukmė 19 min. 27 sek. Vaizdo įraše matomas stadionas ir jame žaidžiantys futbolininkai. Palei stadiono sieną yra suoliukai kur sėdi sirgaliai. Girdimas triukšmas. Vaizdo įrašo 28 sekundėje matomi du stovintys vyriškiai šalia sėdinčių sirgalių. Vienas į kitą rodo ranka. Vyriškiai tarpusavyje stovi apie 20 metrų atstumu. Vienas iš vyriškių yra su tamsios spalvos striuke, tamsiomis kelnėmis. Kitas su rudos spalvos striuke, džinsinėmis kelnėmis. Vyriškiai eina link vienas kito, kažką aiškindamiesi. Po ko stovi vienas šalia kito. Prie jų prieina dar vienas tamsiai apsirengęs vyriškis. Tarp pirmų dvejų vyriškių įvyksta kažkoks apsistumdymas ir matosi kai vienas iš vyriškių užsimoja su dešine ranką ir trenkia antram vyriškiui su rudos spalvos striuke, į galvos sritį (kur tiksliai nesimato). Priėjęs vyriškis irgi su rankom nustumia trenkusį vyriškį. Po ko prieina grupelė vyriškių ir atsistoja tarp jų taip juos išskiria. Vyriškis su rudos spalvos striuke nuvalo veidą. Prie vyriškių prieina kiti dalyvaujantys asmenys bei futbolo žaidėjai. Po ko vyriškis su rudos spalvos striuke prieina prie vyriškio, tarp jų vyksta apsistumdymas. Po ko visi išeina iš aikštelės. Lieka tik žaidėjai bei keletas dalyvių rungtynės vyksta toliau (t. 1, b. l. 131-132).

2024 m. vasario 20 d. apžiūros protokole užfiksuota įtariamojo pateikto vaizdo įrašo „telegram_video“ apžiūros eiga ir nustatytos aplinkybės. Įrašo trukmė 16 sek. Vaizdo įraše kairiame viršutiniame kampe matoma „(duomenys neskelbtini)“ vs „(duomenys neskelbtini)“. Matomos vykstančios rungtynės. Įrašas galimai filmuotas mobiliojo ryšio telefonu. Įrašo kokybė prasta, vaizdas neryškus (išsilieja). Vaizdo įrašo dešiniau matomi stovintys du vyriškiai. Prie kurių prieina trečias vyriškis. Atliekamas kažkoks stūmimo veiksmas. Matomas kažkoks judėjimas, galimai rankų (dėl prastos vaizdo kokybės nesimato, kas būtent). Vyriškis iš kairės, galimai dešine ranka suduoda smūgį šalia stovinčiam vyriškiui. Vyriškis suklumpa. Po ko trečias vyriškis su savo abiem rankom atlieka galimai (prasta vaizdo įrašo kokybė) du smūgius prieš tai smūgiavusiam vyriškiui (t. 1, b. l. 45-46).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 284 straipsnyje nustatė atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagrindinė šios normos saugoma vertybė yra viešoji tvarka, papildomos vertybės – žmogaus sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė. Viešoji tvarka suprantama kaip visuomenėje egzistuojančios viešojo elgesio taisykles, pagrįstos moralės ir pagarbos vienas kitam principais. Pavojinga veika – viešosios tvarkos pažeidimas – gali būti įgyvendinama vienu iš alternatyvių dispozicijoje aprašomu būdu, t. y. įžūlus elgesys, grasinimai, piktybiškas tyčiojimasis ir nepagarbos aplinkiniams demonstravimas vandališkais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad įžūliems veiksmams teismų praktikoje paprastai priskiriamas fizinio smurto panaudojimas. Paminėtina, kad norint kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos pažeidimą būtina nustatyti, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta viešoje vietoje, t. y., vietoje, kurioje turi teisę laisvai lankytis ar būti pašaliniai asmenys. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl norint patraukti asmenį atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, būtina nustatyti padarinius – visuomenės rimties ir (ar) tvarkos sutrikdymas – ir priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir atsiradusių padarinių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad BK 284 straipsnio sudėtis taip pat gali apimti tokius padarinius kaip – sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas ir (ar) žmonėms sukeltas didelis išgąstis, sumaištis, sustabdytas eismas, nutrauktos ar sustabdytos varžybos ir pan. Veiką padariusio asmens kaltė pasižymi tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to siekia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad duomenys negali būti pripažinti įrodymais tik jeigu: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-81-719/2024). Be to, apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nagrinėjamos bylos kontekste verta pažymėti, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotais parodymais galima patikrinti įrodymus, jie turi įtakos vidiniam teismo įsitikinimui, tačiau neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-489/2022).

Byloje esančių liudytojų parodymų visuma patvirtina, kad futbolo rungtynių metu dalis Vilniaus ir Kauno komandos sirgalių reiškė nepasitenkinimą rungtynių teisėjui ir kai kurių sirgalių provokuojančiam elgesiui. Teismo vertinimu, tai buvo tikroji tarp kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiojo Ž. J. kilusio konflikto priežastis. Išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, teismas nustatė, kad liudytojų parodymai dėl kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiojo Ž. J. elgesio konflikto metu yra pakankamai prieštaringi. Antai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti G. S., L. S. ir A. M. (Kauno komandos sirgaliai) – parodė, kad konfliktą, kuriuo metu kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, pradėjo pats nukentėjusysis. Priešingai nurodė liudytoju apklaustas A. M. (Vilniaus komandos sirgalius), kuris paaiškino, kad rungtynių metu nukentėjusysis elgėsi ramiai, nešūkavo, nesikeikė ir nieko neįžeidinėjo, o liudytojais apklausti D. L. ir R. G. (Vilniaus komandos sirgaliai) parodė, kad ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo agresyviai nustatyti vienas kito atžvilgiu. Kiti ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai - I. Š., N. S. ir E. S. - nežinojo kas pradėjo konfliktą, tik vėliau sužinojo, kad D. B. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Vis dėlto, teismo posėdžio metu kaltinamasis D. B. parodė, kad rungtynių metu jis ir nukentėjusysis Ž. J. priėjo vienas prie kito ir pradėjo ginčytis dėl sirgalių nedrausmingumo. Nukentėjusysis šios kaltinamojo parodymų dalies neginčijo, be to šie parodymai iš esmės atitinka vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms, todėl teismas konstatuoja, kad žodinį konfliktą eskalavo ir nukentėjusysis, ir kaltinamasis. Visgi kaltinamojo parodymu dalis, kurioje jis nurodė, kad jam buvo suduoti du smūgiai, teismo vertinimu yra neteisingi ir neatitinka tikrųjų tiriamo įvykio aplinkybių, nes vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip kaltinamasis pirmas užsimoja dešinės rankos kumščiu ir suduota smūgį nukentėjusiajam į veidą.

Be to, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, liudytojų: D. L., R. G. ir E. S. parodymai ir kitos aplinkybės – verčia teismą suabejoti liudytojų: G. S., L. S., A. M. ir A. M. parodymų objektyvumu ir parodymų dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo elgesio iki buvo suduotas smūgis atitikimu tikrosioms tiriamo įvykio aplinkybėms, todėl teismas sprendžia, kad šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais dėl jų nepatikimumo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. L., R. G. ir E. S. paaiškino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo rungtynių pabaigoje kilo žodinis konfliktas. Vienas iš varžybas stebėjusiu asmenų – R. G. – numatydamas galimas grumtynes, bandė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį išskirti, tačiau kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Tokiu būdu padarė viršutinės lūpos kairės pusės kiauryminę muštinę žaizdą. Specialisto išvadoje nustatyta, kad šis sužalojimas vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis šių aplinkybių neginčijo ir prisipažino, kad sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Pastebėtina, kad pirminėse apklausose, kaltinamasis laikėsi kitokios pozicijos ir tikino, kad būtent nukentėjusysis Ž. J. ir liudytojas R. G. pirmi pradėjo smurtauti prieš jį. Baudžiamojo proceso metu kaltinamasis savo poziciją pakeitė ir prisipažino, kad konflikto metu nepažabojo savo emocijų ir žodinio konflikto metu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kaltinamojo parodymus posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad konflikto metu nukentėjusysis kaltinamojo nepuolė ir jokio fizinio smurto nepanaudojo. Nors dalis Kauno komandos sirgalių parodė, kad nukentėjusysis, kartu su R. G. stumdė ir net sudavė vieną ar kelis smūgius kaltinamajam D. B. į veidą – nei vienas liudytojas neparodė matęs kokių nors smurtinių žymių ant kaltinamojo veido, o pats kaltinamasis po įvykio į gydytojus nesikreipė, kitų objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nepateikė. Tiriamo įvykio šalys šaukė vienas ant kito, grasino, keikėsi, bet fizinio smurto nenaudojo, todėl teismo vertinimo šioje situacijoje kaltinamasis neturėjo jokio teisėto pagrindo pulti nukentėjusiojo.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamoje byloje surinktus bei teisme ištirtus duomenis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatomis pripažintini įrodymais, o būtent: 1) kaltinamojo D. B. teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. kovo 26 d.) duoti parodymai; 2) nukentėjusiojo Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. balandžio 1 d., 2023 m. spalio 3 d.) duoti parodymai; 3) liudytojų E. S. 2023 m. balandžio 19 d., D. L. 2023 m. balandžio 19 d., E. S. 2023 m. balandžio 19 d. I. Š. 2023 m. birželio 22 d., N. S. 2023 m. liepos 4 d. ir R. G. 2024 m. spalio 3 d. duoti parodymai; 4) 2023 m. liepos 4 d. tarnybinis pranešimas; 5) specialisto išvada; 6) bendrojo pagalbos centro garso įrašas, futbolo varžybų vaizdo įrašas ir jų 2023 m. balandžio 5 d. ir 2023 m. birželio 20 d. apžiūros protokolai, konstatuoja, kad D. B. 2023 m. balandžio 1 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) futbolo arenoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, vykstant futbolo rungtynėms, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė Ž. J. į kairės pusės viršutinę lūpą, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė viršutinės lūpos kairės pusės kiauryminę muštinę žaizdą. Šiais savo įžūliais veiksmais, viešoje vietoje, futbolo rungtinių metu, kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką, dėl kurios futbolo varžybos buvo sustabdytos, o varžybas stebėję sirgaliai buvo pašalinti iš arenos. Be to, savo neteisėtais veiksmais D. B. sukėlė nukentėjusiajam Ž. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Byloje esantys įrodymai ir pačio kaltinamojo parodymai patvirtina, kad D. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tiesioginę tyčia, nes jis tiriamo įvykio metu suvokė, kad neteisėtai sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, numatė padarinius, kuriuos gali sukelti minėti veiksmai, t. y., sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą arba sukelti fizinį skausmą ir pažeisti visuomenės rimtį ir tvarką, ir tų padarinių norėjo.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius D. B. padarytos nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamojo proceso metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį draugo D. K. atsakomybėn.

Įstatymas nustato, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. B. yra neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dviejų metų), numatytą BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis tiek ikiteisminio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).‏‏‎

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo draugas D. K. parodė, kad juos sieja artimi santykiai. Kaltinamąjį pažįsta daugiau kaip 10 metų, kartu praleidžia laiką, turi bendrus interesus, dažnai susiskambina. D. K. kaltinamąjį apibūdina kaip neagresyvų ir nekonfliktišką, tačiau tik tiriamo įvykio dieną nesugebėjusį suvaldyti emocijų ir pasielgusį netinkamai. Kaltinamasis nurodė, kad D. K. yra jam autoritetas. Kadangi dabar kaltinamojo likimas jam ypatingai svarbus, pažadėjo skirti daugiau laiko bendravimui ir teigiamai įtakai D. B..

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad D. K. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra vertas teismo pasitikėjimo, gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkamas laiduotojas.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. K. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą D. B. nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojo asmenybę, nustatytinas vienų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.

V. Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. J. ir civilinė ieškovė VšĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ pateikė civilinius ieškinius (t. 1, b. l. 59 ir t 1, b. l. 66).

Nukentėjusysis Ž. J. civiliniame ieškinyje prašo iš kaltinamojo D. B. priteisti 81,79 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patirtą žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos negalėjo dirbti 12 dienų. Išmoką, kurią gavo iš Sodros buvo 81,79 Eur mažesnė už darbo užmokestį, kurią būtų gavęs. Be to, po nusikalstamos veikos patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi 12 dienų, tuo metu kentėjo skausmą. Dėl įvykio BFA komandos tėvams buvo uždrausta stebėti sekančias 5 rungtynes ir komandos tėvai reiškė jam prieštaravimus, nors dėl įvykusio jis nebuvo kaltas.

Civilinė ieškovė VšĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ ieškinyje prašo iš kaltinamojo D. B. priteisti 230,88 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl patirtų sužalojimų Ž. J. gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, jog civilinės ieškovės patirta ir prašoma priteisti žala buvo sąlygota būtent dėl kaltinamojo D. B. neteisėtų veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika. Be to, teismo vertinimu, civilinis ieškinys pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. 2024 m. sausio 31 d. atliko momentinį mokėjimą 230.88 Eur sumai į Valstybinės ligonių kasos prie SAM sąskaitą (t. 2, b. l. 50), tokiu būdu atlygindamas civilinės ieškovės VšĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ ieškinyje nurodytą žalą. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad VšĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ ieškinys turi būti atmestas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis atlygino jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, todėl jokių pretenzijų jam neturi. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad Ž. J. ieškinys turi būti atmestas.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam D. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 33), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinas.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio antro bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą D. B. atžvilgiu nutraukti.

Ž. J. pareikštą 5081,79 Eur dydžio civilinį ieškinį atmesti.

VšĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ pareikštą 230,88 Eur dydžio civilinį ieškinį atmesti.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2) vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.