Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotoja bankrutuojanti J. įmonė ,,J.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolė A. S. 2021 m. birželio 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Anststolė nurodė, kad vykdomieji dokumentai, kurie jau buvo vykdomi, bei tie reikalavimai, kurie jau egzistavo iki nemokumo bylos iškėlimo, tenkinami nemokumo procese, o šiuo atveju reikalavimas yra kilęs po nemokumo bylos iškėlimo, kadangi vykdomasis dokumentas išduotas 2021 m. vasario 18 d.

5. Antstolė, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjo, vadovavosi išieškojimo iš skolininko - fizinio asmens turto eile. Kadangi skolininkas nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, buvo areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius buvo įpareigotas atlikti išskaitas iš gaunamos išmokos. VSDFV Vilniaus pensijų skyrius antstolei pervedė pinigines lėšas, kurios buvo paskirstytos, todėl grąžinti šias lėšas galimybės nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15. Individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Kadangi individualios įmonės bankroto procedūros negali būti tapatinamos su fizinio asmens bankrotu, įmonės savininko atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms, todėl individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

16. Antstolė, pradėjusi vykdymo veiksmus, nustatė, jog skolininkas per raginimo terminą skolos nesumokėjo, todėl patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo išsiųstas VSDFV įstaigai dėl periodinių išskaitų iš skolininko gaunamų pajamų, t. y. pritaikyta priverstinio poveikio priemonė. VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas antstolės patvarkymą, atliko teisės aktų nustatyto dydžio išskaitas, kurios bus skiriamos skolai padengti, todėl grąžinti išskaitytų lėšų nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako tik dėl pareiškėjo J. J. atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/21/00377 pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eB2-1699-340/2021 dėl 940 EUR išieškojimo iš skolininko J. J. išieškotojos bankrutuojančios J. įmonės „J.“ naudai. 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S021-5993 antstolė įpareigojo VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyrių iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išskaitytas sumas nurodyta pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

20. Vykdydamas nurodytą įpareigojimą, VSDFV Vilniaus skyrius atliko išskaitymus iš J. J. gaunamos senatvės pensijos, viso 149,08 EUR sumoje ir šią sumą pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas, nesutikdamas su atliktais išskaitymais, pateikė skundą dėl tokių antstolės veiksmų. Tačiau, nors pareiškėjo skunde dėl antstolės veiksmų ir yra minima, kad individualios J. įmonės „J.“ bankroto byloje buvo nustatytas jo, kaip savininko, turtas ir į jį nukreiptas išieškojimas, pareiškėjas neskundžia antstolės veiksmų dėl vykdomojo rašto priėmimo ir vykdymo veiksmų tęsimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako, o nagrinėja bylą tik atskirojo skundo ribose.

21. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad antstolis D. T. jam nustatė 1 038 EUR sumą, reikalingą minimalių poreikių tenkinimui. Šiuo metu pareiškėjo vienintelės pajamos - gaunama 683,35 EUR senatvės pensija. Todėl antstolė A. S. neturi teisės išskaičiuoti 149,08 EUR sumos. Taigi, pareiškėjas ginčija 149,08 EUR lėšų nurašymą, teigdamas, kad antstolė neturėjo teisės priimti atitinkamo patvarkymo ir šios sumos nurašyti.

22. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

23. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, tiek nustatant išieškojimo iš skolininko turto eilę, tiek ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį.

24. CPK 664 straipsnyje reglamentuota išieškojimo iš skolininko - fizinio asmens turto eilė. Išieškojimas iš skolininko fizinio asmens turto pirmiausia yra vykdytinas iš pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 2 dalis). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.

25. Pareiškėjas ginčija antstolės veiksmus, kuomet atitinkamos sumos buvo išskaičiuotos iš jo gaunamos senatvės pensijos išmokos, tačiau nenurodo, kad jis turėtų kito turto, iš kurio išieškojimas galėtų būti vykdomas pirmiau (pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių ar kilnojamųjų daiktų). Taigi, pareiškėjas iš esmės neginčija, kad, vykdant išieškojimą, būtų pažeista išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė. Pareiškėjas tiesiog teigia, kad atlikti išskaičiavimų antstolė neturėjo teisės, nes pareiškėjo gaunamos mėnesinės pajamos neviršija antstolio D. T. nustatytos reikalingos minimalių poreikių tenkinimui sumos.

26. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ir šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga ir ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-199/2005, Nr. 3K-3-208/2007, Nr. 3K-3-398/2007, Nr. 3K-3-440/2008).

27. Tuo tarpu CPK 185 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, be to, kartu teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis) bei kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Be to, įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu, todėl teismas, vadovaudamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, jog atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

28. Pareiškėjas teigia, kad antstolis D. T. yra nustatęs jam (pareiškėjui) 1 038 EUR sumą (arba 1 200 EUR sumą), reikalingą minimalių poreikių tenkinimui, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Be to, net, jei kito antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje ir buvo nustatyta laisvai disponuojama suma, ši suma vykdomojoje byloje nustatoma konkrečiai/ioms banko sąskaitai/toms, o ne skolininko gaunamoms pajamoms apskritai. Taigi, skolininkas, įrodinėdamas, kad lėšos buvo nuskaitytos neteisėtai, turėtų įrodyti, kad sąskaitai, į kurią buvo pervedama skolininko senatvės pensijos išmoka, buvo taikomas atitinkamas apribojimas, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta.

29. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad vienintelės jo mėnesio pajamos yra gaunama senatvės pensijos išmoka, tačiau šio teiginio vėlgi niekaip nepagrindžia. Priešingai, vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas taip pat gauna darbo užmokestį, todėl aplinkybė apie skolininko per mėnesį gaunamas pajamas taip pat nėra įrodyta.

30. Taigi, byloje nesant įrodymų, kad atitinkamai pareiškėjo sąskaitai buvo taikomi apribojimai, taip pat nesant duomenų apie tikslias J. J. per mėnesį gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė A. S. ginčo laikotarpiu nepažeidė jos, kaip antstolės, veiklą reglamentuojančių teisės normų.

31. Pažymėtina, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, kurių tarpusavio teisinis santykis pasireiškia tuo, jog bankrutuojančios individualios įmonės savininkui kyla pareiga atsakyti už įmonės prievoles, tačiau bankrutuojančiai įmonei nekyla atsakomybė už jos savininko asmenines prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalis). Taigi, individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Kadangi individualios įmonės bankroto procedūros negali būti tapatinamos su fizinio asmens bankrotu, įmonės savininko atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1653/2012; kt.), todėl individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

32. Nagrinėjamu atveju antstolė, pradėjusi vykdymo veiksmus, nustatė, jog skolininkas per raginimo terminą skolos nesumokėjo, todėl patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriui dėl periodinių išskaitų iš skolininko gaunamų pajamų, t. y. pritaikyta priverstinio poveikio priemonė. VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas antstolės patvarkymą, atliko teisės aktų nustatyto dydžio išskaitas, kurios bus skiriamos skolai padengti, todėl grąžinti išskaitytų lėšų nėra pagrindo.

33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgiant į faktą, jog skolininko - fizinio asmens - skola atsirado vėliau nei jo individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, į tai, jog tai yra asmeninė skolininko prievolė, daro išvadą, kad atskirojo skundo tenkinti nėra pagrindo, t. y. pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.