- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2-1653/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- bendrovės Malenio Trading Limited, R. L.
- Atsakovas
- R. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bendrovės Malenio Trading Limited ir R. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-924-553/2012, iškeltoje pagal ieškovo „Malenio Trading Limited“ ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas bendrovė „Malenio Trading Limited“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. L. , prašydamas priteisti iš atsakovo 25 000 eurų skolą, 6038,35 Lt eurų palūkanų už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 23 d. iki ieškinio padavimo dienos (2009 m. gruodžio 29 d.), 8 procentų metines palūkanas nuo 25 000 eurų negrąžintos paskolos nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki visiško paskolos sumos grąžinimo dienos, 34,20 eurų delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 3146 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje pareikštus reikalavimus ieškovas kildina iš paskolos teisinių santykių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1906-553/2009, L. firmai „Roleta“ iškėlė bankroto bylą.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė ir nutarė perduoti L. firmos „Roleta“ bankroto bylą iškėlusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui. Šia nutartimi teismas taip pat nutarė grąžinti ieškovui „Malenio Trading Limited“ paduodant ieškinį sumokėtą 3 146 Lt žyminį mokestį
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 12 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo „Malenio Trading Limited“ ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo atnaujino ir prijungė prie civilinės bylos Nr. B2-2065-553/2010.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovo bendrovės „Malenio Trading Limited“ ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo R. L. ieškovui Kipro Respublikoje registruotai bendrovei „Malenio Trading Limited“ 25 000 eurų skolą, 6038,35 Lt eurų palūkanų už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 23 d. iki ieškinio padavimo dienos (2009 m. gruodžio 29 d.), 8 procentų metines palūkanas už 25 000 eurų dydžio negrąžintą paskolą nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki visiško paskolos sumos grąžinimo dienos, 34,20 eurų delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2009 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3146 Lt žyminio mokesčio.
Teismas pripažino, jog ieškovo nurodytų aplinkybių apie paskolos sumos negrąžinimą bei palūkanų nemokėjimą atsakovas nepaneigė ir įrodymų, patvirtinančių prievolių įvykdymą pagal paskolos sutartį, nepateikė. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.38, 6.200, 6.873, 6.872, 6.874, 6.37, 6.210 straipsnių nuostatomis ir įvertinęs bylos įrodymus, sprendė, kad ieškovo „Malenio Trading Limited“ ieškinys yra pagrįstas, todėl priteisė ieškovo prašomas pinigų sumas.
Atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą teismas pripažino nepagrįstu, nustatęs, kad ieškinį ieškovas pareiškė ne L. firmai „Roleta“, o R. L. asmeniškai. R. L. , kaip fizinis asmuo, anot teismo, paskolos sutartimi prisiėmė asmeninio pobūdžio įsipareigojimus ieškovui, kuris nėra L. firmos „Roleta“ kreditorius. Teismas nurodė, jog paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas R. L. turi firmą „Roleta“ ir kad šiai firmai yra iškelta bankroto byla, civilinė byla Nr. Nr. 2-8335-585/2009 buvo sustabdyta ir perduota į bankroto bylą, tokiu būdu užtikrinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką individualios įmonės savininko kreditorių reikalavimus nagrinėti bankroto byloje.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo sustabdyti delspinigių ir palūkanų skaičiavimą, kadangi ieškinio reikalavimai yra pareikšti fiziniam asmeniui R. L. , o ne L. firmai „Roleta“, jie yra kildinami iš atsakovo asmeninių prievolių. Todėl, anot teismo, bankroto bylos iškėlimas juridiniam asmeniui nesustabdo delspinigių ir palūkanų skaičiavimo fiziniam asmeniui R. L. . Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, iš atsakovo ieškovui priteisė 3146 Lt dydžio žyminį mokestį.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas bendrovė „Malenio Trading Limited“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo R. L. ieškovui priteista 3146 Lt žyminio mokesčio atlyginimui, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – palikti galioti 2010 m. sausio 28 d. teismo nutartimi priimtą sprendimą – grąžinti 3146 Lt sumokėto žyminio mokesčio ieškovui. Atskirąjį skundą grindžiai tokiais argumentais:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi pakartotinai buvo išspręstas žyminio mokesčio klausimas, neatsižvelgiant į tai, kad šis klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi.„Malenio Trading Limited“ atsidūrė nelygiavertėje padėtyje su kitais atsakovo R. L. kreditoriais, kurių reikalavimai yra nagrinėjami L. firmai „Roleta“ iškeltoje bankroto byloje: jie nuo žyminio mokesčio buvo atleisti, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai yra žyminio mokesčio nebuvo reikalaujama sumokėti nei iš vieno kito R. L. kreditoriaus, kurie reikalavimus pareiškė toje pačioje L. firmos „Roleta“ bankroto byloje. Todėl reikalaujant žyminio mokesčio iš vienų bylos dalyvių ir nereikalaujant žyminio mokesčio iš kitų bylos dalyvių, yra pažeidžiamas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas.
Šalies argumentai
Atsakovas R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį. Atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatomis ir tuo, kad išieškant skundžiama nutartimi priteistas netesybas iš asmeninio jo turto, bus pažeistos individualios įmonės kreditorių teisės, kadangi jiems eliminuota teisė reikalauti patenkinti netesybas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo R. L. atskirąjį skundą ieškovas „Malenio Trading Limited“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Individualios įmonės pabaiga yra pagrindas pasibaigti įmonės prievolėms jos kreditoriams, tačiau nesudaro pagrindo pasibaigti įmonės savininkų asmeninėms prievolėms jų kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011).Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas fiziniams asmenims negali būti taikomas. Individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, nes Lietuvos Respublikoje nėra reglamentuojamas fizinių asmenų bankrotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ieškovo „Malenio Trading Limited“ atskirasis skundas tenkintinas, atsakovo R. L. atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis naikintina iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl „Malenio Trading Limited“ atskirojo skundo
Ieškovas „Malenio Trading Limited“ atskiruoju skundu ginčija teismo nutarties dalį, kuria nutarta jam iš atsakovo R. L. priteisti 3146 Lt patirtų teismo išlaidų - žyminio mokesčio. Šios teismo nutarties dalies nepagrįstumą apeliantas ginčija tuo pagrinu, kad šia nutartimi pakartotinai buvo išspręstas žyminio mokesčio klausimas, neatsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi.
Kaip matyti iš bylos duomenų, civilinę bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi L. firmai „Roleta“ iškelta bankroto byla, 2010 m. sausio 28 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė ir nutarė perduoti ją L. firmai „Roleta“ bankroto bylą iškėlusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui. Ta pačia nutartimi teismas nutarė grąžinti ieškovui „Malenio Trading Limited“ paduodant ieškinį sumokėtą žyminį mokestį - 3146 Lt (civ. byla Nr. 2-8335-585/2009, 115 b. l.). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimu. Todėl pirmosios instancijos teismas iš atsakovo 3146 Lt žyminio mokesčio atlyginimui ieškovui priteisė nepagrįstai, nes ankstesnės teismo nutarties pagrindu šį mokestį nutarus grąžinti, tokių išlaidų ieškovas faktiškai nepatyrė, todėl priteisti jas nebuvo teisinio pagrindo.
Dėl R. L. atskirojo skundo
Atsakovas pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą iš esmės įrodinėja, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Apelianto nuomone, išieškant skundžiama nutartimi priteistas netesybas iš asmeninio jo turto, bus pažeistos individualios įmonės kreditorių teisės, kadangi jiems bus eliminuota teisė reikalauti patenkinti netesybas.
Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija su nesutinka.
Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas galioja tik įmonėms, tarp jų ir individualioms, kurioms yra iškelta bankroto byla. Lietuvos Respublikoje nėra įteisintos fizinių asmenų bankroto procedūros, todėl minėtas draudimas fiziniams asmenims negali būti taikomas ir įmonės savininkas gali vykdyti asmenines prievoles ir po bankroto bylos iškėlimo jo įmonei. Įstatymai nenumato, kad dėl įmonės bankroto bankrutuoja ir fizinis asmuo – įmonės savininkas, t. y. jo atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms. Taigi, individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Įmonė nebegali vykdyti sutartinių prievolių kreditoriams, nes tai pažeistų jų lygiateisiškumą. Tačiau įmonės savininkas, nesant fizinių asmenų bankroto, turi teisę bankroto administratoriui ĮBĮ nustatyta tvarka pateikęs duomenis apie turimą turtą, toliau vykdyti sutartines prievoles kreditoriams, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011) Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sustabdyti delspinigių ir palūkanų skaičiavimo, nes ieškinio reikalavimai yra pareikšti fiziniam asmeniui - R. L. , o ne L. firmai „Roleta“, jie yra kildinami iš atsakovo asmeninių prievolių. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, aplinkybė, jog skundžiama nutartimi priteistos netesybos bus išieškomos iš asmeninio atsakovo turto, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tai pažeis bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis atskirajame skunde išdėstytais argumentais negali būti naikinama.
Atsakovui neginčijant priteistų sumų dydžių, skundžiamos nutarties dalies dėl kitų priteistų sumų teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija atskirai nevertina (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).
Šioje nutartyje aptartų aplinkybių bei išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo R. L. atskirajame skunde išdėstytais argumentais naikinti skundžiamą teismo nutarties dalį nėra pagrindo. Tačiau civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai ir 3146 Lt žyminio mokesčio atlyginimui iš atsakovo ieškovui priteisė nepagrįstai. Todėl ši nutarties dalis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo R. L. ieškovui „Malenio Trading Limited“ priteista 3146 Lt žyminio mokesčio atlyginimui.
Likusią Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.