Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-21 · Civilinė byla Nr. 2A-286-260/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-09Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
2A-286-260/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06635-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“
Civilinė byla Nr. 2A-286-260/2013proceso Nr. 2-05-3-06635-2011-4procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5;
114.11;121.15;121.21;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-780-199/2012 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ dėl draudimo išmokos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas M. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ 70 794 Lt draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2009-06-01 su atsakove UADB „ERGO Lietuva“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr.851-0309444), kuria buvo apdrausta transporto priemonė automobilis BMW 745Li, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini). Draudiminė apsauga įsigaliojo nuo 2009-06-02. Transporto priemonė buvo apdrausta kasko draudimu transporto priemonės verte įvykio dienai, vagystės ir plėšimo atveju taikoma 10 proc. frančizė. 2009-06-20 transporto priemonė BMW 745Li buvo pavogta nuo gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), kur ji buvo palikta. Dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, kuri automobilį įvertino 78 660 Lt. Išskaičius 10 procentų frančizę, ieškovui padaryta 70 794 Lt žala. Ieškovas nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į atsakovę dėl jam priklausančios išmokos išmokėjimo. Atsakovė, siekdama išvengti savo prievolės, kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 236 str. 3 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. 2010-11-11 raštu Nr.3-13166 Kauno miesto apylinkės prokuratūra informavo, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas atsakovei pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie automobilio dingimą. Ieškovas atsakovei nurodė, kad 2009-06-20 apie 9 val. automobiliu ieškovas atvažiavo prie namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kur jį paliko ir iš kur automobilis buvo pavogtas. Draudimo kompanijai tiriant minėto įvykio aplinkybes, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus 2010-10-26 raštu Nr. 20-9-S-3007 buvo pranešta, jog ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00019-10 dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 236 str. 1 d., metu nustatyta, kad tyrimui pateikti rakteliai ir užvedimo pulteliai priklauso ieškovo automobiliui. Pultelis Nr. 6959044-01 buvo paskutinį kartą naudotas 2009-06-19 20.09 val., pultelis Nr. 6918024 paskutinį kartą buvo naudotas 2007-03-22 15.43 val. Atsakovo ekspertai, atlikę ieškovo nurodytos automobilio dingimo vietos apžiūrą, nustatė, kad vietoje, kurioje, ieškovo teigimu, iki vagystės stovėjo automobilis, jokių įsilaužimo pėdsakų nesurasta (stiklų, durų užrakinimo mechanizmo detalių), automobilio tempimo žymių nematyti. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie automobilio dingimą. Pateikdamas atsakovui objektyviai neteisingą bei klaidinančią informaciją apie automobilio dingimą, ieškovas pažeidė esmines, draudimo sutartimi prisiimtas, pareigas. Pagal draudimo taisyklių 17.3.6.p. draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ir tuo atveju, jeigu draudėjas pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 64-71, t.II). Teismas nustatė, kad ieškovas M. K. 2009-06-01 su atsakove UADB „ERGO Lietuva“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr.851-0309444, kuria buvo apdrausta t/p BMW 745Li, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini). Draudiminė apsauga įsigaliojo nuo 2009-06-02. Transporto priemonė buvo apdrausta kasko draudimu transporto priemonės verte įvykio dienai, vagystės ir plėšimo atveju buvo numatyta taikyti 10 proc. frančizę. 2009-07-20 automobilis BMW 745Li, v/n (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas nuo gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), kur jis buvo paliktas. Dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.20-1-00589-09 pagal ieškovo pranešimą-pareiškimą. Pagal atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.20-2-00019-10 dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 236 str. 1 d., kuris nutrauktas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika ir yra nustatytos aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, baudžiamosios bylos Nr.20-2-00019-10 medžiagą, padarė išvadą, jog ieškovas M. K. nepakankamai rūpinosi automobilio saugumu, ir ne viską atliko, kad jis būtų paliktas saugioje vietoje, tinkamai užrakintas bei įjungta signalizacija, todėl laikė, kad ieškovas elgėsi neatsargiai. Kad ieškovas aplaidžiai saugojo savo automobilį, nurodyta Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-11-10 nutarime ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.20-2-00019-10. M. K. nurodė, kad naudojosi servisiniu rakteliu, nes pagrindinis automobilio raktelis su valdymo pulteliu neveikė, be to, vagystės išvakarėse automobilį rado atrakintą. 2010-10-15 specialisto išvadoje nurodyta, jog servisinis raktelis neužtikrina pagrindinės automobilio signalizacijos veikimo, t.y. juo negalima nei signalizacijos įjungti, nei išjungti (baudžiamoji byla Nr.20-2-00019-10, b.l. 42-43). Ieškovas M. K. nenuosekliai teikė draudikui informaciją, ją keitė. Iš pradžių nurodė, kad įvyko vagystė nuo 9 val. iki 17.30 val., vėliau teigė, kad buvo grįžęs per pietus. Iš pradžių teigė, kad gamykliniu rakteliu užrakino, įjungė signalizaciją, vėliau, kad su plastmasiniu, kuris nelaiko informacijos bei naudojamas tik tai autoservise, kuriuo negalima įjungti signalizacijos. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat keitė paaiškinimus dėl esminių automobilio dingimo aplinkybių, nurodydamas, kad automobiliu nevažiavo apie savaitę prieš įvykį, iš vakaro su juo nevažiavo. Kadangi ieškovas buvo labai neatsargus, neužtikrino drausto automobilio saugumo, neįjungė automobilio signalizacijos, todėl, įvykus transporto priemonės vagystei, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti. Teismo nuomone, ieškovas neužtikrino draudimo sutarties sąlygų, todėl automobilio vagystė, neįjungus numatytos draudimo sutartyje signalizacijos, laikytina nedraudiminiu įvykiu, ir draudikas tokiu atveju draudėjui žalos neatlygina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 76-81, t.II) ieškovas M. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės 67 156,11 Lt žalos atlyginimą. Apeliantas nurodo, kad teismas vienpusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, pilnai atmesdamas ieškinį nesivadovavo teismų praktika.

Ikiteisminis tyrimas M. K. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr.20-2-00019-10 buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 236 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Atsakovė UADB „ERGO Lietuva“ nutarimo neskundė. Todėl akivaizdu, jog UADB „ERGO Lietuva“ pripažino nustatyta aplinkybę, jog ieškovo veiksmuose pasikėsinimo sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą - gauti draudimo išmoką nebuvo. Nors pirmos instancijos teismas savo sprendime paminėjo šį nutarimą, tačiau ne jo rezoliucinę dalį, o aprašomąją dalį, kurioje yra nurodyta, kad nustatytos faktinės aplinkybes apibūdina M. K. veiksmus galimai kaip aplaidžius saugojant savo turtą ir gali būti vertinamos draudiminiuose santykiuose.Teismas savo sprendime sutikdamas su atsakovės argumentais iš esmės neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir dėl ne visų jų pasisakė, arba pasisakė šališkai, atsakovės naudai. Teismas savaip interpretavo byloje esančius įrodymus. Sprendime jis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju UADB „ERGO Lietuva“ vadybininkas V. U. parodė, kad M. K. yra UADB „ERGO Lietuva“ pastovus klientas, jis jų bendrovėje draudžia automobilius, pastatus ir visą kitą. Sutartį dėl automobilio draudimo sudarinėjo Kėdainiuose. Sudarant draudimo sutartį automobilis buvo apžiūrėtas, nufotografuotas. Surašant draudimo sutartį buvo nurodyta, kad automobilis turi vieną raktelį ir du signalizacijos pultelius. Po automobilio vagystės M. K. pateikė du signalizacijos pultelius bei tris raktelius. Tačiau teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą UADB „ERGO Lietuva“ vadybininko V. U. paaiškinimą, jog sudarant draudimo sutartį automobiliui BMW 745Li, v/n (duomenys neskelbtini), darant pasiūlymą, jis pats tradiciškai įrašė vieną raktelį ir du pultelius, o kada sutartis buvo suderinta, pamiršo ištaisyti tikrą raktelių skaičių. Būtent UADB „ERGO Lietuva“ vadybininkas V. U. dėl užmaršumo, o ne M. K., draudimo liudijimo polise nurodė netikslų raktelių ir pultelių skaičių. V. U. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog jo nuomone, M. K. nemeluoja apie vagystę, jis yra pastovus klientas, visas draudimo įmokas mokėjo laiku.Visus turėtus automobilio BMW 745Li, v/n (duomenys neskelbtini), raktelius ir signalizacijos pultelius M. K. perdavė 2009 m. birželio 22 d. atsakovo darbuotojams pildydamas anketą apie draudiminį įvykį. Atsakovo darbuotojas T. J. 2009 m. birželio 30 d. pateikė ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00589-09 dėl automobilio vagystės atliekančiai tyrėjai automobilio BMW 745Li, v/n (duomenys neskelbtini), raktelius ir signalizacijos pultelius, tačiau kur šie rakteliai buvo, kas su jais buvo daroma/nedaroma nėra visiškai aišku. Kokie rakteliai buvo pateikti, kodėl jie buvo pateikti tik praėjus 8 dienoms ir ar jie tikrai tie patys, kuriuos pateikė M. K. tampa visiškai neaišku, nes M. K. užpildytoje anketoje nėra nurodyti raktelių ir pultelių duomenys. UAB „ERGO Lietuva“ savo tyrimą vykdė atlikdama draudiminio įvykio administravimą bei kreipėsi į įgaliotąjį BMW atstovą Lietuvoje UAB KRASTA AUTO, esantį Ozo g. 10 Vilniuje, norėdama patikrinti automobilio užvedimo sistemos informaciją, o taip pat nustatė, jog pultelis Nr. 6959044-01 buvo programuotas („pririštas“) prie šio automobilio 2007-03-16 BMW servise Marijampolėje, jį pateikiant be metalinio raktelio ir visą tai atliko iki perdavimo ikiteisminiam tyrimui Nr. 20-1-00589-09, todėl tikėtina, kad su jais kažkokius veiksmus atliko, tačiau visiškai nėra aišku kokius. Įvertinant, kad raktelyje yra saugoma informacija, tikėtina, jog tą informaciją galima keisti, trinti, taisyti, kaip ir bet kurioje kitoje atminties laikmenoje.Nors rakteliai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-1-00589-09, tačiau teikiant užduoti BCE sauga specialistui V. K. atlikti raktelių ir pultelių tyrimą nurodoma, jog užduotis teikiama ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00019-10, kuriame jokie BMW 745Li, v/n (duomenys neskelbtini), rakteliai ir pulteliai nebuvo išimti. Daugiau negu akivaizdu, jog rakteliai ir pulteliai „perkeliavo“ į kitą ikiteisminį tyrimą todėl, kad formuluojant klausimus nebūtų sudaryta galimybė nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00589-09 pripažintu M. K. suformuluoti klausimus specialistui, nes ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00019-10 buvo atliekamas tyrimas dėl M. K. galimo pasikėsinimo sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą - gauti draudimo išmoką.Nagrinėjant bylą Kauno m. apylinkės teisme ne vieną kartą buvo kviečiamas atvykti apklausti liudytoju V. K., tačiau atvyko tik vieną kartą ir tą, kai M. K. atstovas sirgo. Vėliau V. K. iškviesti į teismo posėdžius nepavyko, o teismas, siekdamas greito bylos išnagrinėjimo, paaiškindamas, jog V. K. neatvykimas tik vilkina bylos nagrinėjimą, pasiekė, kad šalys šio liudytojo apklausos atsisakytų.Teismas, pripažindamas atsakovo argumentus, jog esą M. K. pateikė tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją apie įvykį, remdamasis to paties V. K. išvadomis, kad raktelis buvo paskutinį kartą naudotas 2009-06-19 20.09 val., visiškai nevertino ir nepasisakė dėl M. K. pateikto į bylą UAB Krasta Auto Kaunas 2012-04-17 aiškinamojo rašto Nr. 57. Šiame rašte labai aiškiai nurodyta, jog visa informacija raktelyje yra kaupiama bei gaunama iš automobilio prietaisų skydelio, o išsikrovus akumuliatoriui arba jį atjungus, automobilyje išsiderina nustatyta data ir laikas bei tai gali įtakoti klaidingai nusistačiusius techninius parametrus ir tuo pačiu informaciją raktelyje. Akivaizdu, jog šis oficialaus BMW atstovo paaiškinimas yra pakankamas pagrindas laikyti V. K. išvadas neišsamiomis ir nepagrįstomis, išimtinai tik jomis vadovautis priimant teismo sprendimą negalima.Teismas. sutikdamas su atsakovės argumentais ir atmesdamas ieškinį, rėmėsi dar viena V. K. išvadose nurodyta aplinkybe, t.y., kad servisinį raktą galima naudoti eksploatuojant automobilį, tačiau kiekvieną kartą užrakinamas ir atrakinamas automobilis mechaniškai rankiniu būdu. Atrakinus automobilį servisiniu raktu, jis atjungia gamyklinę apsaugos sistemą, tačiau neatjungiamos papildomos automobilyje įrengtos apsaugos sistemos. Užrakinus automobilį servisiniu raktu, neįsijungia apsaugos sistemos. Automobilyje niekada nebuvo įrengta kita, papildoma apsaugos sistema be gamyklinės sistemos ir tai nurodyta pačiame transporto priemonių draudimo liudijime Nr.851-0309444. Jame aiškiai nurodoma, jog tai yra sergėjimo sistema, kurios lygis II+.Iš byloje nustatytų aplinkybių ir 2010-11-10 nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-2-00019-10, akivaizdu, jog nenustatyta, kad M. K. pasikėsino sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą - gauti draudimo išmoką, t.y. nėra nustatyta, kad M. K. savo elgesiu padėjo pavogti, ir tik tai būtų pagrindas svarstyti, jog nėra draudžiamojo įvykio. Pagal suformuotą teismų praktiką šalių sutartis yra vartojimo ir, sprendžiant dėl jos sąlygų teisėtumo, turi būti vadovaujamasi CK 6.188 straipsnio nuostatomis, konstatuojant, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 17.3.6 p. punkto sąlyga prieštarauja sąžiningumo kriterijams, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, vartotojo teises, yra vienašališka, naudinga tik ją parengusiai šaliai, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, t. y. vartotojui taikoma civilinė atsakomybė neatsižvelgiant į tai, ar jo veiksmai turėjo įtakos neigiamiems padariniams atsirasti. Net ir tuo atveju, jeigu pripažinti, kad M. K. veiksmai buvo netinkamas draudimo sutarties vykdymas, Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta, jog draudikas, atsisakydamas mokėti ar sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, tačiau viso to byloje nenustatyta.Pagal suformuotą teismų praktiką nesumokėtos draudimo įmokos yra išskaičiuojamos iš draudimo išmokos, todėl ieškovui sumokėjus tik vieną draudimo įmoką 1 212,63 Lt, o nesumokėjus trijų (3 637,89Lt), šia suma mažintina ieškinio suma ir priteistina ieškovui 67 156,11 Lt (70 794,00-3 637,89).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 102-107, t.II) atsakovė UADB „ERGO Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas M. K., teikdamas paaiškinimus draudikui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams baudžiamojoje byloje bei pirmosios instancijos teismui civilinėje byloje buvo nenuoseklus, keitė paaiškinimus ar juos vis pildė naujomis, anksčiau neteiktomis esminėmis aplinkybėmis. Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė, vertindamas visų byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat teisingai konstatavo, jog ieškovas tiek baudžiamajame, tiek civiliniame procese keitė parodymus, duodamas paaiškinimus buvo nenuoseklus, taip pat teikė neteisingą informaciją draudikui, šiam pirminėje stadijoje tiriant įvykio aplinkybes, tokiu būdu pažeidė Draudimo taisyklėse įtvirtintas draudėjo pareigas (12.1.5, 12.1.8 punktai). Tik siekdamas suklaidinti ir nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, o tuo pačiu išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir pasikėsinimo sukčiauti, ieškovas tik ikiteisminio tyrimo metu ir tik 2009-07-13, t.y. jau žinodamas, kad yra nustatyta, jog įprastais transporto priemonės užvedimo pulteliais 2012-06-20 naudotasi nebuvo, iškėlė versiją, jog transporto priemonė 2012-06-20 ryte įprastu rakteliu neužsivedė, todėl jis pasinaudojo plastmasiniu (servisiniu) rakteliu, kuriame, kaip žinoma, jokia informacija apie naudojimąsi juo neišsaugoma. Transporto priemonės užvedimas plastmasiniu (servisiniu) rakteliu nėra kasdieniškas ir įprastas veiksmas naudojantis automobiliu, todėl neabejotina, jog sąžiningas asmuo tokią neįprastą naudojimosi automobiliu vagystės dieną aplinkybę pateiktų tiek draudikui, prašydamas draudimo išmokos išmokėjimo, tiek ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Ieškovo nesąžiningumą ir klaidinimą taip pat patvirtina ir tai, kad nagrinėjant bylą civiliniame procese 2012-01-24 teismo posėdžio metu ieškovas jau teigė, kad vagystės dieną naudojosi įprastu transporto priemonės raktu (pažymėjo, kad naudojantis automobiliu jokių neįprastų aplinkybių -nebuvę). Papildomai ieškovo nenuoseklumą teikiant paaiškinimus patvirtina ir tos aplinkybės, jog pirminėje įvykio tyrimo stadijoje ieškovas nurodė, kad transporto priemonės vagystė įvyko tarp 9.00 val. ir 18.00 val., tačiau vėliau jau teigė, jog apie 13.00 val. jis transporto priemonę dar matęs. Taip pat ieškovas buvo nenuoseklus ir nurodydamas transporto priemonės įgijimo aplinkybes - teigė, jog transporto priemonę įsigijo iš nepažįstamo asmens, vėliau nurodė, kad ankstesnį transporto priemonė savininką pažinojęs, todėl netgi žinojęs ir tam tikras naudojimosi transporto priemone aplinkybes (jo remontą). Išdėstytos aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai paliudija tai, kad ieškovas pažeidė transporto priemonių draudimo taisyklių 12.1.5 p., 12.1.8 p. įtvirtintas pareigas. Draudimo taisyklių 17.3.1 punktas įtvirtina draudiko teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jeigu neįvykdoma minėtuose Draudimo taisyklių punktuose įtvirtinta draudėjo pareiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, kai draudimo sutarties pažeidimas yra esminis ir dėl jo atsiranda bent vienas iš šių padarinių: padidėja draudimo rizika, nuostolis po draudžiamojo įvykio, apsunkinamos draudiko teisės nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, draudimo išmokos dydį (LAT 2011-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010). Ieškovo draudimo sutartyje įtvirtintų pareigų nepaisymas ir nevykdymas negali būti laikomas nereikšmingu, kadangi užkirto draudikui kelią nustatyti tikrąsias transporto priemonės BMW 745Li, v/n (duomenys neskelbtini), dingimo aplinkybes bei įvertinti, ar tokiomis aplinkybėmis įvykis pripažįstamas draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju. Draudimo sutartis buvo pažeista iš esmės, dėl ko draudikas pagrįstai, vadovaudamasis Draudimo taisyklių 17.3.1 punktu, pasinaudojo savo teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl M. K. pranešto transporto priemonės BMW 745Li, v/n (duomenys neskelbtini), dingimo. Draudimo taisyklių 7 3.6. p. nurodo, kad draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją mokėti tuo atveju, jeigu draudėjas pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį. Šios sąlygos taikymas, pasirenkant griežčiausią sankciją - nemokėti draudimo išmokos - taip pat yra pagrįstas aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis - draudėjo klaidinimu tiek draudiko, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek teismo bylą nagrinėjant civiline tvarka, dėl ko prarasta galimybė išsiaiškinti tikrąsias transporto priemonės BMW 745Li, v/n (duomenys neskelbtini), dingimo aplinkybes bei, atitinkamai, nustatyti, ar tos aplinkybės pripažįstamos draudžiamuoju, ar nedraudžiamuoju įvykiu Draudimo sutarties prasme. Ikiteisminio tyrimo metu priimti nutarimai neturi prejudicinės galios, todėl Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai nesivadovavo ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktu, tačiau analizavo visus ikiteisminio metu surinktus duomenis bei paaiškinimus kartu su kitais civilinėje byloje surinktais duomenimis bei padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas yra nenuoseklus, keičia paaiškinimus, tokiu būdu pažeisdamas Draudimo sutartį. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašomos priteisti draudimo išmokos dydžiu. Atsakovė įvykio administravimo metu kreipėsi į nepriklausomus vertintojus UAB „Transporto studijos“, kurie atliko transporto priemonės BMW 745Li įvertinimą bei nustatė, kad automobilio rinkos vertė įvykio dieną buvo 64 200 Lt. Įvykį pripažįstant draudžiamuoju ir išskaičius 10 proc. frančizę (6 420 Lt) ir 3 637,89 Lt pagal sutartį nesumokėtų draudimo įmokų, ieškovui galėtų būti išmokėta 54 142,11 Lt draudimo išmoka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje sprendžiamas ginčas tarp draudėjo – transporto priemonę apdraudusio savininko, iš kurio, jo teigimu, automobilis buvo pavogtas, ir draudiko, atsisakiusio mokėti draudimo išmoką, kadangi draudėjas pateikė klaidinančią, neteisingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį.

Byloje nustatyta, kad ieškovas M. K. 2009 m. birželio 1 d. sudarė su atsakove UADB „ERGO Lietuva“ transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr.851-0309444 ; b.l.8, t. I), kuria kasko draudimu apdraudė ieškovui priklausantį automobilį BMW 745Li, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini). Draudiminė apsauga įsigaliojo nuo 2009-06-02. 2009-07-20 automobilis BMW 745Li, v/n (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas nuo gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), kur jis buvo paliktas. Dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.20-1-00589-09 pagal ieškovo pranešimą-pareiškimą. Atliekamo tyrimo metu automobilis nesurastas, nusikaltimą padarę asmenys nenustatyti (prijungta baudžiamoji byla Nr. Nr.20-1-00589-09). Pagal atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.20-2-00019-10 dėl žinomai melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir pasikėsinimą sukčiauti, t.y. dėl nusikaltimų, numatytų BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 236 str. 1 d.. Tyrimas šioje byloje nutrauktas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika ir yra nustatytos aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (prijungta baudžiamoji byla Nr.20-2-00019-10). 2010 11 09 atsakovė UADB „ERGO Lietuva“ pranešė ieškovui, kad ryšium su automobilio dingimu atsisako išmokėti jam draudimo išmoką, kadangi šis pateikė draudikui klaidinančią, neteisingą, melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį (b.l. 16, t. I). Dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės ieškovas M. K. 2011 04 28 su ieškiniu kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pripažinęs, kad ieškovas nepakankamai rūpinosi automobilio saugumu, ir ne viską atliko, kad jis būtų paliktas saugioje vietoje, tinkamai užrakintas bei įjungta signalizacija, todėl laikė, kad ieškovas elgėsi neatsargiai, o taip pat pripažinęs, kad ieškovas draudikui nenuosekliai teikė informaciją apie draudiminį įvykį, tokią informaciją keitė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Draudiko UADB „ERGO Lietuva“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30 (ERGO Lietuva, TPDT-2009) 17.3.6 p. nustato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, kai draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovė UADB „ERGO Lietuva“ būtent šiuo pagrindu atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką ir tai padarė pagrįstai. Tai, kad pranešime draudikui ieškovas nurodė, jog jo automobilis 2009 06 20 apie 9 val. buvo paliktas prie tėvų namo (duomenys neskelbtini), Kaune, o kad automobilis dingo pastebėjo tik apie 18 val., kada vėliau atliekamų automobilio dingimo priežasčių tyrimų metu aiškino, kad tą pačią dieną apie pietus, apie 14 val., jis dar naudojosi automobiliu, taip pat ir tai, kad nenurodė gana reikšmingų aplinkybių apie automobilio užvedimui naudotus raktelius, o paaiškėjo, pagal informaciją rakteliuose, kad automobilio dingimo dieną ieškovas nesinaudojo įprastais automobilio rakteliais, leidžia sutikti su atsakovės vertinimu, jog ieškovas teikė draudikui neteisingą informaciją apie automobilio dingimo aplinkybes tik siekdamas nuslėpti tikrąsias automobilio praradimo aplinkybes, apsunkino įvykio tyrimą, gal būt net ir užkirto kelią automobiliui surasti.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr.20-2-00019-10 buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 236 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d, požymių, atsakovė UADB „ERGO Lietuva“ nutarimo neskundė, o todėl akivaizdu, jog UADB „ERGO Lietuva“ pripažino nustatyta aplinkybę, jog ieškovo veiksmuose pasikėsinimo sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą - gauti draudimo išmoką nebuvo. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo paminėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad nenustatyta, jog ieškovas padarė nusikalstamas veikas, nepaneigia reikšmingų šiai bylai išspręsti aplinkybių. Ieškovas pateikė draudikui klaidinančią, neteisingą, melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį, dėl ko atsakovė ir atsisako išmokėti draudiminę išmoką. Taip atsakovė pasielgė ne dėl to, kad ieškovas būtų padaręs nusikalstamą veiką.

Ieškovo apeliaciniame skunde aptarta aplinkybė, kad draudimo sutartyje buvo neteisingai nurodyta, jog automobilis turi vieną raktelį ir du signalizacijos pultelius, o ne tikroji informacija apie du signalizacijos pultelius bei tris raktelius, ir jog tai buvo padaryta dėl atsakovės UADB „ERGO Lietuva“ vadybininko V. U. apsirikimo, taip pat nelaikytina reikšminga bylai išspręsti. Atsakovė ne dėl draudimo sutarties sudarymo metu pateiktos informacijos apie automobilio raktelių skaičių, o dėl kitos neteisingos informacijos apie automobilio dingimą atsisakė mokėti draudimo išmoką.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto M. K. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjai Raimondas BuzelisRamūnas MitkusArūnas Rudzinskas