Kauno apygardos teismo sprendimas

Dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus papildomai nurodė, kad atsakovo teiginys, neva skaičiuojant perkamų paslaugų kainą, buvo atsižvelgta į tokių paslaugų savikainą, jei paslaugų teikimas būtų organizuotas pačios Perkančiosios organizacijos ir palyginus šių paslaugų kainos santykį, perkant tokias paslaugas iš kitų teikėjų, yra nepagrįstas, kadangi atsakovas nepateikė jokios informacijos ar detalių skaičiavimų, kurie patvirtintų atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus. Atsakovo argumentas, neva pirkimo metu nei iš Ieškovo, nei iš kitų tiekėjų klausimų ar pastabų dėl ginčijamo pirkimo paslaugų kiekių ar apimčių gauta nebuvo, nors techninė specifikacija buvo patikslinta 2016-03-25, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi byloje nėra ginčo dėl techninės specifikacijos ar perkamų paslaugų kiekių/apimčių. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo neįvykdytos pareigos iki pradedant pirkimą patikslinti viešųjų pirkimų planą. Atsakovas nesilaikė VPT direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos numatomos viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 21 punkto, kuris nustato, jog „jeigu pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių rūšių prekių ar kelių kategorijų paslaugų, šios pirkimo sutarties vertė yra visų prekių ar paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių sumai.“ Atsakovas planuodamas pirkimą (kai dar nebuvo paskelbta techninė specifikacija) paskelbė, jog bus perkamos tik bendrabučių administravimo paslaugos, nurodė vienintelį BVPŽ kodą ir nurodė preliminarų planuojamą kiekį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ši suma (576 000 Eur) buvo preliminariai siejama tik su administravimo paslaugomis. Pradėjus pirkimą, paaiškėjo, kad yra perkamos ne tik bendrabučių administravimo paslaugos, tačiau ir valymo, remonto ir priežiūros, bei energijos valdymo paslaugos. Ženkliai praplėtus pirkimo objektą, suma, skirta šiam pirkimui, negalėjo likti tokia pati, kokia buvo nurodyta pradžioje, kai buvo planuojama įsigyti tik bendrabučio administravimo paslaugas. Ieškovė teisiškai nereikšmingu laikė atsakovo argumentą, kad neva nustatant pirkimo vertę buvo atsižvelgta į atsakovo turimas kitas sutartis. Ieškovės nuomone, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi atsakovo argumentai dėl studentų kiekio pasikeitimo, kadangi informacija apie studentų kiekį pirkimo dokumentuose pateikta nebuvo. Ieškovė nesutiko su atsakovo teiginiu, kad neva vien dėl to, jog pirkimas buvo pabaigtas nesudarius sutarties, tai reiškia, jog ginčo objekto nėra ir kad ieškovės interesai nebuvo pažeisti. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog perkančioji organizacija, vykdydama ginčo pirkimą, elgsis pagal VPĮ nuostatas - tiek planuojant pirkimą, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymus. Jeigu atsakovas būtų elgęsis teisėtai ir pagal VPĮ nuostatas, atsižvelgiant į pirkimo būdą (atviras konkursas) ieškovė būtų sudariusi sutartį dėl pirkimo objekto. Atsakovo nesąžiningas elgesys ir neteisėti veiksmai sąlygojo ieškovės pasiūlymo nepagrįstą atmetimą ir teisėtų ieškovės interesų pažeidimą. Ieškovės nuomone, atmestini kaip nepagrįsti yra atsakovo teiginiai dėl neva ieškinio reikalavimų beprasmiškumo, kadangi jų neva nėra galimybės įvykdyti dėl techninių ar teisinių kliūčių. Paaiškėjus, kad sprendimas nutraukti pirkimą yra neteisėtas ar nepagrįstas, jokių kliūčių tęsti tokio pirkimo procedūras nėra. Perkančioji organizacija turi pareigą panaikinti neteisėtus sprendimus ir grįžti į procedūrų stadiją, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo.

Triplike atsakovas prašė ieškinį pripažinti nepagrįstu ir atmesti.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje ir prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Tarnyba nurodė, kad sprendžiant per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos klausimą nei VPĮ, nei kiti teisės aktai nepateikia „per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos“ sąvokos. Tarnyba pažymėjo, kad, susipažinusi su bylos duomenimis, neturi galimybės nustatyti ir įvertinti, kokią lėšų sumą atsakovas planavo skirti Pirkimo objektui įsigyti ir ar ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina tikrai yra per didelė bei nepriimtina, kadangi byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota atsakovo suplanuota Pirkimui skirtina lėšų suma. Atsakovas tik atsiliepime nurodė, kad pasiūlymai ženkliai viršijo perkančiosios organizacijos suplanuotą 576 000 Eur sumą, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad prieš prasidedant Pirkimui būtent ši suma buvo numatyta Pirkimo objektui įsigyti, nėra. Atsakovui tokius dokumentus pateikus ir nustačius, kad atsakovas Pirkimui planavo skirti 576 000 Eur sumą, o visų tiekėjų Pirkimui pateiktuose pasiūlymuose nurodytos kainos viršijo šią sumą, Tarnybos nuomone, atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą atmesti tiekėjų pasiūlymus dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Priešingu atveju būtų neužtikrintas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, suponuojantis perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą Tarnyba nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje perkančiosios organizacijos neprivalo Pirkimo dokumentuose nurodyti Pirkimo objektui suplanuoto skirti lėšų dydžio, tačiau kai ši suma neatkleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (CPK 178 str.). Tarnyba nurodė, kad byloje svarbu atsakyti į klausimą, kokią sumą Pirkimo objektui įsigyti atsakovas buvo numatęs prieš pradedant Pirkimą.

Byloje nustatyta, kad viešoji įstaiga Lietuvos sporto universitetas atviro konkurso būdu vykdė „Lietuvos sporto universiteto bendrabučių administravimo paslaugos“ pirkimą. Apie pirkimą buvo paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2016-05-04, pirkimo Nr. 174098 pagal atsakovo patvirtintas pirkimo sąlygas. Ieškovas UAB „Ekonomus“ 2016-06-14 atsakovui pateikė pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2016-07-12 raštu Nr. 01-09-508 „Dėl pasiūlymo atmetimo“ informavo ieškovę, kad visų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu dėl per didelės ir perkančiajai organizacija nepriimtinos kainos. Ieškovė nesutikdama su sprendimu, 2016-07-26 atsakovui pateikė pretenziją, kurioje nurodė nesutikimo su atsakovo sprendimu motyvus ir pagrindimą. Atsakovas ieškovei į pretenziją neatsakė. Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos veiksmai atmetant ieškovės pasiūlymą prieštarauja VPĮ įtvirtintiems bendriesiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ieškovė ieškinio pareiškimą grindė šiais argumentais: 1) perkančioji organizacija, pradėdama pirkimą, ženkliai išplėtė perkamų paslaugų apimtis bei pobūdį (lyginant informaciją apie planuotą pirkimą ir faktiškai paskelbtą Pirkimą); 2) suplanuota Pirkimo vertė nebuvo išviešinta, todėl vien CVP IS sistemoje nurodytas preliminarus kiekis, negali būti laikomas pakankamu įrodyti, jog visų Pirkime dalyvavusių tiekėjų kainos buvo per didelės; 3) Perkančiosios organizacijos nemotyvuotas ir formalus pasiūlymų atmetimas negali būti suderinamas su skaidrumo principo laikymusi.

Ieškovė ieškinio pareiškime nurodo, kad perkančioji organizacija, pradėdama pirkimą, ženkliai išplėtė perkamų paslaugų apimtis bei pobūdį (lyginant informaciją apie planuotą pirkimą ir faktiškai paskelbtą Pirkimą). Ženkliai padidinus pirkimo apimtis turėjo įtakoti ir lemti Pirkimui suplanuotų lėšų padidėjimą, lyginant su planuotu pirkimu, kai buvo planuojama įsigyti tik administracines būsto paslaugas. Perkančioji organizacija, vykdydama VPĮ 7 straipsnio 1 d. reikalavimus, ieškovės nuomone, privalėjo dar iki paskelbiant Pirkimą, t.y. iki 2016-05-04 CVP IS patikslinti informaciją apie Pirkimą, t.y. nurodyti papildomus BVPŽ kodus ir patikslinti preliminarius Pirkimo kiekius, tačiau atsakovas to nepadarė, taip pažeisdamas VPĮ 7 straipsnio 1 d. reikalavimus.

Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalomai rengia ir tvirtina planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus ir kiekvienais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinę, kurioje nurodo perkančiosios organizacijos pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, pirkimo objekto pavadinimą ir kodą, numatomą kiekį ar apimtį (jeigu įmanoma), numatomą pirkimo pradžią, pirkimo būdą, ketinamos sudaryti sutarties trukmę, taip pat iš anksto skelbia pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninių specifikacijų projektus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, kaip ir reikalauja įstatymas, 2016-03-15 paskelbė preliminarų pirkimų planą, kuriame ir buvo nurodytas ginčijamas pirkimas su pagrindinių paslaugų kodu. Iš cituojamo VPĮ 7 straipsnio 1 dalies nuostatų matosi, kad įstatymo leidėjas pirkimo plane nereikalauja išvardinti visus paslaugų, kurias ruošiasi įsigyti perkančioji organizacija, kodus, o tik pagrindinį. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarybos direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintomis taisyklėmis „Dėl numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos“, atsakovas, skaičiuodamas perkamų paslaugų kainą atsižvelgė į paslaugų savikainą, jei paslaugų teikimas būtų organizuojamas pačios perkančiosios organizacijos darbuotojų (kaštus) ir palygino šių paslaugų kainos santykį, perkant minėtas paslaugas iš tiekėjų ir tuo pagrindu parengė techninę specifikaciją ir sutarties sąlygas. Pirkimo metu nei ieškovė, nei kiti tiekėjai neginčijo pirkimo paslaugų kiekių ar apimčių, nors techninė specifikacija buvo patikslinta 2016-03-25. Kaip pažymėjo atsakovas, pirkimo vertei nustatyti buvo vertinama dalies paslaugų vertė, pagal tuo metu atsakovo galiojančias sutartis (bendrabučių administravimas ir priežiūra, inžinerinių tinklų priežiūra, patalpų valymas), kurias tuo metu atsakovui teikė UAB „Namų priežiūros centras“ (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 3 ir Nr. 4). Atsakovas taip pat nurodė, kad įsigyti paslaugas brangiau, nei tuo metu atsakovas buvo įsigijęs būtų neracionalu. Esant šiems duomenims teismas sprendžia, kad perkančioji organizacija neatliko neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti VPĮ 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą ar netinkamą pirkimo vertės skaičiavimą.