Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-06 nuosprendžio, kuriuo N. V. (N. V.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė;

260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. V. paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. V. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2019-06-05.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam N. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 Eur konfiskavimas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-06 nuosprendžiu taip pat yra nuteistas I. Z. (I. Z.), tačiau dėl šio nuteistojo apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Neteisėtai laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis 2019-06-05 neteisėtai prie savęs laikė plastikinį paketėlį su jame esančiu nedideliu kiekiu – 0,578 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, gabeno automobiliu ,,Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki Debreceno ir Gedminų gatvių sankryžos Klaipėdoje, kai policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybines patalpas, esančias Kauno g. 6, Klaipėdoje, kur tą pačią dieną 18.15 val. policijos pareigūnai jo asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė.

1.2. Neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, ir dalį jų pardavė, t. y. jis 2019-06-05 neteisėtai prie savęs laikė vienuolika folijos lankstinukų su juose buvusiais milteliais, bendras kiekis 1,07 g, kurių sudėtyje buvo narkotinių medžiagų – 0,00046 g karfentanilio ir 0,134 g metadono, turėdamas tikslą juos parduoti, taksi automobiliu ,,Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, apie 11.38 val., atsigabeno į (duomenys neskelbtini), kur pagal išankstinį susitarimą su I. Z. apie 16.00 val. minėtame bute dalį iš paminėtų medžiagų – vieną folijos paketėlį su jame buvusiais milteliais, bendras kiekis 0,072 g, kurių sudėtyje buvo narkotinių medžiagų – 0,00003 g karfentanilio ir 0,008 g metadono, už 20 eurų pardavė I. Z.. Tuoj po to tą pačią dieną, tęsdamas pradėtą nusikaltimą, jis likusius dešimt folijos lankstinukų su juose buvusiais milteliais, bendras kiekis 0,998 g, kurių sudėtyje buvo narkotinių medžiagų – 0,00043 g karfentanilio ir 0,126 g metadono, toliau neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno automobiliu ,,Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki Debreceno ir Gedminų gatvių sankryžos Klaipėdoje, kai policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybines patalpas, esančias Kauno g. 6, Klaipėdoje, kur 18.15 val. policijos pareigūnai jo asmens kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-06 nuosprendžiu. Prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir nuteistajam N. V. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti penkerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta 27 parų arešto bausme už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą apėmimo būdu ir paskirti penkerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. V. galutinę bausmę – trejus metus dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Taikyti BK 66 straipsnio 1 dalį ir įskaityti į bausmės laiką N. V. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-06-05.

4. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai N. V. neįskaitė į laisvės atėmimo bausmę jo sulaikymo ir suėmimo laiko nuo 2019-06-05. Nors teismas nuosprendyje nurodė N. V. bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019-06-05, tačiau, prokuroro nuomone, turėjo į paskirtą laisvės atėmimo bausmę šį laiką įskaityti.

6. Teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundą prašė tenkinti, nuteistasis N. V. ir jo gynėjas prašė atmesti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroras neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas tik nuteistojo N. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepagrįstas nenustatymas ir nesutinkama su šiam nuteistajam nustatytu paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminu, būtent dėl sunkinančios aplinkybės (ne)buvimo ir bausmės individualizavimo N. V. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

8. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, 2K-7-85-303/2017). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę.

9.1. Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-21 nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9.2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2010-10-18 nuosprendžiu) pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausme;

9.3. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2017-11-10;

9.4. užsienyje – teismo (West Cheshire Magistrates Court, Didžioji Britanija) 2018-09-03 nuteistas už tris nusikalstamas veikas (du nesunkius sveikatos sutrikdymus ir įžeidimą) 112 dienų laisvės atėmimo bausme.

10. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad naujas tyčines nusikalstamas veikas – BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, taip pat priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), N. V. padarė 2019-06-05, t. y. jau būdamas teistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Šios bylos kontekste aktualu, kad, pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą.

11. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis N. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarė kaip recidyvistas, ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl to, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, nors baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir pažymėjo, kad N. V. yra recidyvistas, tačiau, netaikęs šiam nuteistajam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavęs nusikaltimų recidyvą tuo pačiu nuosprendžiu turėjo pripažinti N. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau to nepadarė, tokios aplinkybės inkriminavimo galimybės iš viso nesvarstė.

12. Tačiau kitas apeliacinio skundo argumentas, kad, apylinkės teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nuteistajam N. V. buvo paskirta per švelni bausmė, yra nepagrįstas.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014, 2K-481/2014). Todėl į byloje nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas – turi būti atsižvelgiama ją vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste, jos reikšmė bausmės skyrimui negali būti suabsoliutinama.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas šioje byloje nėra būtina sąlyga griežtinti bausmę. Šiuo atveju bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės iš esmės nepasikeitė, be kita ko, ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad veiką padarė recidyvistas, į šį faktą vis viena atsižvelgė skirdamas bausmę – pirmosios instancijos teismo nuosprendyje N. V. laikomas recidyvistu, bausmės skyrimo motyvuose ši aplinkybė yra įvertinta, t. y. baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas motyvuose pažymėjo, jog N. V. yra recidyvistas, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną sunkų nusikaltimą, neišnykus teistumui už ankstesnių tyčinių nusikaltimų padarymą Lietuvos Respublikoje, taip pat teistas Didžiojoje Britanijoje, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus pusmečiui po bausmės atlikimo Didžiojoje Britanijoje ir grįžimo į Lietuvos Respubliką, tai rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų nepadarė tinkamų išvadų ir yra linkęs nusikalsti. Be to, nors prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog nustačius vieną N. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas – nuteistajam bausmė turi būti griežtinama, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog N. V. prisipažino nusikaltęs ir gailisi taip pasielgęs, o ši aplinkybė įstatymo leidėjo yra pripažįstama nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės taip pat nepripažino nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia, tačiau akivaizdu, jog į šią aplinkybę skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu taip pat atsižvelgė, nes nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kurios taikytinos išimtinai tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, sumažinta vienu trečdaliu.

15. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat įvertinusi tai, kad narkotinės medžiagos, kurios pardavimas N. Z. nagrinėjamu atveju buvo inkriminuotas N. V., kiekis yra ypač nedidelis – 0,072 g miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinių medžiagų – 0,00003 g karfetanilio ir 0,008 g metadono, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė N. V. už 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui.

16. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog, nors baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė N. V. bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019-06-05, tačiau nepagrįstai N. V. neįskaitė į laisvės atėmimo bausmę jo sulaikymo ir suėmimo laiko nuo 2019-06-05, todėl prokuroras prašo taikyti BK 66 straipsnio 1 dalį ir įskaityti į bausmės laiką N. V. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-06-05.

17. BPK 140 straipsnio 9 dalis numato, jog laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodoma: sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Vadovaudamasi BPK 140 straipsnio 9 dalimi, 307 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija pripažįsta prokuroro apeliacinio skundo reikalavimą dėl N. V. suėmimo laiko įskaitymo į jam paskirtos bausmės laiką pagrįstu, todėl tenkintinu.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismas nepripažindamas N. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), netinkamai aiškino BK bendrosios dalies nuostatas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Keičiant nuosprendį paliekama ta pati N. V. paskirta bausmė, kuri, teisėjų kolegijai įvertinus skundžiamame teismo procesiniame sprendime nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per švelnia, neatitinkančia teisingumo principo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-06 nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu pripažinti N. V. (N. V.) atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarė recidyvistas.

Į N. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmimo nuo 2019-06-05 iki 2019-12-06. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019-12-06.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-06 nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.