Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.9; 1.2.14.5.1; 1.2.18.3; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.5.1

2018 m. gruodžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių (vienerių metų dviejų mėnesių) laisvės atėmimo bausme;

- pagal 182 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesne, ir paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių (vienų metų dviejų mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinti su 2015 m. kovo 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (3 mėnesius), ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių (vienų metų penkių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia E. B. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. birželio 18 d.

Paskirta E. B. kardomoji priemonė – suėmimas iki įsiteisės nuosprendis, jį suimant paskelbus nuosprendį.

Priteista iš E. B. 1 855,01 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt penki Eurai ir 1 euro centas) turtinės žalos civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo neteisėtai atlikti finansines operacijas, panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) r., 2015 m. spalio 10 d. laikotarpiu nuo 19.20 val. iki 22.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, atlikusiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – (duomenys neskelbtini) PN), adresu (duomenys neskelbtini), padėjo atlikti kelias finansines operacijas neteisėtai panaudojant kelių svetimų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. kai nenustatytas (duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atlikinėjęs asmuo, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefono aparatu su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajai L. S. į mobilaus ryšio telefoną bei melagingai prisistatęs banko „Swedbank“ vadybininku „T. P.“ ir įtikinęs, kad naudojantis jos banko sąskaita yra atliekamos neteisėtos finansinės operacijos bei būtinumu pasakyti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis, ir L. S. padiktavus savo prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko el. bankininkystės duomenis, taip pat analogišku būdu iš L. S. išviliojus ir jos dukters E. S. prisijungimo prie AB „Swedbank“ el. bankininkystės duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijo L. S. vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei E. S. vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – elektroninės bankininkystės prisijungimo kortelių duomenis, vartotojo ID kodus ir slaptažodžius – bei įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, susitarė su juo (E. B.) šiuos duomenis panaudoti, t. y. prisijungus prie asmens, kurio atžvilgiu vykdomas sukčiavimas (t. y. L. S. ir E. S.), sąskaitų bei pervesti pinigines lėšas į jo (E. B.) dar iki 2015 m. splaio 10 d. 19.20 val. surastą ir mobilaus ryšio pagalba perduotą K. D. sąskaitos numerį bei jos asmens duomenis, taip pat K. D. kontaktinį telefono numerį. Nenustatytas asmuo, būdamas (duomenys neskelbtini) PN, naudodamas telefoną su įdiegta interneto naršyklės programa, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytus L. S. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelės duomenis, vartotojo ID ir slaptažodį, t. y. save identifikuodamas, kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ internetinės bankininkystės sistemos ir, panaudodamas jo (E. B.) apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusios K. D. asmens duomenis bei sąskaitos numerį, iš L. S. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos neteisėtai atliko finansines operacijas, o būtent:

- 2015 m. spalio 10 d. 19.20 val. melagingai L. S. vardu prisiregistravęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojoje svetainėje www.vivus.lt ir pateikęs paraišką 100 Eur paskolai gauti, iš L. S. AB Swedbank banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindamas registraciją bei sutikimą su vivus.lt paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis, pervedė 0,01 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nenustatytam E. B. bendrininkui, buvusiam (duomenys neskelbtini) PN, tęsiant nusikalstamą veiką, naudojantis telefonu su įdiegta interneto naršyklės programa, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudojant neteisėtai įgytus E. S. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelės duomenis, vartotojo ID ir slaptažodį, t. y. save identifikuojant, kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungė prie AB „Swedbank“ internetinės bankininkystės sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas, o būtent:

- 2015 m. spalio 10 d. 19.38 val. melagingai E. S. vardu prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojoje svetainėje www.vivus.lt ir pateikė paraišką 75 Eur paskolai gauti, po ko patvirtindamas registraciją bei sutikimą su vivus.lt paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis, iš E. S. AB „Swedbank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, melagingai L. S. vardu prisiregistravęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojoje svetainėje www.vivus.lt ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, buvęs (duomenys neskelbtini) PN, 2015 m. spalio 10 d. 19.59 val. pateikė paraišką padidinti paskolą Nr. (duomenys neskelbtini) – 900 Eur; po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, melagingai E. S. vardu prisiregistravęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojoje svetainėje www.vivus.lt Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, buvęs (duomenys neskelbtini) PN, 2015 m. spalio 10 d. 20.05 val. pateikė paraišką padidinti paskolą Nr. (duomenys neskelbtini) – 675 Eur; po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, buvęs (duomenys neskelbtini) PN, melagingai E. S. vardu prisiregistravęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojoje svetainėje www.smscredit.lt, 2015 m. spalio 10 d. 22.40 val. pateikė paraišką 300 Eur paskolai; po ko, 2015 m. spalio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į L. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 100 Eur ir 900 Eur, o į E. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 75 Eur, 675 Eur ir 300 Eur, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo (duomenys neskelbtini) PN 2015 m. spalio 10 d. panaudodamas neteisėtai įgytus L. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis – elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelės duomenis, vartotojo ID ir slaptažodį, t. y. save identifikuodamas, kaip teisėtus duomenų naudotojus, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ internetinės bankininkystės sistemos ir iš L. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kreditų bendrovės pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus kreditus, kurių bendra suma 1 000 Eur, dalimis pervedė į jo (E. B.) surastą apie nusikalstamą veiką nežinojusios K. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 100 Eur, taip pat į kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens surastą apie nusikalstamą veiką nežinojusio M. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 900 Eur, kuriuos pastarasis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu išgrynino, t. y. 100 Eur – 2015 m. spalio 10 d. 20.29 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir 800 Eur – 2015 m. spalio 10 d. 21.14val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), bei perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip pat analogišku būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) gautus kreditus, sumoje 750 Eur, iš nukentėjusiosios E. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytas asmuo, buvęs (duomenys neskelbtini) PN, į jo (E. B.) surastą apie nusikalstamą veiką nežinojusios K. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 750 Eur, tada jis (E. B.) nenustatytam bendrininkui (duomenys neskelbtini) PN nurodė dalį nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų jam į (duomenys neskelbtini) pataisos namus pervesti per apie nusikalstamą veiką nežinojusio M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko K. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens iš (duomenys neskelbtini) PN tiesiogiai telefonu jai perduotu nurodymu 2015 m. spalio 10 d. iš L. S. ir E. S. gautus pinigus, bendroje sumoje 850 Eur, naudodamasi savo el. bankininkyste pervedė dalimis: 600 Eur – J. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur – D. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 60 Eur – D. D. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 20 Eur – D. Š. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 30 Eur – E. T. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 30 Eur – M. V. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirosios kolonijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 29 Eur – V. Z. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis dalį nusikalstamu būdu įgytų lėšų užvaldė apsipirkdamas (duomenys neskelbtini) PN parduotuvėje pasinaudojant į M. V. sąskaitą pervestomis piniginėmis lėšomis (30 Eur), tokiu būdu jis (E. B.) veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir nenustatytais asmenimis laisvėje, padėjo neteisėtai atlikti finansines operacijas, panaudojant L. S. ir E. S. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1 750 Eur.

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 18 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog kaltinamojo E. B. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuotos teisingai, jo kaltė pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma bei paties kaltinamojo E. B. daliniu kaltės pripažinimu.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti ir švelninti paskirtą bausmę.

3.1. Skunde nurodė, jog nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dėl bausmės, kadangi nebuvo atsižvelgta į apelianto nurodytas bylos ir jo asmenines bei šeimines aplinkybes, teismas netinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalimi (bausmės paskirtis) bei bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir paskyrė per griežtą bausmę.

3.2. Skunde apeliantas tvirtino, kad kaltę pripažino pilnai, parodė ir paaiškino visas jam žinomas aplinkybes, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas jų nepripažino kaip apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skunde nurodė ir tai, kad tiek kaltinime, tiek nuosprendyje nurodytų asmenų, išskyrus K. D., jis nepažinojo ir nepažįsta, apie jų egzistavimą jam net nebuvo žinoma. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino teisme ir mano, kad padėjo išnagrinėti bylą bei nustatyti objektyvią tiesą, teismas nuosprendyje pripažino apelianto parodymus neabejotinais, jais rėmėsi, nurodė, kad E. B. prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo.

3.3. Taip pat skunde apeliantas nurodė, jog teismas turėjo pasisakyti ir vertinti aplinkybes dėl jo mažamečio vaiko (apelianto dukros O. B., g. (duomenys neskelbtini)) turėjimo, tačiau paskyrus jam ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę bus pakenkti jo ir dukros tarpusavio socialiniai ryšiai. Nuosprendyje nepasisakyta ir nenurodytos priežastys kodėl netaikyta jo atžvilgiu švelnesnė bausmė. Skunde išdėstytos visos aplinkybės leidžia teismo prašyti pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme.

4. Teismo posėdyje prokuroras N. Gružauskas prašė E. B. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėja advokatė R. Petručionytė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniu skundu apeliantas nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis mano, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, t. y. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

8. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje galutine subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Apeliantas ginčo dėl nusikaltimų kvalifikavimui būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos nekelia, tačiau mano, kad paskirta bausmė jam yra per griežta.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9.1. Pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje nuteistajam skyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pagrindą nuteistajam parinkti laisvės atėmimo bausmės rūšį, kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą teismas jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo padėtį sunkino tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad buvo veikta tiesiogine tyčia, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijai (11 straipsnio 3 ir 4 dalys), nusikalstamais veiksmais padaryta žala neatlyginta. Teismas vertino ir tai, kad E. B. teistas du kartus, teistumas neišnykęs, šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, neatlikęs 2015 m. kovo 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kur 2018 m. birželio 18 d. (skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai) neatliktos bausmės dalis – 3 mėnesiai 9 dienos. Nuteistasis yra tris kartus baustas drausmine tvarka, įrašytas į priežiūros grupę (dėl žalingo alkoholio vartojimo) nuo 2008 m. balandžio 23 d.

9.2. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl bausmės rūšies parinkimo yra visiškai pagrįsta nuosprendžio motyvais, asmens pavojingumas akivaizdus ir švelnesnės bausmės skyrimas nebus adekvatus padarytiems nusikaltimams, kurie ir toliau vykdomi, nuteistasis iš ankstesnių nuteisimų teigiamų išvadų nepadarė, nusikalto bausmės atlikimo vietoje, veikiant bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą lengvinančių E. B. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Su tuo nesutinka nuteistasis manydamas, kad pripažinęs kaltę, parodęs ir paaiškinęs visas jam žinomas aplinkybes, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėdamasis bei tai, kad teismas jo duotus parodymus laikė neabejotinais ir jais rėmėsi, yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apylinkės teismo vertinimu E. B. nors ir kaltę pilnai pripažino, tačiau neįvardijęs asmens, kuriam perdavė savo buvusios sugyventinės (vaiko motinos) K. D. bankinės piniginės sąskaitos duomenis, vardo ir pavardės, teigiant, kad ir pats nežinojo apie daromus nusikaltimus, t. y. tik padėjęs (suteikęs paslaugą), apie tai nežinojo ir K. D., teismas tokį nuteistojo prisipažinimą laikė nepilnu kaltės pripažinimu, o siekiu palengvinti savo teisinę padėtį.

9.3. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018).

9.4. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad teisiamojo proceso metu nuteistasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pripažino, tvirtino, kad gailisi, tačiau analizuojant ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų ir parodymų turinį, kuomet E. B. buvo apklausiamas kaip specialus liudytojas bei įtariamasis davė paaiškinimus teigiant, kad K. D. sąskaitos numerio pats niekam nebuvo davęs, niekas jo neprašė pasakyti K. D. sąskaitos numerio bei tai, kad jis jokių finansinių operacijų neatlikinėjo, neėmė jokių paskolų ir kaltės dėl pareikštų įtarimų jis nepripažino. Prokuroras baudžiamąją bylą teismui atidavė su E. B. nurodyta tyrimo metu pozicija, kad kaltės nepripažįsta. Visa tai įvertinus pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokią nuteistojo pozicijos kaitą (ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, o teisminio nagrinėjimo metu – pripažino) laikė eliminuojančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto aplinkybės pripažinimui, kadangi vadovaujantis teismine kasacinio teismo suformuota praktika ir nurodytu išaiškinimu pripažįstant asmenims jų teisinę padėtį lengvinančią aplinkybę ar aplinkybes, šiuo atveju tokia situacija dėl pripažinimo nesusidarė. Taigi, esant šioms aplinkybėms skundo argumentas dėl lengvinančios aplinkybės nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas. Darytina išvada, kad apylinkės teismas, nenustatydamas E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų.

10. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybėn patrauktas asmuo gali būti nuteistas iki 3 metų laisvės atėmimo bausme, o pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – iki 6 metų laisvės atėmimo bausme. Pirmosios instancijos teismas E. B. už sukčiavimą skyrė 8 mėnesius laisvės atėmimo, o už BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – 1 metus ir 2 mėnesius. Atsižvelgus į BK 61 straipsnį, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nuteistajam skyrė pakankamai minimalias bausmes jas palyginus su įstatymo leidėjo numatytus už tokio pobūdžio nusikaltimų padarymo sankcijose numatytas griežčiausios bausmės dydžio vidurkius.

11. Apibendrinant visa kas aukščiau nustatyta ir patikrinta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismui pagrįstai nenustačius pagrindo pripažinti E. B. lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, esant sunkinančiai aplinkybei bei tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis pirmosios instancijos teismas bausmės individualizavime teisės taikymo bei proceso normų nepažeidė, parinka bausmė teisinga tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, dėl ko skunde nurodytas nesutikimas šiuo aspektu, t. y. apeliantas manė, kad esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei jo nurodytoms aplinkybėms susijusiomis tiek su bylos teisingu išnagrinėjimu, tiek su mažamečio vaiko turėjimu, socialinių ryšių palaikymu, turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė nei numatyta įstatyme.

12. Pastarojo argumento kontekste apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis.

13. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tačiau net ir nustačius BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas teismui nekyla pareiga visais atvejais skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

14. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.

14.1. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog BK 62 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikytinos, kadangi nuteistojo atžvilgiu nenustatyta nei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nors ir nuteistasis savo situacijos vertinimą nurodė priešingai, tačiau aukščiau nurodytais motyvais teisėjų kolegija skundo argumentus dėl nuteistojo padėties švelninimo pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dėl nusikaltimų prisipažino, gailisi, davė parodymus ir jais buvo remtasi teismo, laikė nepagrįstais. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo nuteistajam bausmę švelninti BK 62 straipsnio pagrindu.

14.2. Dėl įstatymo leidėjo išimtinės normos (BK 54 straipsnio 3 dalies) taikymo, kur turi dominuoti išimtinai tik išskirtinio pobūdžio aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teisėjų kolegija ir nenustatė pagrindo ją taikyti. Išskirtinai išimtinio pobūdžio duomenų byloje nepateikta, skundo argumentacija šiuo teisiniu aspektu yra nepakankama, be to, net ir vertinant nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo ryšių su savo mažamečiu vaiku palaikymo, galimo šio santykio apribojimo, atsižvelgiama ir į tai, kad E. B. šis bausmės atlikimas nebus pirmas, jis nusikalsta ne pirmą kartą ir turėdamas pakankamai didelę atsakomybę auginant mažametį vaiką, turėjo pasirinkti atitinkamai doro piliečio bei tėvo elgesio modelius, o ne elgtis priešingai bei nesilaikyti įstatymų, daryti žalą kitiems asmenims, siekti naudos neteisėtomis priemonėmis. Tai pasekmės, kurias turi patirti už netinkamo elgesio pasirinkimą ir stengtis vengti tokių situacijų, jog ateityje jo padėtis po šios bausmės įvykdymo būtų tik teigiamai charakterizuojama be įstatymų ignoravimo.

15. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ji nustatyta įvertinus visas būtinas bausmės skyrimo procese dominuojančias sąlygas, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesukėlė abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl švelninti paskirtą bausmę, nepripažinus lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nesant įstatyminių pagrindų švelnesnei bausmei nei numatyta baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijose, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.