- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- eI3-4713-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02757-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Valerijus Novikovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Rimgaudui Kvikliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. A51-77999/20(2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ (toliau – ir Administracijos sprendimas) ir įpareigoti instituciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą;
2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir VTPSI) 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 2D-9630 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo dėl bendrojo plano sprendinių pakeitimo“ (toliau – ir Inspekcijos sprendimas);
3) priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus m. sav. teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ buvo pradėtas bendrojo plano keitimas. Pagal parengtus bendrojo plano sprendinius apie 0,30 ha Žemės sklypo (Nr. PAŠ-2-5) patenka į paslaugų funkcinę zoną, kita Žemės sklypo dalis (apie 0,30 ha, Nr. PAŠ-2-4) patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijas. Nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jo sklypui nustatytu reglamentu, viešo svarstymo metu 2020 m. kovo 4 d. pateikė pasiūlymą pakeisti bendrojo plano sprendinius, kuriame prašė nustatyti Žemės sklypo teritorijai Nr. PAŠ-2-4 paslaugų funkcinę zoną. Administracija 2020 m. birželio 17 d. pateikė atsakymą, kuriuo netenkino pareiškėjo pasiūlymo. Pažymi, kad jis šį atsakymą apskundė Inspekcijai. Inspekcija 2020 m. liepos 17 d. informavo, jog Administracija išsamiai paaiškino motyvus, atsakymą pagrindė teisės aktais, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti jos sprendimą ir pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas su tuo nesutinka, kadangi mano, jog Administracijos atsakymas buvo tikrinamas formaliai, t. y. ar yra motyvai, argumentai, tačiau nebuvo vertinama atitiktis teisės aktų reikalavimams. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas privalomasis reikalavimas, jog gyvenamasis kvartalas turi būti atskirtas želdinių zona nuo verslo, gamybos ir pramonės zonos. Todėl pareiškėjui nėra aišku, kodėl būtent jo sklypo sąskaita yra atskiriamas gyvenamasis kvartalas nuo kitos teritorijos želdinių zonos. Be to, Administracija savo sprendime tik nurodė, jog Žemės sklypo dalis patenka į intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, tačiau nenurodė naudojimo paskirties. Mano, kad želdyno plotas turėjo būti nustatomas pagal miestiečių poilsio poreikių tenkinimą, tačiau Administracija neargumentavo, ar toks poreikis apskritai yra ir kaip jis buvo nustatytas. Pažymi, kad naujos plėtros miesto teritorijoms pagal bendrojo plano rengimo principus nustatomas ne mažesnis nei 1 ha vietinio želdyno dydis, tačiau pareiškėjo sklypo dalies, skirtos intensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, dydis yra tik 0,3 ha.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad pareiškėjas skunde nenurodo pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, jog Inspekcija netinkamai išnagrinėjo jo 2020 m. birželio 29 d. skundą dėl Administracijos sprendimo, ar ji netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo, ar pažeidė procedūras, vertindama pareiškėjo pasiūlymus, ar netinkamai atsakė į pareiškėjo pateiktus prašymus. Nurodo, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą Inspekcija nustatė, jog jis kreipėsi į planavimo organizatorių su pasiūlymu nustatyti Žemės sklypui paslaugų funkcinę zoną, tačiau planavimo organizatorius, atmesdamas pasiūlymą, pateikė išsamų atsakymą, paaiškindamas motyvus ir pagrįsdamas teisės aktais, todėl VTPSI nenustatė pagrindo panaikinti Administracijos sprendimą. Nurodo, kad, pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius, viena Žemės sklypo dalis priskirta intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinei zonai, o kita – verslo, gamybos, pramonės teritorijų funkcinei zonai (paslaugų zonai), todėl bendrojo plano sprendiniai teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatas dėl teritorijų planavimo proceso tęstinumo, t. y. rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, taip pat Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Nuostatai) 6.4 papunkčio bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nurodo, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, institucijų sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikomomis teisės normomis. Mano, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgta į jo pasiūlymą, tačiau įvertinusi Administracijos sprendimo turinį ir apimtį daro išvadą, kad buvo pateiktas išsamus atsakymas; tad pareiškėjo skundo, pateikto teismui, turinys patvirtina, kad jis suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir nesutinka su jų turiniu, o ne dėl to, kad nėra motyvų.
3. Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad, pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, įrašas apie pareiškėjo ir O. S. bendrą jungtinės nuosavybės teisę į Žemės sklypą atsirado 2015 m. gruodžio 10 d., o tai reiškia, kad Žemės sklypo įsigijimo metu jau galiojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519; pažymi, kad visa informacija apie bendrąjį planą skelbiama viešai. Nurodo, kad Administracija jau 2019 m. sausio 25 d. rašte pareiškėjui paaiškino, jog Žemės sklypo dalyje numatyta intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinė zona, kuri atskiria dar iki galiojančio bendrojo plano patvirtinimo užstatytą gyvenamąjį kvartalą nuo galiojančiu bendruoju planu numatytos verslo, gamybos, pramonės teritorijų funkcinės zonos Pašilaičių kaime. Be to, pažymėjo, kad intensyviam naudojimui įrengiama želdynų funkcinė zona jo sklypo dalyje paliekama, kaip ir buvo numatyta galiojančiame bendrajame plane, nes plėtoti naujus gyvenamuosius kvartalus šalia esamo gyvenamojo kvartalo ir miesto Vakarinio aplinkkelio bendrajame plane nenumatyta. Nurodo, kad pareiškėjas apskundė šį Administracijos raštą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas 2019 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2917-331/2019 skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), sprendimas neįsiteisėjo, tačiau pareiškėjas vėl kreipėsi į Administraciją su pasiūlymu nustatyti Žemės sklypui paslaugų funkcinę zoną. Administracija 2020 m. birželio 17 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad jo pasiūlymai atmesti kaip nepagrįsti, o Inspekcija 2020 m. liepos 17 d. sprendime pripažino, kad nėra pagrindo panaikinti Administracijos priimtą sprendimą. Nurodo, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, o teisės aktuose nenustatyta planavimo organizatoriaus pareiga bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus. Taigi, tai reiškia, kad planavimo organizatorius turi diskreciją atsižvelgti į pasiūlymus arba neatsižvelgti. Mano, kad įvertinus suformuotą teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas neturėtų kilti abejonių, jog pareiškėjo pozicija, kad jau kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje Inspekcija turėjo vertinti Administracijos atsakymo, įskaitant ir rengiamo bendrojo plano sprendinių, atitiktį teisės aktų reikalavimams, laikytina visiškai nepagrįsta ir neteisinga, prieštaraujančia nuosekliai LVAT praktikai. Be to, pažymi, kad nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinami tik Administracijos procedūriniai pažeidimai, tačiau pareiškėjas skunde jų nenurodo. Taip pat pažymi, kad, pagal LVAT išaiškinimus, rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo teismas vertinti neturi teisės. Todėl, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su rengiamo bendrojo plano sprendinių teisėtumu ir pagrįstumu, apskritai negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Mano, kad pareiškėjas, antrą kartą keldamas klausimą dėl Administracijos atsakymo teisėtumo, galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi dar nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl anksčiau apskųsto Administracijos atsakymo, tačiau iš esmės skundais siekiama ginčyti galiojančio bendrojo plano sprendinius. Daro išvadą, kad Administracija tinkamai motyvavo skundžiamą atsakymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo.
4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti.
Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas taip pat nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. A51-77999/20(2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 2D-9630 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo dėl bendrojo plano sprendinių pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui K. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,5927 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Sklypas įsigytas 2015 metais.
Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus m. sav. teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ pradėtas Vilniaus miesto bendrojo plano keitimas. Pagal parengto bendrojo plano sprendinius pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo dalis (apie 0,30 ha ploto) patenka į paslaugų funkcinę zoną (PAŠ 2-5), kita dalis (irgi apie 0,30 ha ploto) – į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijas (PAŠ 2-4).
7. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas bendrojo plano viešo svarstymo metu pateikė pasiūlymus, t. y. 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu (pasiūlymu) „Dėl bendrojo plano sprendinių pakeitimo“, kuriame prašė nustatyti jo Žemės sklypo teritorijai Nr. PAŠ 2-4 reglamentą – paslaugų funkcinę zoną.
8. Administracija 2020 m. birželio 17 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, jog nepritaria pateiktiems pasiūlymams.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos sprendimu, 2020 m. birželio 29 d. pateikė Inspekcijai skundą, prašydamas panaikinti Administracijos sprendimą ir įpareigoti ją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
10. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos ir Inspekcijos priimtais sprendimais, skundžia juos teismui.
11. Teritorijų planavimo įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – TPĮ) 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. TPĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad teritorijų planavimo viešinimo procedūros yra: 1) informacijos teikimas visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus; 2) susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais; 3) konsultavimasis; 4) pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas; 5) viešas svarstymas. Pagal TPĮ 37 straipsnio 1 dalį, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).
Nuostatų (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 10 d.) 6.4 papunktyje taip pat įtvirtinta pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo tvarka. Vadovaujantis 6.4.1 papunkčiu, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Remiantis 6.4.2 papunkčiu, visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta.
Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. liepos 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020; ir kt.).
12. LVAT yra akcentavęs ir tai, kad teismas, nagrinėdamas savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Be to, pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, planavimo organizatoriaus atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-169/2012).
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Administracija 2020 m. birželio 17 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad nepritaria pareiškėjo pateiktiems pasiūlymams. Visų pirma, pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniai buvo parengti vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatomis, jog rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona Nr. PAŠ-2-4, apimanti pusę Žemės sklypo, nustatyta įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius, kuriuose sklypas taip pat buvo priskirtas intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinei zonai nagrinėjamame rajone Nr. ŠV-2.2.1. Ši funkcinė zona buvo suformuota siekiant išlaikyti neužstatomą tarpą, skirtą želdynams, atskiriantį skirtingų paskirčių funkcines zonas „mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas“ nuo suplanuotų „verslo, gamybos, pramonės teritorijų“. Atsakyme, be kita ko, nurodyta, kad bendrojo plano sprendiniai keičia tik galiojančiame bendrajame plane numatytos „verslo, gamybos, pramonės teritorijų“ funkcinės zonos pavadinimą į „paslaugų zoną“, kadangi teisės aktuose nėra įtvirtintų „verslo, gamybos, pramonės teritorijų“ funkcinių zonų. Administracija, atsižvelgusi į tai, kad nėra faktinių aplinkybių, dėl kurių atsirastų poreikis pakeisti intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną Nr. PAŠ-2-4 ir vietoje jos nustatyti paslaugų funkcinę zoną, paaiškino, kad ši funkcinė zona gali būti keičiama tik koreguojant bendrojo plano sprendinius atitinkamu teritorijų planavimo dokumentu, jame pagrindus atitinkamą funkcinės zonos pakeitimo poreikį, tačiau tai nereiškia, kad bendrojo plano nustatyta funkcinė zona Žemės sklypo dalies atžvilgiu yra keistina kaip nepagrįsta.
Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo 2020 m. birželio 29 d. skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo“, savo 2020 m. liepos 17 d. sprendime nurodė, kad, pagal teisės aktus ir formuojamą teismų praktiką, planavimo organizatorius neturi pareigos bet kuriuo atveju priimti visų visuomenės teikiamų pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, tačiau planavimo organizatorius turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Šiuo atveju Inspekcija, išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus pateiktą atsakymą, pažymėjo, kad Administracija, atmesdama pareiškėjo pasiūlymą, pakankamai išsamiai paaiškino motyvus, kodėl neatsižvelgė į jo pasiūlymą dėl bendrojo plano sprendinių, savo atsakymą pagrindė teisės aktais, objektyviais duomenimis ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, todėl, nenustačiusi pažeidimų, padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti Administracijos sprendimą ir pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus sprendimus, juose pateiktus argumentus, daro išvadą, kad Administracija tinkamai išnagrinėjo, apsvarstė ir įvertino pareiškėjo pasiūlymą bei pateikė faktiškai ir teisiškai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pareiškėjo pasiūlymas atmetamas; taip pat Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pateikė motyvuotą atsakymą, prieš tai patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui.
Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio galima daryti išvadą, kad jis suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir nesutinka su pačių argumentų turiniu, o ne dėl to, kad nėra pasiūlymo atmetimo motyvų. Tad iš esmės pareiškėjas byloje kelia ne motyvų nebuvimo ar jų nepakankamumo, o apskritai jų pagrįstumo klausimus. Tačiau tiek Inspekcija, tiek ir teismas, kaip minėta, nagrinėdamas Administracijos atsakymo dėl pareiškėjo pateikto pasiūlymo atmetimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamo bendrojo plano sprendinių teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracija, atsakydama pareiškėjui skundžiamu raštu (sprendimu) dėl jo pateikto pasiūlymo nepriimtinumo, pažeidė Nuostatų 6.4.2 punkte nustatytą 10 darbo dienų atsakymo pateikimo terminą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šis Administracijos pažeidimas kaip nors realiai galėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms ir jo interesams. Be to, pareiškėjas šios aplinkybės net nenurodo savo skunde, t. y. ja nesiremia. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas daryti išvadą, kad šis pažeidimas nėra esminis, t. y. jis yra formalus, nedarantis jokios įtakos skundžiamiems sprendimams.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, t. y. jie yra tinkamai ir išsamiai motyvuoti, juos priimant buvo laikytasis esminių procedūrų ir reikalavimų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą.
Taigi, skundžiamų sprendimų naikinti nėra jokio pagrindo, kartu nėra ir pagrindo patenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus; pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
17. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas teismo prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. S. skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.