Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3) neatsižvelgė į pareiškėjo pasiūlymus urbanizuoti visą pasiūlymuose nurodytą žemės sklypą, numatyti komercinės paskirties objektų teritorijas ir sumažinti ar panaikinti intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją (sumažinti iki 0,10-0,15 ha) minėtame sklype arba sklype nustatyti želdinių plotą pagal priklausomųjų želdynų normą (10-15 proc. sklypo bendro ploto).

2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kaip ikiteisminė institucija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. vasario 6 d. raštu informavo pareiškėją, kad skundai ar pranešimai dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo teisėtumo nenagrinėjami, jei nuo sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą praėjo daugiau kaip vieni metai, atsisakė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3) ir įpareigoti išnagrinėti skundą iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos ir Inspekcijos ginčijamų sprendimų, kuriais neatsižvelgta į pareiškėjo pasiūlymus urbanizuoti visą pasiūlymuose nurodytą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypo plotas 0,5927 ha.

7.1. Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus m. sav. teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“, pradėtas bendrojo plano (toliau - BP) keitimas. Pagal parengtą BP sprendinius žemės sklypas priklausantis pareiškėjui buvusiame Pašilaičių k. patenka į Paslaugų funkcinę zoną (PAŠ 2-5) (žemės sklypo plotas apie 0,30 ha), kita žemės sklypo dalis (PAŠ 2-4) (apie 0,30 ha. kas sudaro 50 proc. nuo visos sklypo dalies) - patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijas.

7.2. Pareiškėjas susipažinęs su parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ir nesutikdamas su taikomu jo sklypui nustatytu reglamentu viešo svarstymo metu 2018 m. gegužės 21 d. pateikė pasiūlymą dėl BP sprendinių keitimo, kuriuo prašė sumažinti želdinių plotą žemės sklype pagal priklausomųjų želdynų normą, t. y. 10-15 proc. nuo sklypo bendro ploto.

7.3. Tačiau atsakovė neatsižvelgė į pareiškėjo pasiūlymus urbanizuoti visą pasiūlymuose nurodytą žemės sklypą ir apie tai 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu informavo pareiškėją.

7.4. Pareiškėjui pateikus skundą inspekcijai, pastaroji 2018 m. spalio 29 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1387, kuriame konstatavo, kad Vilniaus m. savivaldybės 2018 m. rugsėjo 18 d. raštas yra nemotyvuotas, neišsamus, nekonkretus, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, įpareigojo Vilniaus m. savivaldybę pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo pateiktus pasiūlymus.

7.5. Vilniaus m. savivaldybė, išnagrinėjusi Inspekcijos privalomąjį nurodymą, 2019 m. sausio 25 d. sprendimu neatsižvelgė į pareiškėjo pasiūlymus urbanizuoti visą pasiūlymuose nurodytą žemės sklypą, argumentuodama, kad galiojančiuose BP sprendiniuose numatyta šią želdynų zoną, kuri atskirtų esamą gyvenamąjį kvartalą nuo verslo, gamybos ir pramonės zonos, nes pageidavo minėto gyvenamojo kvartalo gyventojai.

7.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2019 m. sausio 25 d. sprendimu, pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri 2019 m. vasario 6 d. raštu informavo pareiškėją, kad planavimo organizatorius tinkamai įvykdė privalomąjį nurodymą.

11. Taigi nagrinėjant šį ginčą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nuostatomis. TPĮ 3 straipsnyje yra įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai: 1) sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius; 2) nustatyti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, kitų valstybei svarbių socialinės ekonominės veiklos sričių vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas; 3) sudaryti sąlygas racionaliam šalies gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui; 4) numatyti šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso formavimą; 5) kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; 6) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas; 7) derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų; 8) sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti. Minėto Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius. Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detaliai reglamentuota, kas sudaro visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas: 1) visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas; 3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas; 4) valstybei svarbūs projektai; 5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus.

11.1. Pagal TPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

11.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiškindamas šių teisės normų turinį, ne kartą yra konstatavęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT administracinėse bylose Nr. A-143-201/2009; Nr. A-502-169/2012; Nr. A-442-2031/2014; Nr. A-711-525/2015).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas privačius interesus kelia aukščiau viešojo intereso į kraštovaizdžio, gamtos išteklių apsaugos ir racionalaus naudojimo greta gyvenamosios vietos užtikrinimo. Tačiau kaip matyti iš Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto, gamtos apsauga priskirtina prie visuomenės (viešojo) intereso, rengiant bendrąjį planą turi būti atsižvelgiama į visus visuomenės interesus, todėl pritarimas tik pareiškėjo interesui prieštarauja darnios plėtros principams, teritorijų planavimo organizatorius, šiuo atveju Administracija, privalo įvertinti ir kitus viešo intereso aspektus bei racionalumą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad administracija tinkamai argumentavo ginčijamą 2019 m. sausio 25 d. sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo. Be to, rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tad negali būti vertinamas ir nustatytų sprendinių teisingumas bei pagrįstumas. Todėl Administracija privalo vertinti visus visuomenės (viešuosius) interesus, atsižvelgti į želdynų poreikį bei kitus visuomenės (viešuosius) interesus. Be to ginčijamas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo skundo atmetimo atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Administracija įvertino visus pareiškėjo pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento, o juos atmesdama, atsakymą tinkamai argumentavo, dėl ko pareiškėjo pasiūlymai nėra tenkinami. Inspekcija pareiškėjo skundą dėl pasiūlymų teritorijų planavimo dokumentui atmetimo išnagrinėjo tinkamai, priėmė argumentuotą 2019 m. vasario 6 d. sprendimą, konstatuodama, jog planavimo organizatorius argumentuotai atmetė pareiškėjo pasiūlymus, pagrįstai atsisakė panaikinti Administracijos 2019 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3) ir įpareigoti išnagrinėti skundą iš naujo.

13. Teismas, įvertinęs Administracijos 2019 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo buvo atmesti pareiškėjo pasiūlymai, turinį ir ginčijamo Inspekcijos 2019 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, turinį, sprendžia, kad šiuose administraciniuose aktuose argumentų išdėstymas yra aiškus, suprantamas ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjo pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Nenustatyta, kad vertinant pasiūlymus ar nagrinėjant skundą dėl pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovo sprendimą. Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas pažymi, kad Administracija, vertindama pareiškėjo pasiūlymus, nustatė visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė bei, atsižvelgdama į galiojančio bendrojo plano sprendiniuose nustatytą želdynų zoną, kuri atskirtų esamą gyvenamąjį kvartalą nuo verslo, gamybos ir pramonės zonos, pageidavo minėto gyvenamojo kvartalo gyventojai, todėl Administracija privalėjo įvertinti tiek privačius, tiek viešojo intereso aspektus. Administracija pagrįstai prioritetu laikė visuomenės gyvenimo kokybę, gamtos apsaugą, darnaus kraštovaizdžio formavimą pagal teritorijų planavimo ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, lemiančius darnią plėtrą kuriant gyvenamosios aplinkos ir visaverčio gyvenimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas pateiktame teismui skunde teigia, jog: „ties Vakarinio aplinkkelio pakraščiu nėra taip arti nei vieno gyvenamojo namų kvartalo ir nėra nei vieno viešiems želdiniams skirto ploto“. Todėl Administracija, rengdama naujus bendrojo plano sprendinius ir siekdama teritorijų planavimo proceso tęstinumo, pagrįstai ginčo teritorijoje numatė intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną. Be to, nustatant tam tikras funkcines zonas planavimo organizatorius privalo vertinti atitinkamą teritoriją kaip visumą, o ne atskirus joje esančius sklypus, o bendrojo plano sprendiniuose sklypai nėra formuojami, neperformuojami, nekeičiamos esamos, neprojektuojamos naujos sklypų ribos, vadinasi, sklypų formavimo klausimų bendrojo plano sprendiniai nesprendžia. Todėl skundžiamas Administracijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas Administracijos ir Inspekcijos ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (LVAT administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pareiškėjo pateikti pasiūlymai, jų priėmimo ar atmetimo argumentai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).

15. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus nagrinėjamoje byloje, laiko, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymą. Teismas įvertino skundžiamo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo turinį, taip pat apimtį, kurie patvirtina atsakymo išsamumą. Pareiškėjas pateikė vieną pasiūlymą (prašė pakeisti BP sprendinius, t. y. sumažinti želdinių plotą žemės sklype pagal priklausomųjų želdynų normą 10-15 proc. nuo sklypo bendro ploto) į kurį gavo atsakymą (į pasiūlymą neatsižvelgiama), atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymą faktinius motyvus (pareiškėjo sklypo teritorija atskiria gyvenamąjį kvartalą nuo paslaugų zonos, kuri skirta viso miesto ar jo rajono gyventojams aptarnauti reikalingiems prekybos, paslaugų objektams, administracinės paskirties pastatams, kitiems negyvenamosios paskirties pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, nesusijusi su taršia gamyba, dar 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. ir jo sprendinių patvirtinimo“, kuriuo priimtas sprendimas ginčo teritorijai nustatyti intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną (PAŠ-2-4) ir teisinius argumentus (TPĮ 8 straipsnis, Želdynų normos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir kt.).

15.1. Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas suprato pasiūlymo atmetimo argumentus, nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie Pilaitės mikrorajono vakarinės dalies želdynų poreikį, esamus plotus ir su tuo susijusios informacijos. Teismas atmeta šiuos argumentus, nes 2019 m. sausio 25 d. sprendime pasiūlymui dėl želdynų skirta trečia pastraipa, kurioje nurodomi teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, identifikuojama, kad pasiūlyme nurodyto žemės sklypo dalyje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyta intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinė zona, kuri atskiria dar iki galiojančio BP patvirtinimo užstatytą gyvenamąjį kvartalą nuo galiojančiu BP numatytos verslo, gamybos, pramonės teritorijų funkcinės zonos (gyvenamasis kvartalas suformuotas pagal teritorijos buvusiame Pašilaičių kaime (prie sklypo, kurio kadastro (duomenys neskelbtini)) nedidelių veiklos mastų detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 2457V). Rengiant keičiamo BP sprendinius, siekiama įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio „Teritorijų planavimo proceso tęstinumas“ nuostatas, kad rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Todėl intensyviam naudojimui įrengiama želdynų funkcinė zona pareiškėjo sklypo dalyje paliekama, kaip ir numatyta galiojančiame BP, nes vystyti naujus gyvenamuosius kvartalus šalia esamo gyvenamojo kvartalo ir miesto Vakarinio aplinkkelio BP nenumato. Ši želdynų zona, kaip ir galiojančiame BP, atskiria gyvenamąjį kvartalą nuo paslaugų zonos, kuri skirta viso miesto ar jo rajono gyventojams aptarnauti reikalingiems prekybos, paslaugų objektams, administracinės paskirties pastatams, kitiems negyvenamosios paskirties pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, nesusijusi su taršia gamyba.

15.2. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracija ginčijamame 2019 m. sausio 25 d. sprendime išsamiai ir aiškiai pažymėjo, kad keičiamo BP sprendiniuose numatomos paslaugų funkcinės zonos turinys iš esmės atitinka galiojančio BP sprendiniuose kitaip įvardytos funkcinės zonos turinį (verslo, gamybos, pramonės teritorijos), nes taip įvardytos „verslo, gamybos, pramonės“ funkcinės zonos nėra numatyta nuo 2014 m. galiojančiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1009 patvirtintoje Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijoje). Pažymėjo, kad BP sprendiniuose užstatymo reglamentai nustatomi funkcinėms zonoms. Priklausomuosius želdynus reglamentuoja Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normos ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. Dl-694, o BP sprendiniuose priklausomieji želdynai nėra reglamentuojami.

16. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, daro išvadą, kad atsakovė objektyviai, išsamiai bei detaliai įvertino pareiškėjo pasiūlymą, jį išanalizavo, pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai išsamius argumentus, kodėl pasiūlymai atmetami, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

17. Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nes ji kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje apibrėžtas Inspekcijos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus, t. y. pareiga patikrinti atsakymo argumentavimą, nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams (kaip minėta, toks vertinimas atliekamas kitoje teritorijų planavimo stadijoje). Teismo vertinimu, Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos, t. y. patikrino ar Administracija pakankamai argumentavo savo sprendimą, pažymėtina, kad pakankamai argumentuotas ginčijamas sprendimas buvo pateiktas tik po Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto privalomojo nurodymo. Todėl Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, įpareigojo Administraciją argumentuoti sprendimą ir tik po 2019 m. sausio 25 d. sprendimo pateikimo konstatavo, kad Administracija įvykdė privalomąjį nurodymą, jį tinkamai argumentavo , atmesdama pareiškėjo pasiūlymus.

18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.