- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- eA-2560-415/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02757-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramunė Ruškytė
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybe
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacini? skunda? de?l Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracine?je byloje pagal pareis?ke?jo K. S. skunda? atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybe?s administracijai dėl sprendimu? panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. A51-77999/20(2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ (toliau – ir Administracijos sprendimas) ir įpareigoti instituciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir VTPSI) 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 2D-9630 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo dėl bendrojo plano sprendinių pakeitimo“ (toliau – ir Inspekcijos sprendimas); 3) priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus m. sav. teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“ buvo pradėtas bendrojo plano (toliau – ir BP) keitimas. Pagal parengtus bendrojo plano sprendinius apie 0,30 ha Žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į paslaugų funkcinę zoną, kita Žemės sklypo dalis (apie 0,30 ha, Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijas. Pareiškėjas, nesutikdamas su jo sklypui nustatytu reglamentu, viešo svarstymo metu 2020 m. kovo 4 d. pateikė pasiūlymą pakeisti bendrojo plano sprendinius, kuriame prašė nustatyti Žemės sklypo teritorijai Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugų funkcinę zoną. Administracija 2020 m. birželio 17 d. pateikė atsakymą, kuriuo netenkino pareiškėjo pasiūlymo. Apskundus Administracijos atsakymą Inspekcijai, pastaroji 2020 m. liepos 17 d. informavo, jog Administracija išsamiai paaiškino motyvus, atsakymą pagrindė teisės aktais, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti jos sprendimą ir pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą.
3. Pareiškėjas tvirtino, jog Administracijos atsakymas buvo tikrinamas formaliai, t. y. ar yra motyvai, argumentai, tačiau nebuvo vertinama atitiktis teisės aktų reikalavimams. Teisės aktuose nėra įtvirtintas privalomasis reikalavimas, jog gyvenamasis kvartalas turi būti atskirtas želdinių zona nuo verslo, gamybos ir pramonės zonos. Pareiškėjui nėra aišku, kodėl būtent jo sklypo sąskaita yra atskiriamas gyvenamasis kvartalas nuo kitos teritorijos želdinių zonos. Be to, Administracija savo sprendime tik nurodė, jog Žemės sklypo dalis patenka į intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, tačiau nenurodė naudojimo paskirties. Pareiškėjo įsitikinimu, želdyno plotas turėjo būti nustatomas pagal miestiečių poilsio poreikių tenkinimą, tačiau Administracija neargumentavo, ar toks poreikis apskritai yra ir kaip jis buvo nustatytas. Remdamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme pateikta želdynų klasifikacija, pareiškėjas mano, kad intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona atitinka minėtame įstatyme pateikiamą rekreacinės paskirties želdynų sąvoką. Naujos plėtros miesto teritorijoms pagal bendrojo plano rengimo principus nustatomas ne mažesnis nei 1 ha vietinio želdyno dydis, tačiau pareiškėjo sklypo dalies, skirtos intensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, dydis yra tik 0,3 ha, t. y. mažesnis nei numato BP rengimo tvarkymo principai. Žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) yra prie pat Vakarinio aplinkkelio, šio sklypo naudojimas želdymams nesuprantamas, jis nėra apaugęs želdiniais. Pareiškėjo teigimu Žemės sklypo 0,30 ha dalis priskirta prie želdynų nesant teisinio pagrindo. Rengiant naują BP taisytini senojo bendrojo plano sprendiniai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Inspekcija nurodė, jog pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, jog Inspekcija netinkamai išnagrinėjo jo 2020 m. birželio 29 d. skundą dėl Administracijos sprendimo, ar netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pasiūlymus dėl bendrojo plano keitimo, ar pažeidė procedūras, vertindama pareiškėjo pasiūlymus, ar netinkamai atsakė į pareiškėjo pateiktus prašymus. Nagrinėdama pareiškėjo skundą Inspekcija nustatė, jog jis kreipėsi į planavimo organizatorių su pasiūlymu nustatyti Žemės sklypui paslaugų funkcinę zoną, tačiau planavimo organizatorius, atmesdamas pasiūlymą, pateikė išsamų atsakymą, paaiškindamas motyvus ir pagrįsdamas teisės aktais, todėl Inspekcija nenustatė pagrindo panaikinti Administracijos sprendimą.
6. Inspekcija pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius viena Žemės sklypo dalis priskirta intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinei zonai, o kita – verslo, gamybos, pramonės teritorijų funkcinei zonai (paslaugų zonai), todėl bendrojo plano sprendiniai teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatas dėl teritorijų planavimo proceso tęstinumo, t. y. rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Inspekcijos nuomone, planavimo organizatorius nepažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.4 punkto bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo ginčijami sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, institucijų sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikomomis teisės normomis. Nors pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgta į jo pasiūlymą, tačiau Administracija skundžiamu sprendimu jam pateikė išsamų atsakymą.
7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti.
8. Administracija paaiškino, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, įrašas apie pareiškėjo ir O. S. bendrą jungtinės nuosavybės teisę į Žemės sklypą atsirado 2015 m. gruodžio 10 d., o tai reiškia, kad Žemės sklypo įsigijimo metu jau galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir 2007 m. Bendrasis planas, galiojantis BP), visa informacija apie bendrąjį planą skelbiama viešai.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas 2018 m. sausio 16 d. pasiūlymu prašė bendrojo plano sprendinių rengimo stadijoje užtikrinti galimybę urbanizuoti visą jam priklausančio sklypo teritoriją ir aplinkinę teritoriją, vėliau 2018 m. sausio 31 d. prašymu (pasiūlymu) „Dėl bendrojo plano sprendinių pakeitimo“ pareiškėjas pateikė pasiūlymą, kuriuo prašė konkretizuoti galiojančio bendrojo plano sprendinius ir naujame bendrajame plane sumažinti žemės sklypo ploto dalį, kuri patenka pagal galiojantį bendrąjį planą į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijas; pareiškėjas nurodė, kad nesant galimybės panaikinti želdinių teritorijos ir atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas besiriboja su gyvenamųjų namų kvartalu (apie 18 gyvenamųjų namų), galima nustatyti želdinių plotą apie 0,10–0,15 ha tam, kad atskirti komercinės paskirties teritoriją nuo gyvenamojo kvartalo
10. Administracija, konkretizavus bendrojo plano sprendinius ir vykdydama Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. spalio 29 d. privalomąjį nurodymą, įpareigojantį pašalinti pažeidimus, pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjui, jau 2019 m. sausio 25 d. rašte pareiškėjui, jog Žemės sklypo dalyje numatyta intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinė zona, kuri atskiria dar iki galiojančio bendrojo plano patvirtinimo užstatytą gyvenamąjį kvartalą nuo galiojančiu bendruoju planu numatytos verslo, gamybos, pramonės teritorijų funkcinės zonos (duomenys neskelbtini). Intensyviam naudojimui įrengiama želdynų funkcinė zona jo sklypo dalyje paliekama, kaip ir buvo numatyta galiojančiame bendrajame plane, nes plėtoti naujus gyvenamuosius kvartalus šalia esamo gyvenamojo kvartalo ir miesto Vakarinio aplinkkelio bendrajame plane nenumatyta. Pareiškėjas apskundė šį Administracijos raštą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2917-331/2019 pareiškėjo skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjo (pareiškėjas jį apskundė apeliacine tvarka), tačiau pareiškėjas vėl kreipėsi į Administraciją su pasiūlymu nustatyti Žemės sklypui paslaugų funkcinę zoną.
11. Administracija skundžiamu 2020 m. birželio 17 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad BP sprendiniai buvo parengti vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apima apie pusę Žemės sklypo, nustatyta įvertinus 2007 m. Bendrojo plano sprendinius, kuriuose Žemės sklypas buvo priskirtas taip pat Intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinei zonai nagrinėjamame rajone Nr. ŠV 2.2.1, kuri buvo suformuota siekiant išlaikyti neužstatomą tarpą, skirtą želdynams, atskiriantį skirtingų paskirčių funkcines zonas. Inspekcija 2020 m. liepos 17 d. sprendime pripažino, kad nėra pagrindo panaikinti Administracijos priimtą sprendimą, be kita ko, nurodė, jog pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo bei atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tikrinimo stadijoje.
12. Administracija pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, o teisės aktuose nenustatyta planavimo organizatoriaus pareiga bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus. Tai reiškia, kad planavimo organizatorius turi diskreciją atsižvelgti į pasiūlymus arba neatsižvelgti. Įvertinus suformuotą teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, neturėtų kilti abejonių, jog pareiškėjo pozicija, kad jau kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje Inspekcija turėjo vertinti Administracijos atsakymo, įskaitant ir rengiamo bendrojo plano sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, laikytina visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinami tik Administracijos procedūriniai pažeidimai, tačiau pareiškėjas skunde jų nenurodė. Kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijoje, t. y. kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo metu, vyksta tik supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas. Rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo teismas vertinti neturi teisės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su rengiamo bendrojo plano sprendinių teisėtumu ir pagrįstumu, apskritai negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas, antrą kartą keldamas klausimą dėl Administracijos atsakymo teisėtumo, tikėtina, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi dar nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl anksčiau apskųsto Administracijos atsakymo, tačiau iš esmės skundais siekiama ginčyti galiojančio bendrojo plano sprendinius.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
14. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas bendrojo plano viešo svarstymo metu pateikė pasiūlymus, t. y. 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu (pasiūlymu) „Dėl bendrojo plano sprendinių pakeitimo“, kuriame prašė nustatyti jo Žemės sklypo teritorijai Nr. (duomenys neskelbtini) reglamentą – paslaugų funkcinę zoną; Administracija 2020 m. birželio 17 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, jog nepritaria pateiktiems pasiūlymams; Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Administracijos sprendimo, 2020 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, jog Administracija, atmesdama pareiškėjo pasiūlymą, nurodė atmetimo motyvus ir paaiškino pasiūlymo nepriimtinumą, taip pat pažymėjo, kad pasiūlymo atmetimo motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas šiuo etapu neatliekamas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti Administracijos sprendimą ir pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą.
15. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis teritorijų planavimo viešinimo procedūras (31 ir 32 str.), pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikimo tvarką (37 str.) ir Nuostatų 6.4 punktu. Apžvelgęs minėtą teisinį reguliavimą, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcentavo, jog gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti, tačiau privalo laikytis nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros.
16. Teismas aptarė Administracijos skundžiamame 2020 m. birželio 17 d. sprendime nurodytas nepritarimo pareiškėjo pasiūlymui priežastis, Inspekcijos sprendimo turinį ir įvertinęs skundžiamus aktus darė išvadą, kad Administracija tinkamai išnagrinėjo, apsvarstė ir įvertino pareiškėjo pasiūlymą bei pateikė faktiškai ir teisiškai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pareiškėjo pasiūlymas atmetamas; taip pat Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pateikė motyvuotą atsakymą, prieš tai patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui.
17. Nurodęs, kad pareiškėjas suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir nesutiko su pačių argumentų turiniu, o ne dėl to, kad nėra pasiūlymo atmetimo motyvų, t. y. pareiškėjas nekėlė ginčo dėl motyvų nebuvimo ar jų nepakankamumo. Dėl skundžiamuose sprendimuose nurodytų motyvų pagrįstumo teismas pažymėjo, kad ir Inspekcija, ir teismas, vertindamas Administracijos atsakymo dėl pareiškėjo pateikto pasiūlymo atmetimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamo bendrojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Nors, teismo vertinimu, Administracija atsakydama pareiškėjui skundžiamu raštu (sprendimu) dėl jo pateikto pasiūlymo nepriimtinumo pažeidė Nuostatų 6.4.2 punkte nustatytą 10 darbo dienų atsakymo pateikimo terminą, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad šis Administracijos pažeidimas kaip nors realiai galėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms ir jo interesams. Teismas darė išvadą, kad šis pažeidimas nėra esminis, t. y. jis yra formalus, nedarantis jokios įtakos skundžiamiems sprendimams.
19. Apibendrindamas teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, t. y. jie yra tinkamai ir išsamiai motyvuoti, juos priimant buvo laikytasis esminių procedūrų ir reikalavimų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą. Nenustatęs pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, teismas atmetė ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Administraciją atlikti reikalaujamus veiksmus.
20. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
21. Pareiškėjas K. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.
22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuose buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir akcentuoja, kad pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius privalo išsamiai nurodyti ir pagrįsti pasiūlymo nepriimtinumą, šis atsakymas turi būti argumentuotas, motyvuotas ir pagrįstas teisės aktais bei faktiniais duomenimis.
23. Teismo ir Inspekcijos nuomone, pateiktų pasiūlymų atmetimų pagrįstumas nagrinėjamas tik baigiamojo etapo tikrinimo stadijoje, tačiau pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutinka. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, pasiūlymų nagrinėjimas yra priskiriamas prie kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo. Šio etapo viešinimo ir derinimo stadijų valstybinę priežiūrą, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPVPĮ) 6 str. 5 d. 9 p.). Taigi, įstatymas imperatyviai nustato, kad Inspekcija privalo viešinimo ir derinimo stadijoje patikrinti, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento.
24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo valstybinėje priežiūrą atliekančioje institucijoje stadija yra itin trumpa. Pareiškėjo žiniomis, Planavimo organizatorius per viešąjį svarstymą gavo virš 1 000 pasiūlymų, todėl nesuprantama kaip galima patikrinti atsakymų pagrįstumą į pateiktus pasiūlymus per 15 darbo dienų. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad planavimo organizatoriaus atsakymo pagrįstumas į pasiūlymą, jo atitikimas teisės aktų reikalavimams turi būti įvertinamas viešinimo ir derinimo stadijose, tam kad būtent pradinėse stadijose išvengti galimų asmenų teisių pažeidimo ir ginčų atsiradimo ateityje.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
26. Administracija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentus, tačiau nepateikia jokių pagrįstų motyvų, kodėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas ydingas. Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pritaikius ginčui aktualų teisinį reguliavimą, atsižvelgus į teismų praktiką. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kurias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingai, taip pat kuriuo teisiniu reguliavimu neteisingai rėmėsi, nei kurią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neteisingai taikė. Pareiškėjo pateikiamos teisės aktų interpretacijos yra paneigtos nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nors pareiškėjas kelia klausimą, kokioje teritorijų planavimo dokumentų rengimo stadijoje turi būti tikrinamas Administracijos atsakymo atitikimas teisės aktų reikalavimams, tačiau į jį Inspekcija atsakė ir atsakymą pagrindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, 2014 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013 pateiktais išaiškinimais.
27. Administracija akcentuoja, kad pareiškėjas teismui pateiktu skundu faktiškai kvestionavo dar nepriimtą teritorijų planavimo dokumentą, t. y. šis dokumentas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, pareiškėjo nurodomi rengiamo bendrojo plano sprendiniai, kurie dar nėra patvirtinti, negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas, kaip jau aptarta, galėjo kelti klausimą tik dėl Administracijos atsakymo pareiškėjui motyvuotumo, bet ne dėl rengiamo bendrojo plano sprendinių pagrįstumo ir teisėtumo. Visi pagrindiniai motyvai, paaiškinimai dėl rengiamo bendrojo plano sprendinių pareiškėjui buvo pateikti ginčijamame atsakyme. Administracijos įsitikinimu, šiame atsakyme nurodomų teisės aktų nuostatų ir kitų aplinkybių visiškai pakanka pripažinti, kad Administracijos atsakymas yra motyvuotas, o rengiamo bendrojo plano sprendiniai yra visiškai teisėti ir pagrįsti.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Valstybine? teritoriju? planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
29. Inspekcijos teigimu, ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į bylai reikšmingas aplinkybes, teismų praktiką analogiškose bylose, todėl naikinti minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas (25 str. , 37 str.), Nuostatų 6.4.2 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, jog apelianto argumentai, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje Inspekcija privalėjo patikrinti ir įvertinti Administracijos sprendimą (atsakymą) dėl apelianto pasiūlymų ir jų priėmimo ar atmetimo motyvų pagrįstumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams, laikytini nepagrįstais, prieštaraujančiais aukščiau minėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, skundžiami Administracijos ir Inspekcijos sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir išsamiai motyvuoti.
Šalies argumentai
30. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. liepos 14 d. Inspekcija pateikė prašymą administracinę bylą nutraukti. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad prašomi panaikinti Inspekcijos 2020 m. liepos 16 d. sprendimas ir Administracijos 2020 m. birželio 17 d. sprendimas, kurie buvo priimti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano baigiamo etapo viešinimo stadijoje, laikytini tarpiniais dokumentais, kurie nebesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes teritorijų planavimo procedūra yra užbaigta, priimtas galutinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, todėl administracinė byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1993-502/2020.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. A51-77999/20(2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 2D-9630 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo dėl bendrojo plano sprendinių pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31, 32, 37 straipsniai bei Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4 punktu nusprendė, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, t. y. jie yra tinkamai ir išsamiai motyvuoti, juos priimant buvo laikytasi esminių procedūrų ir reikalavimų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą.
33. Aiškindamas šiai bylai aktualias Teritorijų planavimo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintas teisės normas (ABTĮ 15 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais (žr., LVAT 2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021).
34. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai, t. y. konkrečių pasiūlymų atmetimo motyvų turinys jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje. Teritorijų planavimo įstatyme kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje išskiriamas kaip atskira baigiamojo etapo stadija (TPĮ 25 str. 6 d. 3 p.). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-985/3D-888 redakcija) patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 7.7 punktą dokumento tikrinimo metu, be kita ko, patikrinama, ar dokumentas pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus ir ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai.
35. Skundžiamame Administracijos sprendime nurodoma, kad BP sprendiniai buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apima apie pusę Sklypo, nustatyta įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – Galiojantis BP), sprendinius, kuriuose Sklypas buvo priskirtas taip pat Intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinei zonai nagrinėjamame rajone Nr. ŠV 2.2.1, kuri buvo suformuota siekiant išlaikyti neužstatomą tarpą, skirtą želdynams, atskiriantį skirtingų paskirčių funkcines zonas: „mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas“ (esamą, dar iki Galiojančio BP patvirtinimo užstatytą gyvenamosios statybos kvartalą) nuo suplanuotų „verslo, gamybos, pramonės teritorijų“. Taip pat nurodė, kad „BP sprendiniai keičia tik Galiojančiame BP numatytos „verslo, gamybos, pramonės teritorijų“ funkcinės zonos pavadinimą į „paslaugų zoną“, kadangi teisės aktai šiuo metu nenumato „verslo, gamybos, pramonės teritorijų“ funkcinių zonų. Bet iš esmės, abiem atvejais funkcinės zonos aprašymas yra panašus, orientuotas į prekybos, paslaugų objektus, administracinės paskirties pastatus, kitus negyvenamosios paskirties pastatus, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesusijusi su taršia gamyba. Todėl siekiama išlaikyti minėtą skirtingų funkcinių zonų su skirtingais užstatymo tipais „žaliąją“ perskyrą, svarbią šios teritorijos urbanistinei struktūrai“. Administracija vadovavosi BP Aiškinamojo rašto 37 p., kuriame nurodyta: „Intensyviai naudojamų želdynų teritorijose esantys privačių subjektų valdomi žemės sklypai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti perimami savivaldybės nuosavybėn arba gali būti sumažintas privataus žemės sklypo žemės mokestis ar šis mokestis išvis panaikintas. Išskirtiniais atvejais, pritarus savivaldybės tarybai, teisės aktais nustatyta tvarka koreguojant šio BP sprendinius, galima mažinti želdynų plotą, keičiant privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomą bendrajame plane nurodytą želdynų funkcinę zoną į kitą funkcinę zoną. Tokiu atveju koreguojant BP sprendinius, privalo būti užtikrinamas minimalus teisės aktuose nustatytas želdyno plotas (pagal želdyno lygmenį), želdynų sistemos rišlumas, suplanuota visa pagal želdyno lygmenį reikalinga rekreacinė infrastruktūra, išlaikyti BP nustatyti želdyno pasiekiamumo ir apsirūpinimo želdynais rodikliai (BP numatytam gyventojų skaičiui). Želdynų plotą šiame punkte nurodytu būdu draudžiama mažinti regioninių parkų ir Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių teritorijose“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostata, kadangi Galiojančiame BP nustatyti ir aptariamo Sklypo atveju taikyti reglamentai nebuvo pakeisti (pripažinti neteisėtais). Todėl atsižvelgiant į tai, kad nėra faktinių aplinkybių, sąlygojančių poreikį pakeisti Intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir vietoje jos nustatyti paslaugų funkcinę zoną, pareiškėjui paaiškinta, kad vadovaujantis cituota BP Aiškinamojo rašto 37 p. nuostata nustatyta Intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona gali būti keičiama koreguojant BP sprendinius atitinkamu teritorijų planavimo dokumentu, jame pagrindus atitinkamą funkcinės zonos pakeitimo poreikį. Tačiau tai nereiškia, jog BP nustatyta funkcinė zona, Sklypo dalies atžvilgiu yra keistina kaip nepagrįsta, o vadovaujantis pateiktais motyvais, pasiūlymai dėl BP atmetami, kaip nepagrįsti“.
36. Inspekcija 2020 m. liepos 17 d. sprendime nurodė, kad, pagal teisės aktus ir formuojamą teismų praktiką, planavimo organizatorius neturi pareigos bet kuriuo atveju priimti visų visuomenės teikiamų pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, tačiau planavimo organizatorius turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Šiuo atveju Inspekcija, išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus pateiktą atsakymą, pažymėjo, kad Administracija, atmesdama pareiškėjo pasiūlymą, pakankamai išsamiai paaiškino motyvus, kodėl neatsižvelgė į jo pasiūlymą dėl bendrojo plano sprendinių, savo atsakymą pagrindė teisės aktais, objektyviais duomenimis ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, todėl, nenustačiusi pažeidimų, padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti Administracijos sprendimą ir pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą.
37. Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, kad Administracija tinkamai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo pasiūlymą bei pateikė motyvuotus paaiškinimus, kodėl pareiškėjo pasiūlymas atmetamas. Inspekcija, ką pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, atsakymą tinkamai motyvavo įvertinusi, kad planavimo organizatorius pasiūlymus pateikusiam asmeniui atsakė nurodydamas argumentus, dėl kurių pasiūlymai atmetami.
38. Tuo pačiu nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo pateikiami argumentai dėl rengiamo bendrojo plano sprendinių neteisėtumo negali būti nagrinėjimo dalyku šioje administracinėje byloje.
39. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.