Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. P. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 25 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditoriais: 2024 m. lapkričio 8 d. 5 200 Eur suma sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 14 d. atliktas 4 800 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 15 d. 958 Eur suma sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 18 d. atliktas 12 500 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 18 d. atliktas 250 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 21 d. 200 Eur suma sumokėta MB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 21 d. 531,87 Eur suma sumokėta E. D. nurodant, kad tai alga; 2024 m. lapkričio 21 d. atliktas 1 200 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. gruodžio 5 d. 300 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbtini)“, ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.

Šiais veiksmais A. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Per paskutinius metus VMI pagal anoniminius pranešimus vykdo jo bendrovės patikrinimus. Dėl tų patikrinimų jis sutiko sumokėti, tačiau jau šiais metais buvo antras patikrinimas ir paaiškėjo, kada jam reikia sumokėti daugiau nei 20 000 Eur. Šiai dienai jau daugiau nei 20 000 Eur yra apmokėta, liko – 4 000 Eur. Jis prašė, kad šią sumą būtų galima išdėstyti dalimis, tačiau VMI nesutiko. Jis skolą mokėjo dalinai ir turėjo teisę tokia galimybe pasinaudoti. Bendrovėje vyksta tyrimas ir jis sutinka su dauguma to tyrimo nustatytų aplinkybių. Jis kreipėsi į VMI dėl galimybės susidariusios skolos apmokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau vienas padalinis sutiko, o kitas – ne. Jam siūlė užstatyti turtą, tačiau jis jokio turto neturi, o mokėti jam reikia, bendrovė dirba pelningai. Esminis momentas ir yra, kad jis sąžiningai pasinaudojo galimybe išdėstyti mokėjimus, nes tuo momentu nebuvo tokios apyvartos. Jeigu vyksta tyrimas ir jis sutinka apmokėti, tai kodėl VMI jam neleidžia mokėti išsimokėtinai. Esant galimybei išdėstyti mokėjimą, jis galės žmonėms mokėti atlyginimą, o jei tokios galimybės nebus, tai jį 20 žmonių paduos į teismą. Jis sutiko apmokėti 8 000 Eur, mokant po 1 500 Eur. Jis didžiąją dalį pinigų jau sumokėjo, todėl nesupranta už ką jam yra bauda. Taip pat jam yra neaišku kodėl jam yra siūloma bauda didesnė nei minimumas. Iš karto jis visko sumokėti neturi galimybės, kadangi yra pinigai, skirti kitoms bendrovėms ir tai yra jų pinigai, todėl jų naudoti jis negali.

Atsakydamas į teismo klausimus, A. D. neginčijo, kad jo vadovaujama bendrovė turėjo tam tikrų finansinių sunkumų, bet šiuo momentu bendrovė jau beveik susitvarkė su tais sunkumais. Jam yra žinoma, kad jo bendrovė turi įsiskolinimų VMI. Taip pat jis neginčijo, kad atliko mokėjimus kitiems subjektams, o ne VMI. Jis bandė susitarti su VMI dėl mokėjimo išdėstymo, tačiau jie nesutiko. Jis taip pat neginčijo, kad pervesdavo pinigus kaip paskolas sau. Buvo atliktas bendrovės patikrinimas ir rado 21 000 Eur skolą, o šiai dienai likutis yra apie 4 800 Eur. Jis dauguma šių skolų jau yra apmokėjęs, moka ir kitą mėnesį jau bus mažiau. Dėl minėto nusižengimo jis pirmą kartą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, jis nežino, kas čia dėl jo VMI rašo anoniminius skundus, dėl ko jį tikrina. 12 metų jo niekas netikrino. Baudos mokėti jis nesutinka, kadangi jam nėra duotas laikas apmokėti skolą, VMI jį spaudžia ir tai yra nesąžininga, nes jis didelę sumą jau yra padengęs. VMI taip pat dėl jo bendrovės kreipėsi į teismą, siekdama iškelti bankroto bylą, o jis šį VMI sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Tuo metu VMI skola buvo 24 000 Eur, o kai rugpjūčio mėnesį patikrino, tai skolos buvo likę tik 7 000 Eur, todėl jis nesupranta, kodėl sumokėjus didžiąją dalį skolos, jam iškelia bankroto bylą. Koks gali būti bankrotas, jeigu yra likusi tik 4 000 Eur skola, ir jis jau ją yra beveik apmokėjęs. Be to, jam jo turimiems pinigams uždėjo areštą, todėl jis prašo savo klientų, kad jam nesiųstų pinigų į sąskaitą, kadangi jie bus areštuoti ir jis niekam negalės nieko grąžinti. Posėdis dėl jo paduoto skundo bus spalio 9 d. Šiuo metu jis nedirba, nes 5 mėnesius turi nedarbingumą, patyrė rankos traumą, o antras žmogus, kuris dirba, yra motinystės atostogose. Jis turi mažametį vaiką – (duomenys neskelbtini), o kitam vaikui jau yra 18 metų. Taip pat jis turi ir oficialių kreditų. Šiuo metu jis beveik jokių pajamų negauna, o išlaidos yra tik maistui (b. l. 111-114).

Teismo posėdžio metu VMI atstovė G. P. paaiškino, kad šiai dienai, t. y spalio 1 d. mokestinė nepriemoka yra 7487,48 Eur ir taip pat sudaryta mokestinė paskolų sutartis. Paskutinė sutartis buvo sutaryta 2025 m. liepos 3 d., kuri pasibaigė 2025 m. rugsėjo 25 d., ir nei viena įmoka pagal šią mokestinę sutartį nebuvo padaryta (b. l. 111-114).

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad A. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra nuo (duomenys neskelbtini). Mokesčių informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. birželio 9 d. bendrovės mokestinę nepriemoką sudarė 20 712,03 Eur suma. Minėta mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką sudarė 12 043,43 Eur bei 733,92 Eur šio mokesčio delspinigių ir ji atsirado 2022 m. spalio 26 d., o Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką sudarė 6 489,32 Eur bei 1 441,86 Eur šio mokesčio delspinigių ir ji atsirado nuo 2019 m. gruodžio 17 d. Laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 10 d. iki 2025 m. gegužės 29 d. buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Gavus duomenis apie laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 25 d. atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimus, nustatyta, kad bendrovės mokėjimo sąskaitoje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 25 d. buvo atlikti mokėjimai kitiems subjektams. Nustatyta, kad didžiausi mokėjimai buvo atlikti: 2024 m. lapkričio 8 d. 5 200 Eur suma sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 14 d. 4 800 Eur suma nurodyta kaip paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 15 d. 958 Eur suma sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 18 d. atliktas 12 500 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 18 d. atliktas 250 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 21 d. 200 Eur suma sumokėta MB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 21 d. 531,87 Eur suma sumokėta E. D. nurodant, kad tai alga; 2024 m. lapkričio 21 d. atliktas 1 200 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. gruodžio 5 d. 300 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbtini)“. VMI teigimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. D. turėjo visas galimybes ženkliai sumažinti arba visiškai padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė (b. l. 3-4).

Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2025 m. birželio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos dydis variavo nuo 9 463,10 Eur (7 475,28 Eur Gyventojų pajamų mokestis + 1 987,52 Eur Pridėtinės vertės mokestis) sumos iki 20 712,013 Eur (7 931,43 Eur Gyventojų pajamų mokestis + 12 780 Eur Pridėtinės vertės mokestis) sumos (b. l. 5-10).

Iš duomenų bazės apie aktualius mokesčių mokėtojo duomenis matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) yra A. D. (b. l. 11).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ finansinių operacijų išrašo laikotarpiui nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 25 d. matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Užfiksuota, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 8 d. 5 200 Eur suma sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 14 d. 4 800 Eur suma nurodyta kaip paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 15 d. 958 Eur suma sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 18 d. atliktas 12 500 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 18 d. atliktas 250 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 21 d. 200 Eur suma sumokėta MB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 21 d. 531,87 Eur suma sumokėta E. D. nurodant, kad tai alga; 2024 m. lapkričio 21 d. atliktas 1 200 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. gruodžio 5 d. 300 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 12-41).

Iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo matyti, kad 2025 m. liepos 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką sudarė 16 419 Eur suma (7 879,04 Eur Gyventojų pajamų mokestis + 1,93 Eur Pelno mokestis + 8 538,97 Eur Pridėtinės vertės mokestis) (b. l. 72).

VMI 2024 m. gruodžio 10 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 2 013,65 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 73-74).

VMI 2024 m. gruodžio 19 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 36 028,42 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 75).

VMI 2025 m. sausio 6 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 1 965,12 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 76).

VMI 2025 m. sausio 17 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) išieškoti 8 722,95 Eur sumą (b. l. 77- 78).

VMI 2025 m. sausio 30 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 49,99 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 79).

VMI 2025 m. vasario 17 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 1 054,69 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 80).

VMI 2025 m. vasario 20 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 78,15 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 81).

VMI 2025 m. kovo 3 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 8 725,02 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 82-83).

VMI 2025 m. kovo 14 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) išieškoti 9 837,85 Eur sumą (b. l. 84-85).

VMI 2025 m. balandžio 22 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 115,86 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 86).

VMI 2025 m. balandžio 28 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 15,12 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 87).

VMI 2025 m. gegužės 7 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 7 393,80 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 88).

VMI 2025 m. gegužės 15 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) išieškoti 7 576,62 Eur sumą (b. l. 89-90).

VMI 2025 m. gegužės 29 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 3 330 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 91).

VMI 2025 m. birželio 12 d. sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) išieškoti 3 508,73 Eur sumą (b. l. 92-93).

VMI 2025 m. birželio 30 d. nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nutarta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurašyti 7 383 Eur dydžio mokestinę nepriemoką (b. l. 94).

VMI 2025 m. birželio 30 d. sprendime išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodyta, kad nutarta laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 18 d. iki 2025 m. rugsėjo 25 d. išdėstyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 508,73 Eur dydžio mokestinės nepriemokos mokėjimą, kas mėnesį mokant po 1 169,58 Eur (b. l. 95-98).

VMI 2025 m. liepos 7 d. sprendimu pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta pakeisti VMI 2025 m. kovo 14 d. sprendimą ir į Valstybės biudžetą išieškoti 8 773,69 Eur dydžio sumą (b. l. 99-100).

Antstolių informacinės sistemos 2025 m. birželio 5 d. išraše užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra pradėtos 3 vykdomosios bylos dėl įsiskolinimų valstybei, atitinkamai dėl 7 481,39 Eur, 9 705,79 Eur ir 8 200,11 Eur sumų (b. l. 101).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymuose atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2024 m. gruodžio 4 d., 2025 m. sausio 23 d. ir 2025 m. birželio 18 d. kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimų išdėstymo (b. l. 105-110).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Pažymėtina, jog atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas, taip pat ir organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas), atsako už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad A. D. atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo subjekto požymius nekilo. Tiek iš VMI teismui adresuoto pareiškimo, tiek iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. D. nuo 2013 m. lapkričio 5 d. vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (b. l. 11). Šios aplinkybės neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D., pripažinęs, kad yra šios bendrovės vadovas (b. l. 111-114). Be kita ko, nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir dėl to, kad bylai aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir susidūrė su finansiniais sunkumais. Šios aplinkybės teismo posėdžio apklaustas bendrovės vadovas A. D. neginčijo (b. l. 111-114), o ją patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – išrašai iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos, ir kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2025 m. birželio 9 d. variavo nuo 9 463,10 Eur iki 20 712,013 Eur sumos (b. l. 5-10), sistemingai nuo 2024 m. gruodžio 10 d. iki 2025 m. birželio 30 d. priimami nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką (b. l. 73-74, 75, 76, 79, 80, 81, 82-83, 86, 87, 88, 91, 94), o taip pat laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. birželio 12 d. priimami sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką (b. l. 77-78, 84-85, 89-90, 92-93). Svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir dėl to, kad bylai aktualiu laikotarpiu – nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama pakankami lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus ne su VMI, o su kitais kreditoriais. Analogiškai pirmiau aptartoms ir teismo nustatytoms aplinkybėms, atsiskaitymo su kitais kreditoriais aplinkybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. D. neginčijo (b. l. 111-114), o ją taip pat patvirtina ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2024 m. lapkričio 8 d. 5 200 Eur suma sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 14 d. 4 800 Eur suma nurodyta kaip paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 15 d. 958 Eur suma sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 18 d. atliktas 12 500 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 18 d. atliktas 250 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. lapkričio 21 d. 200 Eur suma sumokėta MB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. lapkričio 21 d. 531,87 Eur suma sumokėta E. D. nurodant, kad tai alga; 2024 m. lapkričio 21 d. atliktas 1 200 Eur mokėjimas, nurodant, kad tai paskola direktoriui; 2024 m. gruodžio 5 d. 300 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 12-41).

Taigi, iš pirmiau teismo aptartų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nepaisydamas šios bendrovės turimų įsiskolinimų valstybei ir ribotų galimybių atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais, bylai aktualiu laiku atsiskaitė ne su VMI, o su kitais subjektais ir tokiu būdu pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą atsiskaitymų eiliškumą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu A. D. nepripažino, kad tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą. Pirmiau teismo neginčijamai nustatytą elgesį – atsiskaitymus su kitais subjektais jis motyvavo tuo, kad jam buvo būtina atsiskaityti su kitais subjektais, kadangi tokiu būdu jis siekė užtikrinti bendrovės veiklos nepertraukiamumą ir funkcionalumą, o ir dalis įsiskolinimų valstybei šiuo metu jau yra padengta (b. l. 111-114). Minėtų bendrovės vadovo argumentų kontekste pabrėžtina, jog teismui yra suprantamas siekis užtikrinti bendrovės tolimesnį egzistavimą ir aktyvų veiklos vykdymą, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nešalina asmens atsakomybės už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Anaiptol, bendrovės vadovas, nepaisant bendrovei iškilusių finansinių sunkumų, privalo veikti maksimaliai atidžiai ir rūpestingai bei daryti viską, kad bendrovė funkcionuotų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir tinkamą atsiskaitymą su kreditoriais, kas nagrinėjimu atveju nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju, bylai aktualiu laiku didžiausi mokėjimai buvo atliekami ne kitiems juridiniams asmenims, kuriuos akcentavo A. D., tačiau pačiam bendrovės vadovui – A. D., nurodant, kad tai yra paskola direktoriui. Akivaizdu, kad toks pasirinktas atsiskaitymo eiliškumas nesuteikia pagrindo pripažinti, kad tokiu būdu buvo siekiama besąlygiškai užtikrinti bendrovės veiklos nepertraukiamumą, o A. D. atlikti veiksmai šalina jam tenkančią atsakomybę. Galiausiai, A. D. atsakomybe šalinančia aplinkybe nelaikytina ir tai, jog pastarasis VMI sistemingai teikė prašymus išdėstyti susidariusią mokestinę nepriemoką. Pažymėtina, jog vien tokio pobūdžio prašymo pateikimas nestabdo mokestinių prievolių vykdymo. Juo labiau, tai nesudaro pagrindo bendrovės vadovui turimus įskolinimus kreditoriams dengti išimtinai savo nuožiūra. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu pateiktų VMI atstovės paaiškinimų, taip pat iš rašytinės bylos medžiagos, A. D. iš tikrųjų teikė prašymus dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, taip pat buvo sudaryta mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartis, tačiau jokie periodiniai mokėjimai pagal ją nebuvo atlikti, o be kita ko, šie prašymai buvo teikiami jau po didžiausių mokėjimų kitiems subjektams, nei VMI, atlikimo.

Todėl teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylai aktualiu laiku atliktų mokėjimų pobūdį (dauguma atlikta bendrovės vadovui), taip pat nors ir sudaromas, tačiau nevykdomas mokestines nepriemokos išdėstymo sutartis, pripažįsta, kad byloje aptartas pasyvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo elgesys, neatsikaitant su VMI, rodo VMI teisių pažeidimą ir pagrįstą jo veiksmų vertinimą ANK 120 straipsnio 1 dalies kontekste.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į A. D. duotus paaiškinimus teisme apie tai, jog jis žinojo, kad nepakaks lėšų atsiskaityti su VMI, darytina pagrįsta išvada, kad pastarasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir, kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais šios bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. A. D. bendrovės finansinių sunkumų laikotarpiu nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, tokiais savo veiksmais pažeidė savo kreditoriaus VMI teises. Atsižvelgiant į tai, jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, kuomet įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. A. D. administracinę atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. D. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. nurodė, kad šiuo metu nors ir dirba, tačiau dėl turimo nedarbingumo jokių pajamų negauna, paaiškinti iš kokių pajamų šiuo metu pragyvena negalėjo, turi vieną mažametį vaiką. Pastarasis nėra teistas, tačiau pastarojo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 2022 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas proceso šalims susitaikius (b. l. 116-117). A. D. yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn. Per penkerių metų laikotarpį pastarasis administracine tvarka buvo nubaustas 23 kartus, daugumoje atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tik dalis baudų yra apmokėta. Ne kartą pastarasis buvo baustas ir už jam, kaip bendrovių vadovui tenkančių pareigų netinkamą vykdymą. 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimu A. D. buvo pripažintas padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Juridinio asmenų duomenų nepateikimas Juridinių asmenų duomenų tvarkytojui), duomenų apie paskirtos baudos apmokėjimą nėra. 2025 m. birželio 18 d. jis buvo nubaustas už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, duomenų apie paskirtos baudos apmokėjimą taip pat nėra. 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. A. D. buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį (Ataskaitų ir kitų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas). Kartotinai šį pažeidimą pastarasis padarė jau 2025 metais ir 2025 m. kovo 6 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, duomenų apie paskirtos baudos apmokėjimą nėra (b. l. 118-131).

Visi šie A. D. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pastarojo padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitikintis. Anaiptol, minėti A. D. teisei priešingi veiksmai yra laikytini jam įprasto elgesio tąsa, kuriai įtakos neturi ne kartą dėl jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovui, tenkančių ir netinkamai vykdomų pareigų pradėta administracinio nusižengimo teisena ir jos pagrindu paskirtos pakankamai didelės administracinės baudos.

Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1 400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tą faktą, kad A. D. dėl vykdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovo netinkamos veiklos ne kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, daro išvadą, kad Institucijos prašomos skirti administracinės baudos dydis – 2 200 Eur yra teisingas bei proporcingas ir atitinka tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek jį padariusio A. D. asmenybę, todėl šio dydžio bauda skirtina A. D..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 200 Eur (dvejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. D., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-120-1170/2025 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.