Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2022 m. birželio 27 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė UAB „Sorita“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ ieškinį atsakovams UAB „Sorita“, UAB „Kardos“, UAB „Linsana“, N. K. (N. K.), B. B., S. P., V. D. (V. D.) ir V. Ū. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – UAB „Nikosparta“, V. K., notarė Auksė Poškuvienė, notarė Lilija Šilerienė, notarė Jūratė Klepackienė, notaras Augustas Rasimavičius, notarė Jurgita Šukienė, A. M. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė UAB „Sorita“ kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnį. Atsakovės teigimu, teismai padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kadangi nustačius faktinę aplinkybę, kad ieškovės vadovas ginčo sutartis sudarė veikdamas neturėdamas vienintelio akcininko pritarimo, kuris buvo būtinas pagal ieškovės įstatus, turėjo būti taikomas CK 1.82 straipsnį (juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas), o ne CK 1.80 straipsnio, reglamentuojančio sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu, kadangi ieškovės vadovo veikimas sudarant ginčo sandorius nesant vienintelio akcininko sutikimo šiuos sandorius sudaryti, kai toks sutikimas buvo būtinas pagal ieškovės įstatų 15 punkto 10 papunktį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertintinas kaip valdymo organų kompetencijos pažeidimas, veikimas viršijant įgaliojimus ir turi valios trūkumą, tačiau nelaikytina, jog tokiu atveju sandoriai laikytini niekiniais CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016). Be to, anot atsakovės, teismas nenurodė konkrečios imperatyvios teisės normos, kuriai prieštaravo ginčo sandoriai.

Be to, atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 314 straipsnį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad priėmus naujus įrodymus būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, taip pat jog atsakovė, teikdama naujus įrodymus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Anot atsakovės, apeliacinės instancijos teismas ne tik nesprendė dėl draudimo teikti naujus įrodymus išimčių, bet ir neįvertino atsakovės teikiamų naujų įrodymų reikšmės teisingam šalių ginčo išsprendimui. Atsakovės vertinimu, būtent dėl tų įrodymų, kurie buvo pateikti ir nepriimti apeliacinės instancijos teisme, trūkumo, pirmosios instancijos teismas taikydamas restituciją atsakovei UAB „Sorita“ nepriteisė iš ieškovės 2 019 227,57 Eur sumos, kuriai atsakovė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atliko įskaitymą ir tokiu būdu atsiskaitė su ieškove už įsigytą ginčo turtą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.