Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams Helvijui Keturakiui, Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pradinio išsilavinimo, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka bausta, teista aštuonis kartus, paskutiniai teistumai:

2018 m. lapkričio 12 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2019 m. gegužės 29 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi atleista nuo 2018 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 30 valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per 1 metų laikotarpį;

2020 m. gegužės 28 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba dirbti;

2020 m. rugsėjo 29 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį arešto bausme 21 parai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta arešto bausmė 14 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 28 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – areštas 80 parų, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 13 d., 15.00 val. iki 2020 m. birželio 14 d., 17.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nulaužusi pakabinamas durų spynas, įsibrovė į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpų pagrobė benzininį trimerį „Stiga 7000“, kurio vertė 50 eurų, 60 m ilgio benzininio trimerio valą, kurio vertė 12 eurų, rankinį suktuką „VIS PWW Poland“, kurio vertė 5 eurai, 2 vnt. 0,9 l talpos aliejaus, kurių vieneto vertė 1 euras, bendra vertė 2 eurai, bevertį 400 g talpos stiklainį majonezo „Kėdainių originalus su kiaušinių tryniais“, bevertį 500 g talpos stiklainį uogienės, bevertę 500 g pakuotę kavos „Cafe grande“, beverčius 2 kg svogūnų, priklausančius V. M., tuo nukentėjusiajam V. M. pagrobiant turtą iš viso padarė 62 eurų turtinę žalą.

2020 m. birželio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nukentėjusysis V. M. pateikė pareigūnams apžiūrai maisto produktus (t. 1, b. l. 172-173);

2020 m. birželio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nukentėjusysis V. M. pateikė pareigūnams apžiūrai rankinį oranžinės spalvos suktuką VIS PWW Poland, be rankenėlės ir grąžto (t. 1, b. l. 176);

Iš 2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. birželio 29 d. nutarimų matyti, kad pareigūnai grąžino nukentėjusiajam V. M. trimerį „Stiga 7000“, maisto produktus bei rankinį suktuką, pakvitavimuose nurodoma, kad daiktai grąžinti nukentėjusiajam V. M., kuris pasižada juos saugoti iki byla bus baigta nagrinėti teisme (t. 1, b. l. 158-159, 161; 187-188, 190);

2020 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tiriant vagystę, kuria įtariama L. V., 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuvykus bendravo su įtariamosios mama D. V., gyv. (duomenys neskelbtini), dėl pavogtų daiktų. Apėjo visus prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), esančius sandėliukus, pavogti daiktai nerasti. Bendravo su nukentėjusiuoju V. M., apžiūrėjo prie daugiabučio (duomenys neskelbtini) esančius sandėliukus ir daržinę, pavogti daiktai nerasti (t. 1, b. l. 46);

Fotonuotraukose, pateiktose nukentėjusiojo V. M. apklausos metu, užfiksuotas televizorius Provision ir batai (t. 3, b. l. 24-27).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

L. V. prokuroro buvo kaltinta įvykdžiusi tęstinę nusikalstamą veiką, t. y. laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 13 d., 15.00 val. iki 2020 m. birželio 14 d., 17.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nulaužusi pakabinamas durų spynas, įsibrovė į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpų pagrobė benzininį trimerį „Stiga 7000“, kurio vertė 50 eurų, 60 m. ilgio benzininio trimerio valą, kurio vertė 12 eurų, rankinį suktuką „VIS PWW Poland“, kurio vertė 5 eurai, sportinių batų porą „Adidas“, kurios vertė 70 eurų, 2 vnt. 0,9 l talpos aliejaus, kurių vieneto vertė 1 euras, bendra vertė 2 eurai, bevertį 400 g. talpos stiklainį majonezo „Kėdainių originalus su kiaušinių tryniais“, bevertį 500 g. talpos stiklainį uogienės, bevertę 500 g. pakuotę kavos „Cafe grande“, beverčius 2 kg svogūnų, priklausančius V. M., be to, ji, tęsdama nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, nulaužusi pakabinamą durų spyną, įsibrovė į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpų pagrobė 2 vnt. televizorių „Provision“, kurių vieneto vertė 5 eurai, bendra vertė 10 eurų, dūmų detektorių, kurio vertė 8 eurai, tuo nukentėjusiajam V. M. pagrobiant turtą iš viso padarė 157 eurų turtinę žalą.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo at-veju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai išaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės. Įvykio vaizdas turi būti atkurtas pakankamai tiksliai. Priešingu atveju teismas neturi jokių galimybių daryti pagrįstas išvadas. Proceso metu nesu-rinkus visos svarbios informacijos, teismas negali patikimai nuspręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar atsakomybėn patrauktas asmuo kaltas dėl tos veikos padarymo. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012), arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pranešimas apie tai, kad buvo įsibrauta į nukentėjusiojo V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), gauta 2020 m. birželio 14 d. apie 17 val. Visuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad į butą, galėjo būti įsibrauta laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 13 d. 15 val. iki 2020 m. birželio 14 d. 17 val.

Išanalizavus kaltinamosios, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus duotus teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, atsižvelgiant į tai, kad visi proceso dalyviai sunkiai galėjo ar visiškai negalėjo nurodyti įvykio datų, laiko, pagal atkurtą įvykių seką, matyti, kad kaltinamoji į (duomenys neskelbtini) pas motiną D. V. atvyko šeštadienį apie 20 val. (pagal kalendorių 2020 m. birželio 13 d.), kur pas ją išgėrė šiek tiek alaus ir išėjo, išsinešdama dar alaus. Tuomet dar šviesiu paros metu turėdama alaus atėjo pas R. F., kur toliau girtavo su F., N. ir S.. Iš jų išėjo naktį. Pagal liudytojo J. parodymus kaltinamoji pas jį į kiemą atėjo naktį apie 3 valandą, nežinodama kaip grįžti pas motiną, nurodė girtavusi su F., N. ir S., toliau girtavo su J. visą naktį. Su J. kartu ryte grįžo pas D. V., pasiėmė dar alaus ir toliau girtavo pas J.. Tą dieną apie pietus išsiskyrė. Teismui nepavyko nustatyti tikslaus nusikalstamos veikos padarymo datos ir laiko, kaltinamoji nurodė, jog išėjusi iš J. nuėjo pas M. ir apvogė jo butą, daiktus paliko pas motiną ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), liudytoja D. V. nurodė, jog maisto produktus dukra parnešė šeštadienį ir vėl išėjo, o sekmadienį, po to, kai išėjo su J., pas ją jau negrįžo. Todėl kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis ir laikytinas nusikaltimo padarymo laiku.

Kaltinamoji apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neneigė įsibrovusi į nukentėjusiojo V. M. butą, tačiau neigė iš buto pavogusi visus kaltinime nurodytus daiktus. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, nuosekliai nurodė, kokius ir iš kur tiksliai daiktus pavogė iš nukentėjusiojo buto, kaip ir kur juos išnešė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino nudaužusi dvi spynas ir įsibrovusi į V. M. butą, bei pavogusi trimerį su valu, suktuką, maisto produktus, kuriuos visus parnešė pas savo motiną D. V.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog daiktus iš buto išnešė per du kartus, nei batų, nei televizorių, nei dūmų detektoriaus iš buto neėmė. Vertinant kaltinamosios duotus paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, kad tokie pat nuoseklūs kaltinamosios parodymai buvo apie pavogtą benzininį trimerį, maistą, suktuką, t. y. iš kur juos paėmė, kaip juos išnešė ir kur juos padėjo. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamoji pripažino, jog iš buto pavogė ir televizorius bei batus, dūmų detektorių nevogė, tačiau kaltinamosios parodymai apie televizorių, batų vagystę visiškai nenuoseklūs, kaltinamoji duodama teismui parodymus apie šių daiktų vagystę painiojosi, nurodydavo viena kitai prieštaraujančias aplinkybes, negalėjo tiksliai paaiškinti iš kokių vietų ji paėmė nurodytus daiktus, kokiu būdu juos išnešė iš buto, kur juos padėjo, kaip minėti daiktai atrodė. Nukentėjusiojo duoti parodymai apie televizorių, batų buvimo vietas, daiktų apibūdinimai, visiškai nesutampa su kaltinamosios parodymais. Nukentėjusysis teisme teigė, jog sportiniai bateliai buvo bute Nr. 3, dėžutėje ant lovos, 45 dydžio; pavogti televizoriai – vienas buvo bute Nr. 4, kitas bute Nr. 5. Kaltinamoji priešingai aiškino, kad batus paėmė iš spintelės, kur nukentėjusysis laiko drabužius, batai jai netiko buvo maži; o televizorius paėmė abudu iš vienos vietos, t. y. vienos patalpos, kur jie buvo sudėti vienas ant kito, ant grindų. Kaltinamosios nurodomos aplinkybės, jog du televizorius iš buto išnešė vienu metu, mažai tikėtinos, nes kaip teisme nurodė nukentėjusysis, laiptai į jo butą yra siauri ir statūs, televizoriai seni, pakankamai dideli, du juos išnešti vienu metu būtų pakankamai sunku. Byloje, apžiūrint įvykio vietą nėra užfiksuota, jog būtų įsibrauta į nukentėjusiojo butą Nr. 4, kokiu būdu buvo ten įsibrauta. Visos šios aplinkybės teismui suponuoja išvadą, jog kaltinamoji nurodytų daiktų – batų, televizorių, dūmų detektoriaus, iš buto nepavogė.

Teismas išanalizavę ir įvertinęs kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų duotus parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamosios L. V. kaltė dėl kaltinimo laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 13 d. 15 val. iki 2020 m. birželio 14 d. 17 val. įsibrovus į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pavogus daiktus: benzininį trimerį „Stiga 7000“, trimerio valą, maisto produktus ir rankinį suktuką yra visiškai įrodyta. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji L. V. nudaužusi dvi pakabinamas spynas įsibrovė į V. M. priklausantį butą ir pavogė iš ten benzininį trimerį, trimerio valą, rankinį suktuką ir maisto produktus, kuriuos parnešė pas savo motiną į namus. Iš nukentėjusiojo pagrobtas trimeris, rankinis suktukas ir maisto produktai rasti kaltinamosios motinos D. V. gyvenamojoje vietoje, kur vagystės įvykdymo laikotarpiu buvo atvykusi kaltinamoji, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iš buto pavogtus daiktus parnešė savo motinai, kad jai būtų lengviau gyventi, ji galėtų su trimeriu nusipjauti žolę, t. y. naudotis tais daiktais kaip savo ūkyje. Byloje esantys duomenys patvirtina pavogtų daiktų priklausomybę nukentėjusiajam, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo įsibrauta į nukentėjusiojo butą Nr. 3, iš kaltinamosios motinos gyvenamosios vietos nukentėjęs parsinešė ir apžiūrai pareigūnams pateikė iš jo pavogtus daiktus. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl L. V. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. įsibrovus į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobus svetimą, V. M. priklausantį turtą – benzininį trimerį „Stiga 7000“, trimerio valą, maisto produktus ir rankinį suktuką. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai kaip baigtas nusikaltimas, nes kaltinamoji pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą ir siekė padaryti jam turtinės žalos.

Kaltinamajai L. V. inkriminuota ir tai, kad ji įsibrovusi į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ten pavogė sportinių batų „Adidas“ porą, kurių vertė 70 Eur, bei padarė tęstinę nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, t. y. laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 13 d. 15 val. iki 2020 m. birželio 14 d. 17 val., nulaužusi pakabinamą durų spyną, įsibrovė į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpų pagrobė 2 vienetus televizorių „Provision“, kurių vieneto vertė 5 eurai, bendra vertė 10 eurų, dūmų detektorių, kurio vertė 8 eurai.

Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino iš buto pavogusi ir du televizorius, tačiau, teismo vertinimu, šis kaltinamosios prisipažinimas nelaikytinas įrodymu byloje, nes jis nepagrįstas jokiais kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, visiškai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nukentėjusiojo parodymų. Kaip minėta anksčiau, kaltinamosios parodymai apie televizorių, batų vagystę iš buto visiškai nenuoseklūs, painūs, prieštaraujantys vieni kitiems, neatitinkantys nei nukentėjusiojo parodymų apie daiktų išvaizdą, jų buvimo vietas iki vagystės. Kaltinamoji parodymus apie šių daiktų vagystę davė iš karto po kaltinamojo akto paskelbimo, galimai siekdama palengvinti savo padėtį, dėl bausmės sumažinimo. Teismų praktikoje nurodoma, kad negalėjimas vienareikšmiškai nurodyti bylos aplinkybių savaime neįrodo baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, kaltinamasis gali bet kada pakeisti parodymus ar net iš viso atsisakyti duoti parodymus, jis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, priešingai, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką ir kitos svarbios bylos aplinkybės turi būti įrodytos teisėsaugos institucijų neginčijamai ir nekelti jokių abejonių.

Teismo vertinimu byloje nesurinkta pakankamai įrodymų ir neįrodyta, jog kaltinamoji L. V. tuo pačiu metu, kaip nurodoma kaltinime, tęsdama nusikalstamą veiką įsibrovė į butą Nr. 4 ir pavogė iš ten du televizorius, dūmų detektorių; bei iš buto Nr. 3 pavogė sportinius batelius „Adidas“.

Kaltinime nurodytos aplinkybės – tai, kad kaltinamoji laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 13 d. 15 val. iki 2020 m. birželio 14 d. 17 val., įsibrovusi į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ten pavogė sportinių batų „Adidas“ porą, kurių vertė 70 Eur, bei tuo pačiu metu, nulaužusi pakabinamą durų spyną, įsibrovė į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpų pagrobė 2 vienetus televizorių „Provision“, kurių vieneto vertė 5 eurai, bendra vertė 10 eurų, dūmų detektorių, kurio vertė 8 eurai, šalintinos iš kaltinimo.

Iš nukentėjusiojo V. M. byloje esančių, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apie nusikalstamą veiką buvo apklaustas 2020 m. birželio 15 d. Tą pačią dieną pas D. V. buvo surasta dalis iš buto pavogtų daiktų, t. y. maistas, rankinis suktukas ir benzininis trimeris, kuriuos nukentėjusysis parsinešė į namus. 2020 m. birželio 16 d. apklausoje nukentėjęs nurodė, jog daiktus iš D. V. parsinešė per du kartus, benzininio trimerio laikymo vietą telefonu motinai nurodė pati kaltinamoji L. V.. 2020 m. birželio 16 d. pareigūnams pareikalavus nukentėjęs apžiūrai pateikė benzininį trimerį, kuris buvo apžiūrėtas tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 150-151). D. V. apklausta liudytoja buvo taip pat 2020 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje, tačiau tuo metu nebuvo apžiūrėta nei D. V. gyvenamoji vieta, nei vietovė apie nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, nebuvo ieškoma ir nustatinėjama, kur yra kiti iš nukentėjusiojo buto pavogti daiktai. Tokie veiksmai buvo atliekami tik po dviejų mėnesių – 2020 m. rugpjūčio 13 d. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į atlikto ikiteisminio tyrimo trūkumus, dėl kurių galėjo būti nesurinkti reikšmingi bylai teisingai išspręsti duomenys. Nors iš karto po pranešimo apie vagystę buvo apžiūrima įvykio vieta, tačiau ji apžiūrėta neišsamiai, neapžiūrėta ir nenustatyta kokiu būdu buvo įsibrauta į butą Nr. 4, nebuvo nustatinėjama ar butuose nėra palikta pėdsakų, tinkamų identifikuoti ten įsibrovusį asmenį. Ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo bandoma nustatyti ir rasti įrankį, kuriuo buvo nudaužtos pakabinamos spynos ir ant kurio galėjo likti biologinių ar kitokios kilmės pėdsakų, neapžiūrima teritorija apie įvykio vietą, neieškomi kiti iš buto pavogti daiktai. Paminėti įrodymų surinkimo ir užfiksavimo veiksmai yra itin svarbūs tokio pobūdžio bylose, kai nėra nusikaltimo liudytojų, bet jie operatyviai nebuvo atlikti, todėl byla nagrinėjama pagal tuos duomenis, kurie buvo surinkti.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamoji L. V. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamoji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir naują nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamoji anksčiau teistas aštuonis kartus (t. 2, b. l. 1-8; 158-162), dauguma jos anksčiau padarytų nusikalstamų veikų – nusikaltimai nuosavybei. Kaltinamoji naują nusikalstamą veiką padarė būdama nuteista už analogišką nusikalstamą veiką, laisvės apribojimo bausme esant dar neįsiteisėjusiam teismo baudžiamajam įsakymui (t. 2, b. l. 11-15), kas rodo, jog kaltinamoji nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, būdama teista ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, nevykdė jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, dėl ko dar kartą buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinamoji bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 17-59), nedirbanti (t. 2, b. l. 60), registruota užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 61), be pastovios gyvenamosios vietos.

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padarytas vienas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamosios asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, sprendžia, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą L. V. skirtina griežčiausia 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), nusikaltimu žala nepadaryta, visi kaltinamosios pagrobtai daiktai surasti ir grąžinti, kaltinamąją charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatymo nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. V. nusikalstamą veiką padarė laikotarpyje tarp 2020 m. birželio 13 d. ir 2020 m. birželio 14 d., t. y. po Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. priimto teismo baudžiamojo įsakymo. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. birželio 18 d. Be to, L. V. 2020 m. rugsėjo 29 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, nusikalstama veika laikoma baigta 2020 m. birželio 21 d., t .y. nusikalstama veika taip pat padaryta po Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. priimto teismo baudžiamojo įsakymo.

BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu.

Atsižvelgiant į tai, jog L. V. nusikalstamas veikas padarė po Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. priimto teismo baudžiamojo įsakymo, šiuo nuosprendžiu L. V. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimis subendrintina su 2020 m. rugsėjo 29 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi.

L. V. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikyta 2020 m. liepos 22 d. (t. 2, b. l. 96-97), Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 mėnesiams (t. 2, b. l. 126-127), kuris pratęstas iki 2020 m. gruodžio 21 d. (t. 3, b. l. 10-12), pagrindų panaikinti kaltinamajai L. V. kardomąją priemonę suėmimą ar pakeisti jį švelnesne kardomąją priemone teismas nemato, kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajai L. V. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į L. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas jos suėmime nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. išbūtas laikas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakabinama spyna ir spynos lankelis, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate (t. 1, b. l. 143-144), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini visi apribojimai, taikyti V. M. priklausančiam benzininiam trimeriui „Stiga 7000“, rankiniam suktukui „VIS PWW Poland“, maisto produktams, tyrėjo 2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. birželio 29 d. nutarimais grąžintiems savininkui (t. 1, b. l. 158–159, 161, 187-188, 190) ir apie tai praneština V. M..

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos matyti, kad dėl būtino gynėjo dalyvavimo, ginant L. V. interesus, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 385,23 Eur.

Pripažinus kaltinamąją L. V. kalta, yra pagrindas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamosios L. V.. Teismas priteisdamas iš kaltinamosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji nedirbanti, be pastovios gyvenamosios vietos, dėl šios nusikalstamos veikos atlikinės laisvės atėmimo bausmę, bei į jai teiktų paslaugų apimtį, sprendžia priteisti iš L. V. 190,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 106, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. rugsėjo 29 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi, ir L. V. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į L. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, L. V. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakabinamą spyną ir spynos lankelį, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus benzininiam trimeriui „Stiga 7000“, rankiniam suktukui „VIS PWW Poland“, maisto produktams, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintam savininkui V. M., ir apie tai pranešti V. M..

Priteisti iš kaltinamosios L. V. 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti L. V., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „(duomenys neskelbtini)“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajai nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.