Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-1602/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
2-1602/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė Danske bank A
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1602/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2; 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, civilinėje byloje Nr. 2-6444-585/2010 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ dėl neišmokėtos draudimo išmokos dalies ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė Danske bank A/S Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės R. P. atstovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 161 762 Lt neišmokėtą draudimo išmokos dalį, 2 170,23 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė taip pat prašė atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio iki 2010 m. gegužės mėnesio beveik negauna pajamų iš darbo santykių. Šį laikotarpį ji buvo neapmokamose atostogose. Kitų pajamų ieškovė neturi. Banko sąskaitose esantis likutis nepakankamas sumokėti žyminį mokestį, be to, jis yra naudojamas ieškovės turimiems įsipareigojimams Danske bank A/S pagal kreditavimo sutartį vykdyti. Ieškovės sutuoktinio gaunamos pajamos taip pat neleidžia teigti, kad šeimos finansinė padėtis gera.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės R. P. prašymą atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teismas atidėjo R. P. trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą keturiems mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ir įpareigojo ją įsiteisėjus teismo nutarčiai žyminį mokestį sumokėti per 4 mėnesius lygiomis dalimis po 1 070 Lt, kiekvieną dalį sumokant iki to mėnesio paskutinės dienos. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai yra nepakankami taikyti atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Pateikti įrodymai neparodo ieškovės valdomo turto, veiklos ir jų galimos apimties bei potencialios naudos iš turto valdymo bei veiklos galimybių. Ieškovė pranešime apie žalą nurodė, kad įvykio metu buvo savo namuose Klaipėdoje, prieš tai Klaipėdoje aplankiusi savo dukterį. Taip pat draudikui nurodė kitą (be Pakalnės kaime, Rusnėje) savo gyvenamąją vietą, esančią Klaipėdos mieste, o kartu nuosavybės teise valdomą namą. Ieškovė nepaaiškino, kodėl yra neapmokamose atostogose. Ji nurodė, kad yra pajėgi gauti kreditą sudegusio namo atstatymui, todėl preziumuojama (o bankas, išdavęs kreditą, tą patvirtino), kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera suteikti kreditą su banką tenkinančia, bet nedidele rizika. Ieškovė ieškinio pareiškimo metu jau gavo didelę dalį jos reikalaujamos draudimo išmokos. Teismo įsitikinimu, ieškovė neįrodė sąlygų atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas, įvertinęs ieškovės galimybes santykyje su reikalaujamu mokėti 4 280 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, manė, jog yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą keturiems mėnesiams, mokant mokestį lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.

Šalies argumentai

Ieškovės R. P. atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovės vienintelė gyvenamoji vieta buvo gyvenamasis namas, esantis Pakalnės k., Šilutės r., kuris sudegė 2009 m. spalio 20 d., todėl ieškovė liko be gyvenamosios vietos. Ieškovės vardu tuo pačiu adresu dar yra registruota pirtis. Tiek sudegęs gyvenamasis namas, tiek pirtis yra įkeisti ieškovės kreditoriui Danske bank A/S. Kitas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Technikos g. 15, Klaipėdoje, yra 6 arų sodo sklypas ir jame esantis nebaigtos statybos sodo namelis, kuriame galima apsistoti tik laikinai. Aplinkybė, kad ieškovė turi Klaipėdoje gyvenančią dukrą, neturi reikšmės vertinant ieškovės turtinę padėtį. Iš turimo nekilnojamojo turto ieškovė negauna naudos.

2. Ieškovė negauna pajamų iš darbo teisinių santykių nuo 2010 m. sausio mėnesio, nes jos vienintelės darbovietės veikla sustabdyta dėl krizės nekilnojamojo turto sektoriuje. Nuo 2009 m. liepos 1 d. visi įmonės darbuotojai, tarp jų ir ieškovė, buvo išleisti nemokamų atostogų. Ieškovės sąskaitoje esantis pinigų likutis nepakankamas sumokėti žyminį mokestį. Be to, jis naudojamas įsipareigojimams Danske bank A/S pagal kreditavimo sutartį vykdyti. Ieškovė po gaisro nesikreipė į banką ir nėra gavusi kredito sudegusio gyvenamojo namo atstatymui. Ieškovė moka kreditą ir palūkanas pagal kredito sutartį, kuri buvo sudaryta dar iki gaisro kilimo.

3. Teismas neteisus, kad ieškinio pareiškimo metu ieškovė jau gavo didelę dalį reikalaujamos draudimo išmokos. Išmokėtą neginčijamą draudimo išmokos dalį gavo ne ieškovė, o jos kreditorius – Danske bank A/S, kurio naudai buvo apdraustas gyvenamasis namas. Išmokėtos draudimo išmokos dalimi buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas bankui pagal kredito sutartį, tačiau visiškai ieškovės įsiskolinimas pagal kredito sutartį nėra padengtas. Kadangi ieškovė yra nemoki, 2010 m. sausio mėn. Danske bank A/S atsisakė tenkinti jos prašymą leisti panaudoti draudimo išmoką sudegusio gyvenamojo namo atstatymui, o nusprendė gautos draudimo išmokos už sudegusį gyvenamąjį namą dalį panaudoti ieškovės kredito dengimui.

4. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė neturi pajamų, iš kurių būtų galima sumokėti žyminį mokestį.

5. Teismo išvada atidėti ieškovei mokėtiną žyminį mokestį nepagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Iš bylos duomenų negalima teigti, kad ieškovė artimiausiu laiku bus pajėgi sumokėti visą žyminio mokesčio sumą. Ieškovė ne tik negauna darbo užmokesčio, tačiau dėl kilusio gaisro liko be pastogės, būtiniausių daiktų. Ieškovė pateikė teismui ieškinį tikėdamasi kuo greičiau išspręsti klausimą dėl likusios draudimo išmokos dalies nustatymo, nes yra suinteresuota kuo greičiau pradėti sudegusio gyvenamojo namo atstatymo darbus. Teismo nutartis iš esmės užkerta kelią efektyviam ieškovės pažeistų teisių gynimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas keturiems mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantės (ieškovės) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo nutarties (sprendimo) patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Jis atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms - ar teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias pačias arba skirtingo turinio išvadas, nei tos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią jis turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtinti CPK. Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei R. P. pareiškus prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 1-11), skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė tokį prašymą, tačiau atidėjo ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą keturiems mėnesiams (b. l. 27-28). Ieškovės pareikštų reikalavimų suma siekia 163 932,23 Lt, už tokio dydžio reikalavimus mokėtinas 4 278,64 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str.1 d. 1 p.). Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį. Ieškovė teikė įrodymus apie jai ir jos sutuoktiniui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 15, 19-20), sąskaitoje turimas lėšas (b. l. 16, 21), vykdomus įsipareigojimus kredito įstaigai (b. l. 17,18, 22-26).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės skundo argumentais, kad šiuo atveju nebuvo pakankamai objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą atidėti ieškovei mokėtiną žyminį mokestį, be to, tik trumpam fiksuotam laikotarpiui. Pagal CPK 84 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet ir (o tai svarbiausia), nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio (apeliacinio skundo) pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008). Ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad jos padėtis per tam tikrą laikotarpį iš esmės pagerėtų ir šiuo atveju būtų tikslinga taikyti būtent žyminio mokesčio atidėjimo nuostatas, be to, vertintina ir ta aplinkybė, kad pati ieškovė reiškė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o ne atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šiuo atveju nėra objektyvių duomenų teigti, kad ieškovė per tam tikrą laikotarpį galėtų sukaupti mokėtiną žyminį mokestį, kad ji tik kreipimosi į teismą dieną neturi galimybės sumokėti reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Šiuo atveju teismas nepagrįstai taikė žyminio mokesčio atidėjimą reglamentuojančias teisės normas.

Ieškovė prie atskirojo skundo pateikė papildomus įrodymus apie tai, kad jai Klaipėdoje, Technikos g., priklauso 0,0600 ha žemės sklypas ir jame esantis sodo namas (b. l. 34-35), duomenis apie tai, kad įmonė, kurioje ji dirbo, tapo nemoki ir laikinai sustabdė savo veiklą (b. l. 36-37), kad ji ir jos sutuoktinis yra nemokamose atostogose (b. l. 38), kad dar 2007 m. sausio 12 d. yra sudariusi kredito sutartį gyvenamojo namo su pirtimi, esančių Pakalnės k., Šilutės r. sav., remontui ir būsto kredito refinansavimui (b. l. 39-49). Iš Danske bank A/S Lietuvos filialo pateiktos 2010 m. liepos 28 d. pažymos matyti, kad buvo priimtas sprendimas gautą draudiminę išmoką nukreipti paskolos pagal sutartį dengimui (b. l. 54), o ne išmokėti ieškovei.

Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės pateiktus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimo. Kaip matyti iš bylos išskirtos atskirojo skundo medžiagos, pagal ieškovės ieškinį ginčas kilęs dėl draudimo išmokos dydžio sudegus gyvenamajam namui. Sudegus gyvenamajam namui ieškovė iš esmės liko be gyvenamosios vietos (būsto). Tiek sudegęs gyvenamasis namas, tiek pirtis yra įkeisti ieškovės kreditoriui – Danske bank A/S. Kitas ieškovei priklausantis turtas yra sodo namelis, kuris tiek pagal savo paskirtį, tiek pagal ieškovės nurodytas aplinkybes iš esmės negali būti laikomas ieškovės pagrindine (nuolatine) gyvenamąja patalpa. Ieškovė pateikė duomenis, kad negauna pajamų iš darbo teisinių santykių, nes jos darbovietės veikla sustabdyta, o sąskaitoje esantis pinigų likutis nėra pakankamas sumokėti žyminį mokestį, vertinant ir tą aplinkybę, kad ieškovė turi įsipareigojimų Danske bank A/S pagal kreditavimo sutartį. Teisėjų kolegijai pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė yra gavusi kreditą sudegusio gyvenamojo namo atstatymui, kad jau išmokėtą draudimo išmokos dalį gavo ieškovės kreditorius – Danske bank A/S, kaip naudos gavėjas įvykus draudiminiam įvykiui turto draudimo atveju. Teisėjų kolegija išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgdama į ieškovės pateiktus duomenis bei vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo principais, mano, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, todėl yra pakankamas pagrindas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė neturi realių finansinių galimybių sumokėti visą trūkstamą žyminio mokesčio dalį, todėl šiuo atveju negali būti ribojama jos teisė kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus apie jos turtinę padėtį bei nepagrįstai netenkino prašymo atleisti ją nuo likusiosios dalies žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą ieškinį, taip apribojant ieškovės teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė gali sumokėti visą žyminį mokestį per papildomą kelių mėnesių laikotarpį ir kad nėra pagrindo ją atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nėra pagrįstos. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovė atleistina nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo už ieškinį (CPK 83 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atleisti ieškovę R. P. nuo likusios žyminio mokesčio dalies už pareikštą ieškinį mokėjimo.

Teisėjai Alė BukavinienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis