- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- 1-1108-522/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22142-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- A. R.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadovu, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
A. R. 2018 m. gegužės 11 d., apie 18 val. 40 min., Širvintų r., magistralėje Vilnius-Panevėžys, Širvintų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,67 promilės alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytas aplinkybes. Jis nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. jis savo namuose su draugu vartojo alkoholį - gėrė džino su toniku, žiūrėjo sportą. Kitą dieną, 2018 m. gegužės 11 d., jie atsikėlę su draugu ryte dar išgėrė džino su toniku, pasėdėjo. Po to draugas išvažiavo namo. Jis buvo sutaręs su drauge važiuoti į sodybą Širvintų rajone. Draugė turėjo atvažiuoti jo pasiimti po darbo ir jie kartu turėjo važiuoti į sodybą. Buvo labai geras oras, jis visą dieną laukė, kol draugė baigs darbą ir atvažiuos jo pasiimti, tačiau jam skambinėjo draugai. Tada jis nuėjo nusipirkti mėsos. Kadangi draugas vis skambinėjo klausdamas, kada jis atvažiuos, o jis jautėsi gerai, todėl jis sėdo į mašiną ir išvažiavo į sodybą. Jau buvo pavakarys. Pasielgė neatsakingai. Užkliudęs kitą automobilį, jis nesustojo, nes jis lenkė ir lyg jį sumėtė ir tuo pačiu metu jam reikėjo išsukti iš viaduko. Jis nebuvo įsitikinęs, kad jis kažką kliudė. Smūgio nejautė, automobilio nesumėtė, pajuto lyg provėžą. Jam reikėjo ir posūkį daryt, ir jis žiūrėjo per galinį veidrodėlį, ar kas nemirksi. Tuo metu viskas staigiai įvyko ir jis nuvažiavo nuo kelio, tačiau į tvorą neatsitrenkė. Automobilio pažeidimų praktiškai nėra. Pats savo elgesio paaiškinti negali. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso seseriai. Tą automobilį jis vairuoja dažnai, kadangi sesuo šiuo metu yra nėščia ir daug laiko praleidžia namie. Automobilį jis buvo pasiėmęs prieš kelias dienas. Sužinojus apie jo poelgį, seseriai buvo šokas. Jis alkoholį vartoja retkarčiais. Jis turi nepilnametį sūnų, kuriam teikia išlaikymą.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Liudytojas V. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. jis važiavo su automobiliu Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus į Panevėžį magistrale Vilnius-Panevėžys. Jau Širvintų rajone, magistralės Vilnius-Panevėžys 30 km, jis važiavo apie 130 km/h greičiu antra juosta ir lenkė lėčiau važiavusį automobilį. Kiek jis stebėjo galinį veidrodėlį, automobilių gale nebuvo. Belenkiant, pažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlį, jis pamatė gale jo važiuojantį automobilį AUDI A6, kuris jam signalizavo šviesomis, kad jis trauktųsi. Kai jis pasitraukė į pirmą eismo juostą, automobilis jį aplenkė ir susilyginęs su jo vairuojamu automobiliu sukdamas vairą į jo pusę sugalvojo pagąsdinti. Vairo pasukimo jis neapskaičiavo ir kliudė jo automobilio kairės pusės priekinę dalį. Po smūgio šis vairuojamas automobilis vos nesitrenkė į skiriamosios juostos atitvarą, tada metėsi į dešinį kelkraštį ir ištiesinęs automobilį, padidinęs greitį, nuvažiavo į Ukmergės pusę. Apie įvykį telefonu jis pranešė BPC. To automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo. AUDI buvo sidabrinės spalvos (b.l. 31-32).
Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo apie 2014 metus. Tuo automobiliu ji naudojosi kartu su savo broliu A. R., kadangi šiuo metu jis automobilio neturi. Prieš kokius 2 metus ji yra raštiškai davusi sutikimą A. R. naudotis jos automobiliu, tačiau šiuo metu to rašto neišsaugojo. Kelios dienos iki 2018 m. gegužės 11 d. jos automobilis buvo pas brolį, jis juo naudojosi. Kad 2018 m. gegužės 11 d. brolis A. R. minėtu jos automobiliu išvažiavo į Širvintas, ji nežinojo. Taip pat ji nežinojo, kad jis išvažiavo būdamas neblaivus. Apie šį įvykį ji nieko nežinojo iki tol, kol su ja nesusisiekė tyrėja ir jai nepasakė, kad jos automobilis yra UAB „Dovydo transportas“ aikštelėje. Automobilis ten buvo nuvežtas po to, kai buvo nustatyta, kad A. R. Širvintų r., magistralėje Vilnius – Panevėžys, vairavo būdamas neblaivus. Ji nepastebėjo, kad jos brolis piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. A. R. dirba, turi vairuotojo pažymėjimą. Su A. R. ji bendrauja dažnai, matosi, susiskambina. Jei ji būtų mačiusi, kad jis girtauja, tikrai nebūtų dalinusis su juo savo automobiliu. Ji prašo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai grąžinti, kadangi jis jai reikalingas naudotis. Taip pat prašo teismo posėdžio metu vadovautis jos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi į teismo posėdį atvykti jai yra sudėtinga dėl sveikatos, kadangi ji laukiasi (b.l. 35-37).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis A. A. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. apie 18 val. 40 min., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu A. A. tarnybiniu automobiliu ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Širvintų r., kelias Vilnius- Panevėžys, 30 km. Audi A6 pilkos spalvos, važiuodamas dideliu greičiu perbraukė pranešėjo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino link Ukmergės. Nuvykus į minėtą kelią, jie gavo antrą pranešimą, kad minėtas pasišalinęs automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 48,6 kilometre nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apsauginę tvorą nuo laukinių gyvūnų. Vairuotojas vietoje, galimai neblaivus. Jie įvykio vietoje rado minėtą apgadintą automobilį Audi A6, kuris buvo kitoje tvoros pusėje. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, jis paaiškino, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Pateikė vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad tai A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas vidutinis (1,70 prom.) girtumo laipsnis (b.l. 3).
2018 m. gegužės 11 d. 19.09 val. alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 6810“ A. R. nustatytas 1,70 promilių girtumas (b.l. 4).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4635/2018(01) nurodyta, kad A. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 (promilės) etilo alkoholio (b.l. 28-29).
VšĮ „Emprikis“ pažymoje nurodoma, kad panašaus automobilio Audi A6 vidutinė rinkos vertė 5980 Eur (su PVM) (b.l. 76).
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu ir parodymais teisiamajame posėdyje, policijos pareigūno A. A. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), liudytojų V. I., R. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 31-32, 35-37), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 6), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 4), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. R. kraujyje nustatyta 1,67 promilių etilo alkoholio (b. l. 76).
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Dėl bausmės skyrimo
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo A. R. asmenybę, t. y. į tai, kad jis administracine tvarka baustas 17 kartų (b. l. 44), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadovu (b.l. 46). Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismas visiškai sutinka su prokuroro baigiamojoje kalboje išsakyta pozicija, kad kaltinamasis savo veiksmais sukėlė realią grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir eismo saugumui, kadangi būdamas neblaivus vairavo automobilį automagistralėje, kur leistinas greitis yra 130 km/h ir bet koks neatsargus ir neatidus vairavimas gali sukelti sunkias pasekmes. Be to, išanalizavus kaltinamojo padarytus administracinius teisės pažeidimus matyti, kad jis yra ne kartą baustas už greičio viršijimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 straipsnis), taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2015 m. rugsėjo 30 d. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,65 promilės alkoholio) ir jam paskirta 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviejų metų laikotarpiui (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Tai reiškia, kad kaltinamasis praeityje jau buvo baustas už pačių šiukščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymą, jam buvo skirtos griežtos nuobaudos, tačiau net ir paskyrus šias nuobaudas jis tinkamų išvadų nepadarė, toliau elgiasi nerūpestingai ir neatsakingai, laužo visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kadangi praėjus maždaug pusantrų metų po vairuotojo pažymėjimo atgavimo jis vėl vairavo automobilį neblaivus ir jam netgi nustatytas beveik toks pats neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus baudą, ši bausmės rūšis nebus efektyvi ir nepaveiks A. R. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 21 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina 1/3. Kadangi kaltinamasis dirba, arešto bausmę jam skiriama atlikti poilsio dienomis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.
Teismo posėdyje prokuroras prašė teismo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina tai, jog A. R. nusikaltimą padarė vairuodamas kitam (trečiajam) asmeniui R. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį, todėl šiuo atveju esmingai aktualios ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, tik esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam A. R. nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R. K.. Tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. K. ir pats kaltinamasis. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – R. K., o byloje nėra duomenų, kad ji turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo A. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. R. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė „Emprekis“, kurioje aktualaus automobilio kaina 2018 m. gegužės mėnesiui nustatyta 5980 Eur (b. l. 76), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. R. neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,67 girtumo laipsnis. Be to, asmuo jau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, tačiau tinkamų išvadų nedaro. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 prom. girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam kartu su bausme būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam areštą 21 parai, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę A. R. – areštą 14 parų, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies reikalavimais, išieškoti iš A. R. valstybės naudai 5980 Eur sumą, atitinkančią automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. K..
A. R. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.