Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausme, kurios dydis vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintas trečdaliu, jam skirta 14 (keturiolikos) parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.

A. R. uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. R. valstybės naudai išieškota 5 980 Eur suma, atitinkanti automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (automobilį AUDI A6), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos A. R. padarytos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, tačiau A. R. nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi, vietoje arešto prašo skirti baudą, taip pat prašo nustatyti atitinkamas BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygas – išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą dalimis. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

5. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.

7. Nors skunde teigiama, neva teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog A. R. anksčiau ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skirdamas bausmę teismas turi be kita ko įvertinti ir kaltininko asmenybę. Anksčiau A. R. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai jo asmenybę apibūdina neigiamai. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, A. R. yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau didžiausią reikšmę, sprendžiant dėl jam skirtinos bausmės rūšies, teisėjų kolegijos vertinimu turi tai, kad A. R. anksčiau baustas ir už vairavimą išgėrus – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimu jis nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,65 promilės alkoholio). Nagrinėjamos bylos kontekste, anksčiau A. R. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, aplinkybė, jog jis taip pat baustas ir už vairavimą išgėrus, patvirtina nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į pačius sunkiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tad teismas, parinkdamas A. R. skirtinos bausmės rūšį, pagrįstai vertino ankstesnius jo pažeidimus.

8. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skirdamas bausmę teismas taip pat turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į aplinkybę, jog A. R. automobilį vairavo būdamas neblaivus automagistralėje, kur dėl didesnio leidžiamo greičio bet koks neatsargus ir neatidus vairavimas neabejotinai gali sukelti sunkias pasekmes. Teisėjų kolegija, vertindama padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat atsižvelgia į liudytojo V. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jam važiuojant magistrale apie 130 km/h greičiu, belenkiant automobilį, pažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlį, jis pamatė gale jo važiuojantį automobilį „Audi A6“, kuris jam signalizavo šviesomis, kad jis trauktųsi; kai jis pasitraukė į pirmą eismo juostą, automobilis jį aplenkė ir susilyginęs su jo vairuojamu automobiliu sukdamas vairą į jo pusę sugalvojo pagąsdinti, vairo pasukimo jis neapskaičiavo ir kliudė jo automobilio kairės pusės priekinę dalį; po smūgio šis vairuojamas automobilis vos nesitrenkė į skiriamosios juostos atitvarą, tada metėsi į dešinį kelkraštį ir ištiesinęs automobilį, padidinęs greitį, nuvažiavo į Ukmergės pusę. Nors V. I. nurodyti A. R. veiksmai jam ir nebuvo inkriminuoti (kito automobilio apgadinimas), šio liudytojo parodymai patvirtina, jog A. R. vairavimas nagrinėjamoje situacijoje buvo išties neatsakingas ir labai pavojingas, tai didina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir taip pat yra reikšminga aplinkybė parenkant A. R. bausmės rūšį.

9. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. A. R. teismas skyrė dvidešimt vienos paros arešto bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino trečdaliu ir nustatė galutinę bausmę – keturiolika parų arešto. Pažymėtina, jog nustatytas bausmės terminas yra netgi mažesnis už įstatyme numatytą tokios bausmės rūšies minimumą. Be to, arešto bausmę nustatyta atlikti savaitgaliais. Tad tokia bausmė laikytina ypatingai švelnia, o skunde pabrėžiamas „ištraukimas“ iš socialinės aplinkos ( iš viso septyni savaitgaliai, praleisti atliekant arešto bausmę) teisėjų kolegijos vertinimu nebus toks žymus. Priešingai, A. R. galės ir toliau dirbti, ir bendrauti su šeima.

10. Galiausiai teismas pažymi tai, kad, nors apeliaciniu skundu A. R. prašė vietoj arešto bausmės jam skirti baudą, realių galimybių įvykdyti tokią bausmę nuteistasis visgi neturi. Atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus A. R. jis patvirtino turintis skolų, taip pat nurodė, jog turi mokėti išlaikymą vaikui, tačiau pastaruosius metus to padaryti tinkamai negali. Kaip matyti iš antstolių informacinės sistemos išrašo, jo atžvilgiu vykdoma ne viena byla, skolų dydžiai yra pakankamai dideli (800 Eur, 98 226,91 Eur, 868,86 Eur, 289,62 Eur) (115-124 b. l.). Nors apygardos teisme A. R. nurodė susiradęs naują darbą, visgi taip pat teigė, kad atlygis už šį darbą minimalus. A. R. atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai šiuo atveju patvirtina, jog už padarytą nusikaltimą jam paskyrus baudą, faktiškai – dar vieną finansinį įsipareigojimą, tokia bausmės rūšis neturėtų pakankamos įtakos A. R. bei neužtikrintų bausmės paskirties.

11. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma įvertinti BK 55 straipsnio nuostatas. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiame BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik motyvuojant sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-138/2011, Nr. 2K-181/2014, 2K-208/2014). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pateikė išsamius motyvus, kodėl A. R. paskyrus baudą, ši bausmės rūšis nebūtų efektyvi ir nepaveiktų A. R. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Aplinkybė, jog teismas šiuo atveju necitavo BK 55 straipsnio nuostatų ir tiesiogiai jomis nesirėmė, nepanaikina teismo pateiktos argumentacijos reikšmės. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus A. R. būtent arešto bausmę, nustatant pakankamai trumpą šios bausmės terminą bei atitinkamas bausmės atlikimo sąlygas (bausmę atliekant savaitgaliais).

12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė išieškoti iš A. R. konfiskuotino turto (automobilio „Audi A6“) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 980 Eur. Apeliaciniu skundu prašoma išdėstyti šios sumos mokėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Priešingai, vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. T.y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 str. 1 d. 2 p.).

13. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, A. R., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. apeliacinį skundą atmesti.