- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-218-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02515-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Snoro lizingas“
- Atsakovas
- L. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A – 218 – 198 / 2012
Teisėja Violeta Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02515-2011-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3418-811/2011 pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8255,20 Lt skolą, 1345 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2010-08-20 sudarė išperkamosios nuomos sutartis Nr. PGL00820NPPA ir Nr. PGL00820PMPA, pagal kurias atsakovei buvo perduotas valdyti ir naudotis K52F Asus ne?. Komp. I3 350/4gb/500/GMA/WIN7 (74916) ir 42LE5500 LG LED televizorius (76313), su sąlyga, kad įvykužius prievoles pagal sutartis, prekės pereis atsakovei nuosavybės teise. Atsakovė įsipareigojo mokėti Sutarčių mokėjimo grafikuose nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, o laiku jų nesumokėjusi, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovė savo prievolės nevykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 7520,71 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 183,13 Lt žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinio netenkino. Taip pat priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 8,93Lt, o iš ieškovo 5,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nustatė, kad šalys 2010-08-20 sudarė dvi išperkamosios nuomos sutartis: Nr. PGL00820NPPA, pagal kurią atsakovei perduota atlygintinai naudoti kompiuterinė technika K52F Asus ne?. Komp. I3 350/4gb/500/GMA/WIN7 (74916) ir Nr. PGL00820PMPA, pagal kurią atsakovei buvo perduotas atlygintinai naudotis televizorius 1. 42LE5500 (76313) (b.l. 4-14). Atsakovė pasirašė priėmimo perdavimo aktus (b.l. 6, 13). Atsakovė pagal Sutartį Nr. Nr. PGL00820NPPA turėjo mokėti kas mėnesį 100,68 Lt dydžio įmokas, pagal sutartį Nr. PGL00820PMPA - 122,87 Lt dydžio įmokas, tačiau įmokų nemokėjo. Sutartyje Nr. PGL00820NPPA nustatytos 21,85 procento dydžio metinės palūkanos, sutartyje Nr. PGL00820PMPA – 20,90 procento dydžio metinės palūkanos, taip pat abiejose sutartyse nustatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo dienos (Sutarčių 3.10 p.). Sudarytomis sutartimis ieškovas atsakovei suteikė kreditą kompiuterinei įrangai ir televizoriui pirkti, sutartys atitinka ir CK 6.350 str. 1 d. nuostatas, todėl teismas šalių santykiams taikė vartojimo kredito, pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas.
Aplinkybę, kad atsakovė neskaitė sutarčių, buvo raginama greičiau ją pasirašyti, laikė neįrodyta, atsižvelgė į tai, kad vyko sutarčių sudaryti su kitu asmeniu, sudarant sutartis dalyvavo ir ieškovo atstovė, sutartis sudaryta viešoje vietoje, todėl galėjo prašyti paaiškinti sutarčių nuostatas, kreiptis pagalbos, tačiau to nepadarė, t.y. nesielgė kaip tokiomis sąlygomis būtų elgęsis apdairus, rūpestingas asmuo. Nors atsakovė remiasi aplinkybe, kad ji buvo apgauta, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo, nemėgino sandorių nuginčyti CK 1.90, 1.91, 6.875 str. numatytais pagrindais. Atsižvelgė į tai, kad atsakovė įrodymų, jog įsigytų prekių neturi, kad jas sukčiavimo būdu iš jos išviliojo, nepateikė (CPK 178 str.), apie atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą nieko pasakyti negalėjo, kadangi juo nesidomėjo. Todėl pripažino, kad atsakovė įsigijo ieškovo nurodytas prekes, pasirašė abiejose sutartyse ir prekių priėmimo – perdavimo aktuose, nemokėjo sutartyse nustatytų įmokų, todėl pažeidė savo prievolę ieškovui. Sutartys nenuginčytos, galiojančios, todėl šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdomos (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Apie skolas atsakovei buvo žinoma. Kadangi atsakovė sutartyse nustatytų įmokų nemokėjo, pripažino, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). Sutartyje Nr. PGL00820NPPA atsakovei perduotos kompiuterinės technikos K52F Asus ne?. Komp. I3 350/4gb/500/GMA/WIN7 (74916) kaina yra 2599 Lt, sutarties mokestis – 120,04 Lt (b.l. 4), sutartyje Nr. PGL00820PMPA atsakovei perduoto televizoriaus 1. 42LE5500 (76313) kaina yra 3999 Lt, sutarties mokestis – 184,98 Lt (b.l. 11). Teismas laikė, kad atsakovė sumokėjo ieškovui 999,80 Lt, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 5902,74 Lt skola, kurią sudaro įmokos už turtą ir sutarties mokestis (CK 6.874 str. 2 d.).
Iš atsakovės paaiškinimų nustatė, kad ji ginčo sutartis pasirašė jų nė neperskaičiusi, raidės jose buvo labai mažos, tuo pačiu buvo raginama šias sutartis greičiau pasirašyti. Laikė, kad ji negalėjo daryti jokios įtakos sąlygoms, nustatančioms 21,85 procentų palūkanas pagal sutartį Nr. PGL00820NPPA ir 20,90 procentų dydžio palūkanas pagal sutartį Nr. PGL00820PMPA, derėtis dėl palūkanų dydžio. Pripažino, kad sąlygos dėl palūkanų dydžio nebuvo aptartos individualiai, jos buvo nustatytos iš anksto ieškovo parengtose standartinėse sutartyse. Atsižvelgė į tai, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. namų ūkiams suteiktų naujų vartojimo paskolų fiksuojant pradinę palūkanų norma yra 14,86 procento. Pripažino, kad ginčo sutartyse nustatytas atitinkamai 21,85 ir 20,90 procento palūkanų dydis ne tik žymiai viršija tuo metu teiktų paskolų palūkanų dydį, bet ir šiuo metu fiziniams asmenims teikiamų palūkanų normas, yra neproporcingai didelės santykyje su suteikta paskolos suma. Todėl ginčo sutarčių sąlygas, nustačiusias atitinkamai 21,85 ir 20,90 procento palūkanų normas, ex officio pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančiomis sąžiningumo bei protingumo principams, todėl negaliojančiomis nuo sutarčių sudarymo dienos, t.y. 2010-08-20 (CK 6.188 str. 2 – 4 d. 7 d.). Sutarties sudarymo momentu galiojus 14,86 procento vidutinei palūkanų normai ją laikė protingo dydžio ir priteisė iš atsakovės už naudojimąsi paskola nuo sutarties sudarymo iki paskolos grąžinimo: 722,13 Lt palūkanų pagal sutartį Nr. PGL00820NPPA ir 895,84 Lt palūkanų pagal sutartį Nr. PGL00820PMPA, viso – 1617,97 (CK 6.872 str.). Vadovaudamasis CK 6.874 str. normomis, nurodė, kad paskolos davėjo sutarties pažeidimo atveju nenumatyta galimybė vartojimo kredito santykiuose taikyti netesybas - delspinigius, todėl tokį ieškovo reikalavimą laikė neteisėtu, nepagrįstu, sutarčių 3.10 p., 7.3.1 p., 8.6 p. bei nuostatas, pagal kurias įtvirtintas delspinigių mokėjimas ir jų dydis - 0,5 procento, pripažino prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms, todėl niekinėmis ir negaliojančiomis (CK 1.80 str.). Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. pripažino atsakovės pareigą mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-07-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas dėl netinkamo materialinių ir procesinių teisės normų taikymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė sumokėjo 999,80 Lt, kadangi posėdžio metu ieškovo atstovė pripažino, jog atsakovė sumokėjo 199,80 Lt pagal sutartį Nr. PGL00820NPPA bei 799,80 Lt pardavėjui UAB „Mediashop” sutarties Nr. PGL00820PMPA sudarymo metu. Viso pagal sutartis atsakovė yra sumokėjusi 999,60 Lt. Be to, teismas neteisingai suskaičiavo sudedamąsias skolos dalis. Nesutinka su teismo išvadomis, kad šalių sudarytose sutartyse sąlygos dėl palūkanų dydžio nebuvo aptartos individualiai, buvo nustatytos iš anksto ieškovo parengtose standartinėse sutartyse. Sąlygos nebuvo iš anksto parengtos standartinėje ieškovo sutartyje, sutartyse palūkanų dydžiai yra skirtingi, nebuvo iš anksto nustatyti, sutarčių sudarymo metu atsakovei siūlyti skirtingi sutarties sudarymo variantai, sutarties individualios sąlygos yra aptariamos ir derinamos prieš sudarant sutartį. Todėl negalima laikyti, jog sąlyga taikyti sutartims atitinkamai 21,85 % ir 20,90 % palūkanų normas, yra standartinės sutarčių sąlygos. Atsakovė nėra grąžinusi ieškovui paskolos, ieškovas patiria nuostolius negaunamų pajamų pavidalu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kai sutartį pažeidžia gavęs paskolą asmuo, įstatyme nenumatyta galimybė vartojimo kredito santykiuose taikyti netesybas - delspinigius. Vartojimo kredito sutartimi šalys gali susitarti dėl tam tikros prievolės, kurios neįvykdymo viena iš teisinių pasekmių yra netesybos (CK 6.71 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ.byla Nr. 3K-7-409/2010). Teismas remiantis CPK 12, 17 str. netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, tačiau šioje byloje teismas savo iniciatyva, nesant tokio atsakovės reikalavimo, pripažino, jog tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygos dėl palūkanų normos yra nesąžiningos ir nebuvo aptartos individualiai su atsakovu. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenagrinėjo sutarčių sąlygų dėl palūkanų normos, o tik sprendime nusprendė, jog tokios sąlygos nelaikytinos individualiai aptartomis. Tokiu būdu ieškovui nebuvo suteikta teisė gintis nuo jo atžvilgiu keliamo reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsakovės L. S. atsiliepimą į apeliacinį skundą atsisakyta priimti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nutartimi. Panevėžio apygardos teismo 2011-12-16 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo konkrečiu atveju nėra.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2010-08-20 sudarė dvi išperkamosios nuomos sutartis: Nr. PGL00820NPPA, pagal kurią atsakovei perduota atlygintinai naudoti kompiuterinė technika K52F Asus ne?. Komp. I3 350/4gb/500/GMA/WIN7 (74916) ir Nr. PGL00820PMPA, pagal kurią atsakovei buvo perduotas atlygintinai naudotis televizorius 1. 42LE5500 (76313) (b.l. 4-14). Atsakovė pasirašė priėmimo perdavimo aktus (b.l. 6, 13). Atsakovė pagal Sutartį Nr. Nr. PGL00820NPPA turėjo mokėti kas mėnesį 100,68 Lt dydžio įmokas, pagal sutartį Nr. PGL00820PMPA - 122,87 Lt dydžio įmokas, tačiau įmokų nemokėjo. Sutartyje Nr. PGL00820NPPA nustatytos 21,85 procento dydžio metinės palūkanos, sutartyje Nr. PGL00820PMPA – 20,90 procento dydžio metinės palūkanos, taip pat abiejose sutartyse nustatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo dienos (Sutarčių 3.10 p.). Sutartyje Nr. PGL00820NPPA atsakovei perduotos kompiuterinės technikos K52F Asus ne?. Komp. I3 350/4gb/500/GMA/WIN7 (74916) kaina yra 2599 Lt, sutarties mokestis – 120,04 Lt (b.l. 4), sutartyje Nr. PGL00820PMPA atsakovei perduoto televizoriaus 1. 42LE5500 (76313) kaina yra 3999 Lt, sutarties mokestis – 184,98 Lt (b.l. 11).
Pagrįstais laikyti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo skolos sumą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 799,80 Lt pardavėjui UAB „Mediashop” sutarties Nr. PGL00820PMPA sudarymo metu (b.l. 11). Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad ji ieškovui yra sumokėjusi 200 Lt, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. CPK 185 straipsnio nuostatose nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Atsakovė neįvykdė pareigos pateikti įrodymus, kad yra dalinai atsiskaičiusi su kreditoriumi. Visgi, apeliantas skunde pripažįsta, kad atsakovė yra sumokėjusi 199,80 Lt pagal sutartį Nr. PGL00820NPPA, todėl ši suma atimtina paskaičiuojant ieškovui priteistiną skolą (2599+120,04+3999+184,98-799,80-199,80). Pripažintina, kad atsakovė ieškovui nėra sumokėjusi 5903,22 Lt skolos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija nutartyje, priimtoje 2003 m. rugsėjo 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 m., išaiškino, kad pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 str. 1 d. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę. Skolininkui nustatytu laiku nesumokėjus kreditoriui priklausančios pinigų sumos ir toliau minėta pinigų suma naudojantis, už šį naudojimąsi skolininkas privalo mokėti (atlyginti) kreditoriui, taigi tokiu atveju palūkanų paskirtis yra ne minimalių nuostolių kompensavimas, bet atlyginimas už kreditoriui priklausančios pinigų sumos naudojimą. Esant vartojimo teisiniams santykiams, palūkanų normos įvardijimas paskolos (kreditavimo) sutartyje yra privaloma tokios sutarties sąlyga (CK 6.887 str. 3 d., 6.888 str.). Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, nustatyti sutartimi jų mokėjimo tvarką. Paskolos gavėjui laiku negrąžinant paskolos sumos (eilinės įmokos), palūkanos už naudojimąsi svetimais pinigais skaičiuojamos bei mokamos iki visiško skolos ar kredito grąžinimo dienos, be to, pareiga grąžinti prieš terminą visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis gavėją saisto ir tuomet, kai dėl sutarties pažeidimų (laiku negrąžinus eilinės paskolos sumos) paskolą grąžinti prieš terminą pareikalauja paskolos davėjas (CK 6.874 str.).
Esant tarp šalių sudarytoms vartojimo sutartims, ieškovui šioje situacijoje taikytini aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Teismas ex officio vartojimo sutartims privalo taikyti CK 6.188 str. nuostatas, todėl atmestini apelianto teiginiai, kad teismas pažeidė šalių rungimosi principą ir nepagrįstai, nesant tarp šalių ginčo, sprendė klausimą dėl vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo.
Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas gindamas vartotojos teises neteisingai taikė ir aiškino vartotojų sutarčių sąlygų ypatumus reglamentuojančias normas, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė negalėjo daryti jokios įtakos sąlygoms, nustatančioms 21,85 procentų palūkanas pagal sutartį Nr. PGL00820NPPA ir 20,90 procentų dydžio palūkanas pagal sutartį Nr. PGL00820PMPA, derėtis dėl palūkanų dydžio, kad sąlygos dėl palūkanų dydžio nebuvo aptartos individualiai, buvo nustatytos iš anksto ieškovo parengtose standartinėse sutartyse. Vadovaujantis CK 6.188 str. 2 d. nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios nebuvo šalių individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos iš anksto nustatytos pardavėjo ar paslaugų tiekėjo parengtose standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, 6.188 str. taisyklės taikomos kitoms tokios sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų tiekėjui. Teismas pagrįstais pripažįsta apelianto teiginius, kad sutarčių sąlygos nebuvo iš anksto parengtos standartinėje ieškovo sutartyje, sutartyse palūkanų dydžiai yra skirtingi, nėra pagrindo teigti, kad jie buvo iš anksto nustatyti, sutarčių sudarymo metu atsakovei siūlyti skirtingi sutarties sudarymo variantai, sutarties individualios sąlygos yra aptartos ir derintos prieš sudarant sutartį. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2010-08-20 buvo sprendžiama, koks bus prekių pabrangimas, sutarčių tvarkymo mokestis atsižvelgiant į tai, ar bus mokamas avansas bei į sutarčių terminus (b.l.68-73). Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad atsakovė neskaitė sutarčių, buvo raginama greičiau ją pasirašyti laikė neįrodyta, nurodė, kad atsakovė esant neaiškumams galėjo prašyti paaiškinti sutarčių nuostatas, kreiptis pagalbos. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovė sutarčių sudarymo metu tarėsi dėl palūkanų normų, taip pat nėra pagrindo laikyti, jog sąlyga taikyti sutartims atitinkamai 21,85 % ir 20,90 % palūkanų normas, yra standartinės sutarčių sąlygos. Kadangi sutarčių sąlygos dėl palūkanų normų buvo šalių aptartos, jos negali būti pripažįstamos nesąžiningomis pagal CK 6.188 str. normas, todėl sprendimas keistinas ir iš atsakovės priteistinos visos ieškovo paskaičiuotos palūkanos (2321,78 Lt).
Teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog vartojimo kredito santykiuose taikyti netesybas – delspinigius negalima, kadangi to nenumato CK 6.874 str. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 - 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantys tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio pagal Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdami aiškiai per didelių delspinigių.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal Civilinio kodekso 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civ.b. 3K-3-85/2007, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-503/2007). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje vartojimo kredito sutarčių sandoriuose numatytas delspinigių dydis (0,5% už dieną) yra neprotingai didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą bei mokėtinas palūkanas ieškovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai pažeidžia minėtus teisės principus, todėl reikalaujami priteisti delspinigiai mažintini iki 622,12 Lt, t.y. 0,1% nuo negrąžintos sumos per dieną.
Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 287 Lt žyminis mokestis, už apeliacinį skundą sumokėjo 74 Lt žyminį mokestį. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 14 Lt. Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK (galiojusio iki 2011-10-01) 93 str. 2, 4 d. taisykles. Apeliantas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 68 Lt žyminio mokesčio, todėl jam grąžintina 6 Lt žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1d. 1p.). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovės priteisiamas ieškovo naudai žyminis mokestis proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimą išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Snoro lizingas“, į.k. 124926897, 5903,22 Lt skolą, 2321,78 Lt palūkanas, 622,12 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 264,04 Lt žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“, į.k. 124926897, į valstybės biudžetą 1,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.
Grąžinti UAB „Snoro lizingas“, į.k. 124926897, 6 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2011-08-18 mokėjimo nurodymą Nr. 19327, AB banke Snoras, permoką, žyminio mokesčio grąžinimą pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Priteisti iš atsakovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Snoro lizingas“, į.k. 124926897, 44,20 Lt žyminio mokesčio.