- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-532-524/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10197-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- L. K., M. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. K. ir M. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo M. K. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 262, dėl atsakovo kaltės; grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – G.; nustatyti nepilnamečių vaikų V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, mokamą kiekvieną mėnesį po 265 EUR, nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – po 370 EUR kiekvienam vaikui per mėnesį iki vaikų pilnametystės; priteisti atsakovui 65 000 EUR vertės butą (duomenys neskelbtini), lengvuosius automobilius: 3 000 EUR vertės „D. C. (D) E 270 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 800 EUR vertės „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti, kad dalinės nuosavybės teisėmis įgytas butas (duomenys neskelbtini), šalims priklauso jungtinės nuosavybės teise, ir priteisti ieškovei šį 35 000 EUR vertės butą; nekeičiant ir nemodifikuojant šalių solidariųjų prievolių kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2006 m. spalio 19 d. kredito sutartį Nr. 06-079777-FA/06-079778-FA ir 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartį Nr. 15-016403-FA, nustatyti šaliims jų vykdymo tvarką – prievolės pagal 2006 m. spalio 19 d. sutartį bus vykdomos ieškovės lėšomis, o prievolės pagal 2015 m. kovo 16 d. sutartį bus vykdomos atsakovo lėšomis.
2. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą vaikams po 300 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui iki sprendimo byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams: V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 250 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 5 d., iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
4. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės ieškinį, patenkino prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Konstatavo, kad įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos turtinę padėtį ir atsakovo galbūt gaunamas pajams bei nereguliariai teikiamą išlaikymą, išlaidų būtiniems ir protingiems vaiko poreikiams patenkinti poreikį, vadovaujantis vaikų interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo M. K. priteistinas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 EUR periodinėmis išmokomis, iki bus priimtas teismo sprendimas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Atsakovas dirbdamas N. uždirba 2 500 EUR, jokių kitų pajamų negauna. Vien pragyvenimui Norvegijoje tenka išleisti apie 1 200–1 300 EUR. Be to, ieškovė, prašydama priteisti laikiną išlaikymą, nuslėpė faktą, jog atsakovas išlaiko kitą nepilnametį vaiką, kuriam kiekvieną mėnesį skiria 200 EUR.
5.2. Atsakovas nuo vaikų išlaikymo nėra nusišalinęs, o ieškovė prašydama priteisti tokio dydžio laikiną išlaikymą siekia pasipelnyti ir galbūt nesugeba įvertinti vaikų išlaikymui reikalingų lėšų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovas pilnamečiam sūnui iš pirmosios santuokos skiria 200 EUR išlaikymą ir papildomai perka rūbus, batus, tenkina kitus poreikius. Tai leidžia daryti išvadą, jog minėtam sūnui atsakovas kiekvieną mėnesį skiria daugiau nei po 250 EUR, tačiau niekaip nepaaiškinta ir nepagrįsta, kodėl šiuo atveju jo dviem nepilnamečiams vaikams turėtų būti skiriamas gerokai mažesnis išlaikymas nei jo pilnamečiam sūnui iš ankstesnės santuokos.
6.2. Atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, ar atsakovas tikrai toliau privalo remti savo sūnų iš pirmosios santuokos ir būtent tokia suma, kokie yra šio sūnaus poreikiai, ar vaikinas mokosi, ar jau dirba ir pan., kokios yra kito pilnamečio vaiko tėvų (vaiko motinos) galimybės ir prisidėjimas prie sūnaus poreikių tenkinimo ir pan.
6.3. Jokių duomenų apie patiriamas pragyvenimui išlaidas, atsakovo teigimu, sudarančias 1 200– 1 300 EUR, atsakovas teismui nepateikė.
6.4. Atskirajame skunde atsakovas įžūliai meluoja teismui apie savo gaunamų pajamų dydį, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovo pajamos buvo kur kas didesnės, nei jis nurodo.
6.5. Teismų praktikoje suformuota, jog išlaikymo sumos, atitinkančios minimaliąją mėnesinę algą, papildomai įrodinėti nereikia, nes akivaizdu, jog reikalingos lėšos maistui, higienos priemonėms, rūbams, mokyklinėms prekėms, transportui ir kt. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimo Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, įsigaliosiančio nuo 2019 m. sausio 1 d., pagrindu minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje nustatyta 555 EUR.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo M. K. laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 250 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 5 d., iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – sūnaus E. K. gimimo liudijimo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sąskaitos išrašo kopijas. Kadangi minėtais įrodymais atsakovas įrodinėja, jog turi pareigą išlaikyti dar vieną vaiką, minėti įrodymai pridėtini prie bylos.
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad dirbdamas N. uždirba 2 500 EUR, jokių kitų pajamų negauna. Vien pragyvenimui N. tenka išleisti apie 1 200–1 300 EUR. Be to, ieškovė, prašydama priteisti laikiną išlaikymą, nuslėpė faktą, jog atsakovas išlaiko kitą nepilnametį vaiką, kuriam kiekvieną mėnesį skiria 200 EUR.
13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
14. Ieškovė prašymą priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindė tuo, jog atsakovas pastaruoju metu menkai prisideda prie vaikų išlaikymo, ieškovės sunkia, o atsakovo gera finansine padėtimi.
15. Iš su ieškiniu pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamas sudaro apie 600 EUR, pagal banko sąskaitos išrašą, ieškinio pateikimo dieną likutis sąskaitoje sudarė apie 2 EUR. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jo pajamas sudaro apie 2 500 EUR, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta (CPK 178 straipsnis). Iš su ieškiniu pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakovo pajamos 2015 m. ir 2016 m. sudarė daugiau nei 3 000 EUR. Nors minėti duomenys neatskleidžia, kokias pajamas atsakovas gavo ieškinio priėmimo dieną, tačiau minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovo pajamos yra daug didesnės nei ieškovės. Apie tai, jog atsakovas patiria apie 1 200–1 300 EUR išlaidas pragyvenimui, įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
16. Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, jog jis turi pareigą išlaikyti dar vieną vaiką. Įrodymai patvirtina, jog atsakovas teikia 200 EUR išlaikymą minėto vaiko poreikiams patenkinti. Be to, atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog papildomai tenkina kitus sūnaus poreikius. Nors atsakovas turi daugiau išlaikytinių, tačiau jo finansinė padėtis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas turi finansinę galimybę teikti iš viso 500 EUR laikiną išlaikymą vaikams.
17. Atskirajame skunde atsakovas teigia, jog atsakovas nuo vaikų išlaikymo nėra nusišalinęs, o ieškovė prašydama priteisti tokio dydžio laikiną išlaikymą siekia pasipelnyti ir galbūt nesugeba įvertinti vaikų išlaikymui reikalingų lėšų. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
18. Pažymėtina, jog atsakovas teigdamas, jog teismo priteistas laikino išlaikymo dydis po 250 EUR kiekvienam vaikui yra per didelis, nenurodė, koks išlaikymo dydis būtų pakankamos vaikams išlaikyti. Argumentas, susijęs su ieškovės siekimu pasipelnyti pasinaudojant vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis, nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas teigia, jog nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo nėra nusišalinęs, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jo teikiamas išlaikymas pakankamas patenkinti bent minimalius dviejų nepilnamečių vaikų poreikius.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis ar kad nepilnamečių vaikų poreikiai nėra tokie dideli, kad jiems patenkinti reikalinga bendra 500 EUR suma.
20. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, jog šalys išsprendė savo ginčą taikiai ir nusprendė santuoką nutraukti bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog šalys susitarė, jog atsakovas teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors teismo sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo leidžia daryti išvadą, jog atsakovas pripažino, jog šalių nepilnamečiams vaikams būtina skirti po 250 EUR poreikiams patenkinti.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį.