- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-379-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15491-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- L. V.
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu antstolio Irmanto Gaidelio 2010-08-12 patvarkymą Nr. 0008/10/00851-IV ir įpareigoti antstolį atlikti pakartotinę ekspertizę buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Nurodė, kad antstolis išieškojimą nukreipė į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. butą adresu (duomenys neskelbtini). 2010-04-01 butas buvo areštuotas, o jo vertei nustatyti antstolis nusprendė skirti ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Ober-haus“. 2010-07-30 gavo antstolio patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų, kuriuo buvo pranešama, kad turto vertė 245 000 Lt. Pareiškėjui nesutikus su tokia didele turto verte ir paprašius skirti papildomą ekspertizę, 2010-08-17 gavo antstolio patvarkymą, kuriuo jo prašymas buvo atmestas ir atsikasyta skirti pakartotinę ekspertizę tikrajai buto vertei nustatyti. Atsisakymas skirti pakartotinę ekspertizę yra nepagrįstas, nes antstolio argumentas dėl VĮ Registrų centro nurodomos buto vertės (241 000 Lt) yra neteisingas, nes šiai dienai VĮ Registrų centras buto vertę nurodo 103 000 Lt. Nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytus argumentus, reikšmingus vertei nustatyti, t.y. kad buto patalpos, pažymėtos 18-1, 18-10, 18-11, yra bendro naudojimo, todėl buto vertė yra žymiai mažesnė. Butas yra netradicinio ir nepatogaus išplanavimo, todėl jo negalima lyginti su panašaus ploto ir būklės butų kainomis. Ekspertai, taikydami lyginimo metodą, pasirinko visiškai ne tolygius objektus ir lygino su trimis skirtingais butais, kurių vieno bendras plotas didesnis nei ginčo buto (91 kv.m, o pareiškėjui priklausančio – 75,97 kv.m), kitas buvo parduotas 2009 m. rugsėjo mėnesį, kada rinkoje tokių butų kainos buvo aukštesnės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t.y. kai byla nenagrinėtina teisme. Panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – vykdomųjų veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/00851-IV. Teismas konstatavo, kad priverstiniam vykdymui buvo pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 išduotas vykdomasis raštas dėl 234 958,87 Lt negrąžinto kredito, 9 026,74 Lt nesumokėtų palūkanų, 34 734,83 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 131 Lt žyminio mokesčio bei 16 proc. sutartinių metinių palūkanų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, palūkanas skaičiuojant nuo 2010-01-08 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į keistą nekilnojamąjį daiktą. 2009-04-01 turto arešto aktu buvo taikytas skolininko turtui areštas, nurodant mastą – 309 930,85 Lt, bei pažyminti, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, o 2010-04-01 patvarkymu buvo skirta ekspertizė areštuoto skolininko turto vertei nustatyti. 2010-07-28 patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų vykdymo proceso dalyviai buvo informuoti apie galimybę susipažinti su ekspertizės išvadomis ir per 5 dienas nuo antstolio pranešimo gavimo dienos pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertės išvados. 2010-08-05 skolininko pateiktus prieštaravimus bei prašymą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo antstolis 2010-08-12 patvarkymu Nr. 0008/10/00851-IV atsisakė tenkinti. Minėtu patvarkymu, antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalimi, išaiškino, jog antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas. Šią aplinkybę nurodė ir suinteresuotu asmeniu byloje įtrauktas išieškotojas. Teismas sprendė, kad esant šiai situacijai, skundas negali būti nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes proceso įstatymas nenumato galimybės skųsti tokį antstolio patvarkymą, todėl nutraukė bylą Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t.y. jeigu byla nenagrinėtina teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl civilinės bylos nutraukimo ir išspręsti bylą iš esmės - priimti naują nutartį - tenkinti pareiškėjo prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalis ta dalimi, kur nustatyta, kad antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas, neprieštarauja Konstitucijai. Nurodo, kad teismas priėmė nutarti nutraukti bylą vertindamas aplinkybės tik formaliai, neatsižvelgė į tarptautiniuose dokumentuose pripažįstamus principus ir Konstitucinio Teismo nutarimus. Apeliantas kreipėsi į antstolį Irmantą Gaidelį su motyvuotu prašymu dėl papildomos ekspertizės skyrimo, tačiau antstolis priėmė patvarkymą netenkinti pareiškėjo prašymo. Tai, kad tik pats antstolis gali spręsti dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir jo sprendimo negalima skųsti jokiai kitai institucijai, pareigūnui ar teismui, prieštarauja teisingumo ir protingumo principui. Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Konstitucinis Teismas 1997 m. spalio 1 d. nutarime išaiškino, kad teisminės valdžios paskirtis - įgyvendinti teisingumą. Tai reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Antstolio veiksmas buvo neteisėtas ir tai, kad teismas nutraukė bylą dėl to, jog ji nenagrinėtina teisme, yra neteisinga, o Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, tarptautiniams dokumentams bei Konstitucinio Teismo nutarimui. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio l dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista arba ginčija jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijos 110 straipsnis nustato, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Teismas, spręsdamas ginčą, turi jį išspęsti teisingai, nes tą jį įpareigoja padaryti Konstitucija. Civilinio proceso kodekso norma, ta dalimi, kuria nustatoma, kad antstolio patvarkymas skirti pakartotinę ekspertizę yra neskundžiamas, prieštarauja Konstitucijai, pažeidžia asmens teises, ir užkerta kelia teisingumui įvykdyti. Dėl šios priežasties teismas privalėjo ne nutraukti bylą remiantis Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalies ir 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, bet sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip tai nustato Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalis ir 163 straipsnio 7 dalis.
Atsiliepimas
Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad apelianto argumentas, jog jis kreipėsi į antstolį Irmantą Gaidelį su motyvuotu prašymu dėl papildomos ekspertizės skyrimo, yra nepagrįstas, kadangi skolininkas remiasi vidutine rinkos kaina, kuri nurodyta VĮ Registrų centro pažymoje, tačiau nutylėjo, kad pažymoje vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2004-07-28, be to L. V. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių savo teiginių pagrįstumą, tai yra, kad areštuoto turto vertė yra tik 103 000 Lt. VĮ Registrų centro pažymose dėl vidutinių rinkos verčių turto vertė nurodoma 241 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra pati svarbiausia parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija. Turto įkainojimas turėtų atitikti kiek galima realesnes rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. UAB „Ober-haus” nekilnojamasis turtas ekspertizės akte nurodė, kad viso turto vertė yra 245 000 Lt. Didesnės kainos, nei prašo skolininkas nustatymas nepažeidžia nei išieškotojo, nei skolininko interesų, nes turtą pardavus brangiau skola būtų padengta didesne dalimi. Dėl teismo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartyse Nr. 3K-3-373/2010 ir Nr. 3K-3-376/2010.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad priverstiniam vykdymui buvo pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 išduotas vykdomasis raštas dėl bendros 278 720,44 Lt skolos, 131 Lt žyminio mokesčio bei 16 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į keistą nekilnojamąjį daiktą (vykd. b.l. 1). 2009-04-01 turto arešto aktu (vykd. b.l. 6-7) buvo taikytas skolininko turtui areštas, nurodant mastą – 309 930,85 Lt. 2010-04-01 patvarkymu (vykd. b.l. 3) buvo skirta ekspertizė areštuoto skolininko turto vertei nustatyti. 2010-07-28 patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų (vykd. b.l. 23) vykdymo proceso dalyviai buvo informuoti apie galimybę susipažinti su ekspertizės išvadomis ir per 5 dienas nuo antstolio pranešimo gavimo dienos pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertės išvados. 2010-08-05 skolininko pateiktus prieštaravimus bei prašymą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo antstolis 2010-08-12 patvarkymu (vykd. b.l. 38, 41) atsisakė tenkinti. Minėtu patvarkymu, antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalimi, išaiškino, jog antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad esant šiai situacijai, skundas negali būti nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes proceso įstatymas nenumato galimybės skųsti tokį antstolio patvarkymą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutraukė bylą Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t.y. kai byla nenagrinėtina teisme.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalis ta dalimi, kur nustatyta, kad antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas, neprieštarauja Konstitucijai. Teisėjų kolegija nurodo, kad antstolio atsisakymas tenkinti prašymą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo nėra veiksmas užkertantis galimybę pareiškėjui ginti savo teises vykdymo procese, kadangi antstolis paskelbęs varžytines bei surašęs Turto pardavimo iš varžytinių aktą (CPK 724 str.) privalo pateikti jį teismui tvirtinti. Civilinio proceso kodekso 725 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytinėmis, arba jeigu dėl varžytinių teisėtumo (tame tarpe ir dėl parduodamo turto įkainojimo) teismui kyla abejonių, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje. Tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytinių.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog apelianto teisės vykdymo procese buvo suvaržytos antstoliui priėmus neskundžiamą patvarkymą, kurio atmestas prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Dėl pareiškėjo L. V. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.