Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-726-195/2013

Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00309-2008-6

2013 m. lapkričio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. ir jai paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

R. G. 437 668,47 Lt civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš nuteistosios A. M. nukentėjusiojo R. G. naudai: 386 668,47 Lt turtinei žalai, 1000 Lt proceso išlaidoms ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

A. B. 823 618,42 Lt civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš nuteistosios A. M. nukentėjusiojo A. B. naudai 379 309,21 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteista už tai, kad ji apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – nukentėjusiųjų R. G. ir A. B. vardu gauto kredito pinigines lėšas - dėl ankstesnių tarpusavio santykių bei bendrų pažįstamų rekomendacijų būdama įgijusi nukentėjusiųjų R. G. ir A. B. pasitikėjimą, kad veiks jų naudai, nukentėjusiesiems paprašius juos atstovauti jų vardu įgyjant žemės sklypą bei banke gaunant kreditą šio sklypo įgijimui, iš anksto žinodama, kad nukentėjusiųjų lygiomis dalimis norimas įgyti 0,95 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bus parduodamas už 320 000 Lt, pasinaudodama 2006-12-05 UAB ,,Ober-Haus“ preliminaraus rinkos vertės nustatymu, pateikė nukentėjusiajam A. B. tikrovės neatitinkančius duomenis, kad žemės sklypas parduodamas už preliminariame vertinime nurodytą 750 000 Lt kainą, o nukentėjusiojo R. G. apie būsimą sandorį visai neinformavo, po ko Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. 2006-12-08 patvirtinto R. G. ir 2006-12-11 patvirtinto A. B. įgaliojimų, suteikiančių jai teisę pastarųjų vardu gauti paskolas, įgyti turtą bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus, pagrindu atstovaudama nukentėjusiuosius AB DnB NORD banke bei gavusi banko sutikimą dėl 749 000 Lt kredito suteikimo, kaip R. G. ir A. B. įgaliotoji atstovė

2007-01-23 Vilniaus m. 15 notarų biure, esančiame Tuskulėnų g. 1 c-13, Vilniuje, pasirašė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, registro Nr. GŠ-404, kurios pagrindu iš A. J. R. G. ir A. B. naudai nupirko lygiomis dalimis 0,95 ha ploto žemės sklypą, esantį Naujasodžių k., Trakų raj. už 320 000 Lt, po ko nukentėjusiųjų apie tikrąsias sklypo įgijimo išlaidas (sklypo kainą bei 60 000 Lt užmokestį tarpininkavusiai UAB ,,Ramilė“) neinformavusi bei žinodama, kad likusi kredito dalis nebus panaudota su nukentėjusiaisiais aptartam tikslui – sklypo įgijimui, tęsdama nusikalstamą veiką 2007-01-31 AB DnB NORD banko patalpose, adresu Vilniaus g. 18, Vilniuje, pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-47, kurios pagrindu AB DnB NORD bankas suteikė R. G. ir A. B. bendrą 749 000 Lt kreditą vartojimo reikmėms, po ko 2007-02-15 nurodžiusi iš R. G. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į pardavėjo A. J. sąskaitą AB SEB banke kaip galutinį atsiskaitymą už įsigytą žemės sklypą 320 000 Lt, 401 000 Lt sumą iš šios sąskaitos išėmė grynais pinigais:

390 000 Lt 2007-02-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 372488, 9 000 Lt 2007-06-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 717160; 2 000 Lt 2007-06-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 752091;

iš kurių dalį panaudojo savo išlaidoms, susijusioms su kredito, pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymu padengti: 60 000 Lt pagal 2007 m. sausio mėn. 8 d. paslaugų sutartį Nr.07-01 su UAB „Ramilė“ ir 2007-01-23 UAB „Ramilė“ kasos pajamų orderį Nr. 0041, 4494 Lt mokestį už kredito sutarties sudarymą; 100 Lt mokestį už hipotekos lakšto įregistravimą; 300 Lt Vilniaus m. 14 notaro biuro notarei Rasai Birutienei už hipotekos lakšto sudarymą; 142, 65 Lt VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo Trakų miesto (rajono) skyriui už pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre; 100 Lt už notaro paslaugas patvirtinant R. G. bei A. B. įgaliojimus, o likusią sumą – 335 863,35 Lt grynųjų pinigų panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - R. G. ir A. B. pagal 2007-01-31 AB DnB NORD banko kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-47 suteiktas pinigines lėšas 335 863,35 Lt sumoje.

Apeliantės manymu, teismas jos atžvilgiu priėmė neteisingą nuosprendį.

Nuteistosios teigimu, teismas padarė neteisingą išvadą, jog ji iš anksto žinojo, kad žemės sklypas bus parduotas už 320 000 Lt, kad teikė neteisingus duomenis apie sklypo kainą A. B., o R. G. iš viso neinformavo apie būsimą sandorį, žinodama apie sklypo kainą ir 60 000 Lt tarpininkavimo užmokestį UAB „Ramilė“, kad ji neinformavo nukentėjusiųjų žinodama, kad likusi kredito dalis bus panaudota ne žemės sklypo įgijimui.

Nubaustosios teigimu, ji pas notarą dėl sutarties pasirašymo nesikreipė, sutarties projekto pas notarą neužsakinėjo, sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė. Pažymi, jog teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir rėmėsi tik nukentėjusiųjų tvirtinimu, kad jie nežinojo apie kreditą ir sutarties sudarymą. Atkreipia teismo dėmesį, jog sutarties pasirašymo dieną ji turėjo duomenis apie, tai, kad sklypas parduodamas už 710 000 Lt ir tik notaro kontoroje sužinojo, kad dalis pinigų turi būti sumokėta grynais pardavėjui. Pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tokio mokėjimo nebuvo. A. M. nurodo, kad UAB „Ramilė“ direktorius M. K. patvirtino, jog notarinėje kontoroje su A. J. buvo atsiskaityta grynais pinigais, o direktoriui už tarpininkavimą sumokėta 60 000 Lt. taip pat notarinėje kontoroje grynais pinigais. Pažymi, jog iš viso grynais pinigais ji sumokėjo 390 000 Lt. Apeliantės teigimu, pardavėjui A. J. buvo mokama du kartus pirmą kartą notarų kontoroje grynais pinigais ir antrą kartą pervedant pinigus iš sąskaitos naudojant kredito lėšas. Nurodo, jog nėra pagrindo netikėti, kad ji sumokėjo didesnę pinigų sumą nei nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje.

Nuteistoji pažymi, kad kainų pasikeitimą sąlygojo objektyvios aplinkybės, o būtent pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu šis žemės sklypas pagal Trakų rajono bendrąjį planą buvo priskirtas prie mažaaukštės gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypų tarpo, po sutarties sudarymo pasikeitė Trakų rajono bendrasis planas ir šioje teritorijoje buvo uždrausta bet kokia statyba. Pažymi, jog įvertinus ir prasidėjusią krizę nekilnojamo turto kainos krito net keletą kartų. Apeliantė nurodo, kad žemės sklypas buvo įvertintas tinkamai 710 000 Lt, tokia suma buvo sumokėta ir pardavėjui.

Apeliantės manymu, teismas neteisingai išsprendė civilinių ieškinių patenkinimo klausimą. A. M. nesutinka su tuo, kad R. G. teismas priteisė 386 668,47 Lt, o O. B. 379 309,21 Lt, nurodo, kad tokių pinigų sumų ji nebuvo pasisavinusi iš nukentėjusiųjų nei iš abiejų kartu, nei iš kiekvieno atskirai.

Teismo posėdyje nuteistoji ir nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Patikrinus skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.), t.y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. M. atžvilgiu, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis pakankamai motyvuotas, teismo padarytos išvados dėl nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotą BK 182 str. 2 d. numatytą veiką yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių visuma pagrįstos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų, visi svarbūs proceso dalyviai apklausti, buvo garsinti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, atliktas rašytinių bylos dokumentų tyrimas, surinkti įrodymai bei proceso dalyvių parodymai aptarti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Todėl laikytini deklaratyviais apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, pažeisdamas rungtyniškumo ir visapusiškumo principus, be jokio pagrindo atmesdamas įrodymus apie kitų asmenų dalyvavimą šiame sandoryje.

Visi BK 182 str. 2 d. numatyti objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, nagrinėjamoje byloje nustatyti tinkamai, juos patvirtina nukentėjusiųjų R. G. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, liudytojų M. G., M. K., A. J., D.Jankausko, T. G., I. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo bei bylos teisme nagrinėjimo metu, kiti Lietuvos Respublikos BPK numatyta tvarka surinkti ir įvertinti įrodymai, tokie kaip AB DnB NORD kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2007-47, kurios pagrindu buvo bankas suteikė R. G. ir A. B. bendrą 749 000 Lt kreditą vartojimo reikmėms (t.1 b.l.14-22), 2007 m. vasario 15 d. kasos išlaidų orderis Nr.372488, kuriuo išimti 390 000 Lt grynųjų pinigų ( t 1. b.l.18), 2007 m. birželio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr.717160, kuriuo išimti 9 000 Lt grynųjų pinigų ( t 1. b.l.19), 2007 m. birželio 20 d. kasos išlaidų orderis Nr.752091, kuriuo išimti 2 000 Lt grynųjų pinigų ( t 1. b.l.19), 2006 m. gruodžio 8 d. įgaliojimas, kuriuo R. G. įgalioja A. M. valdyti ir tvarkyti visą jo turtą (t.1 b.l.8), 2007 sausio 23 d. žemės pirkimo ir pardavimo sutartis sudaryta tarp A. J. bei A. M. (t.1 b.l.10-11) ir t. t.

Pagal BK 182 str. sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi, nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Išanalizavus A. M. inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviąją pusę ir jo kaltės formą, pažymėtina, kad jos veikos objektyvieji požymiai duoda neabejotiną pagrindą teigti, kad šį nusikaltimą ji padarė veikdama tyčia, ką pagrįstai konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. veikė tyčia, t.y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių bylai reikšmingas aplinkybes, kad A. M. sukčiavo, tuo padarydama didelės žalos nukentėjusiesiems R. G. bei A. B. ir savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį turtą – 335 863,35 Lt.

Nors apeliantė teigia, kad ji nežinojo iš anksto, jog žemės sklypas bus parduodamas už 320 000 Lt, jog ji nepateikė neteisingų duomenų nukentėjusiesiems apie sklypo kainą, tačiau šiuos apeliantės teiginius paneigia liudytojų M. K. ir D.Jankausko parodymai. Šie liudytojai nurodė, kad iki sutarties pasirašymo buvo susitikę su A. M. dėl sklypo pardavimo kainos derinimo, kurio metu buvo nurodyta sklypo kaina, t.y. 320 000 Lt suma (t.2 b.l.172-173; t.8 b.l.117-118; 150-151). Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. nuo pradžių žinojo, kad sklypas yra parduodamas už 320 000 Lt kainą, tačiau ji šią informaciją nuslėpė nuo nukentėjusiųjų A. B. ir R. G.. Nukentėjusysis R. G. nurodė, kad jam iš viso nebuvo sakoma tiksli žemės sklypo kaina ir nebuvo žinomas paimto kredito dydis, jis manęs kad tai bus su juo derinama kredito sutarties pasirašymo metu (t.5 b.l.152-155). Nukentėjusysis A. B. parodė, jog banke pildant dokumentus kreditui gauti nebuvo jokios kalbos apie konkretų nekilnojamo sandorio objektą. Taip pat nurodė, kad po kurio tai laiko jo draugas M. G. pranešė, jog reikia atvykti pasirašyti dokumentus paskolai gauti, nurodė, jog perkamas žemės sklypas kainuos 700 000 litų, todėl paskolą reikės imti dviem asmenims (t.8 b.l.128-130). Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. sąmoningai A. B. nurodydama žymiai didesnę perkamo sklypo kainą, o M. G. jos iš viso nenurodydama, įtikino juos imti bendraskoliais 749 000 Lt dydžio paskolą, nors aiškiai suvokė, kad nukentėjusiųjų vardu imama nepagrįstai didelė paskola darant pastariesiems didelę turtinę žalą.

Nors nuteistoji savo apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas vadovavosi tik nukentėjusiųjų nieko nepagrįstu tvirtinimu, jog jie apie parduodamo sklypo kainą neturėjo informacijos, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų A. B. ir R. G. parodymais, tuo labiau, kad jų parodymus patvirtina liudytojų M. K. ir D.Jankausko paaiškinimai. Kai tuo tarpu pačios A. M. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi: ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų metu nuteistoji nurodė, kad dar iki grynųjų pinigų perdavimo ji buvo susitikusi su M. K. ir A. J., kur derantis dėl sklypo kainos jai buvo išaiškinta, kad dalį pinigų reikėsią perduoti grynaisiais ir dar 60 000 Lt už tarpininkavimo paslaugas. Gavusi reikiamą sumą iš banko, ji grynus pinigus perdavė A. J. (4 t. b.l.2-4); vėliau ji keitė parodymus nurodydama, kad apie būtinumą dalį pinigų už sklypą mokėti grynaisiais ją informavo vyras I. M., ieškojo pasiskolinti tokią pinigų sumą, paskolinti pinigus sutikęs D. J., grynieji pinigai A. J. buvę perduoti notaro kontoroje sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną, be to, jau nurodė, kad A. J. pirmą kartą ji pamatė tik sutarties pasirašymo dieną (4 t. b.l.11-14, 23-26); Apeliacinio bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu A. M. teigė, kad apie grynaisiais A. J. mokėtiną sumą ji sužinojusi tik notaro kontoroje pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną, kai sklypo savininkas pareiškė nelauksiantis, kol bus sutvarkyti bankiniai reikalai ir norintis pusės sumos iš karto, todėl šią sumą jai paskolinęs D. J. (6 t. b.l.146-153).

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Ramilė“ direktorius M. K. patvirtino, kad notarinėje kontoroje su jo uošviu A. J. ir su juo pačiu buvo atsiskaityta grynais pinigais, t.y. tai, jog A. M. notarinėje kontoroje sumokėjo 390 000 Lt grynais pinigais, kadangi šie teiginiai neatitinka objektyvios tiesos.

Liudytojas M. K. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu visiškai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamajame posėdyje paskelbtus parodymus, kad jam už tarpininkavimo paslaugas buvo apmokėta notarų biure, grynais pinigais. Nurodė, jog A. M. sumokėjo jam grynais 60 000 Lt, (2 t., b.l.203-215). Papildomai apklausiamas teisiamajame jis negalėjo prisiminti ar A. J. buvo sumokėta grynaisiais pinigais, t.y. priešingai nei nurodo apeliantė, nepatvirtino, o tik padarė prielaidą, jog A. J. už sklypą galėjo būti sumokėta grynaisiais pinigais notarų kontoroje. Tokie liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia apeliantės skunde išdėstytą versiją ir turi būti vertinami visų byloje esančių įrodymų visumoje. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas M. K. patvirtino, jog A. J. negavo jokių neoficialių pinigų, kurių sutartyje nėra. Šį faktą patvirtina ir pats A. J.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007 m. vasario 15 d. iš R. G. paskolos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. pervedė į A. J. sąskaitą AB SEB banke 320 000 Lt kaip atsiskaitymą už įsigytą žemės sklypą, t.y. pervedė pinigų sumą, kuri iš anksto buvo sutarta. Faktą, kad pinigų suma buvo būtent tokia, patvirtina ir 2007 m. sausio 23 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo pardavimo 320 000 Lt kaina (t.1 b.l.10-11).

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji V. J. mokėjo du kartus: pirmą kartą grynais pinigais notarų kontoroje, antrą kartą pervedant pinigus į sąskaitą, taip sumokėdama didesnę pinigų sumą nei nurodyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje, nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis, todėl atmestina kaip nepagrįsta. Nuteistoji negali pateikti jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji sumokėjo grynais pinigais, dar esant tokiai didelei perduodamų pinigų sumai, nors tokie turėtų būti.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir nuteistosios nurodytas argumentas, kad norėdama sumokėti už žemės sklypą pinigus ji pasiskolino iš D.Jankausko, kadangi šią aplinkybę paneigia liudytojas D. J. Šis liudytojas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad A. M. niekad jo neprašė skolinti 390 000 Lt. Taip pat nurodė, kad jokiu būdu nebūtų skolinęs tokių pinigų vos kelis kartus matytam žmogui ir dar be notaro, be to tokių pinigų jis ir neturėjo (t.6, b.l.129-131).

Apeliaciniame skunde nuteistoji A. M. teigia, kad žemės sklypo kainos pasikeitimą sąlygojo objektyvios aplinkybės, o nukentėjusiųjų tikslas buvo įsigyti sklypą nesvarbu kokia kaina ir parduoti gaunant pelną. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyti skirtingi nukentėjusiųjų tikslai, vienas norėjo pirkti ir perparduoti gaunant pelną, kitas norėjo įsigyti sklypą ir statyti ten gyvenamąjį namą, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiųjų tikslai nepaneigia nustatyto fakto, kad šiems asmenims A. M. suteikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie sklypo vertę. Todėl laikytina, kad jie buvo apgauti suteikiant jiems neteisingus duomenis, nutylint bei iškraipant esminius faktus dėl pinigų sumos reikalingos sumokėti už žemės sklypą.

Iš ankščiau nurodytų aplinkybių visumos galima daryti išvadą, jog A. M. veikė tyčia, ji panaudodama apgaulę įgijo didelės vertės nukentėjusiųjų turtą, t.y. jų vardu gauto kredito pinigines lėšas (335 863, 35 Lt). Tokiu būdu, A. M. veikdama apgaule įgijo nukentėjusiųjų turtą, t.y. jos veiksmuose yra visi BK 182 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Konstatuotina, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą, nors civilinius ieškinius tenkino iš dalies, tačiau priteisė nepagrįstai didelius civilinius ieškinius nukentėjusiųjų naudai, t.y. priteisė iš A. M. 386668,47 Lt R. G. naudai bei 379309,21 Lt A. B. naudai turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė numato atlyginti tiesiogiai ir netiesiogiai dėl nusikalstamos veikos atsiradusią žalą. Pati tiesioginė žala būtų ta suma, kuri buvo įgyta apgaule arba be nukentėjusiųjų žinios padidintas kreditas ir ta suma pasisavinta grynaisiais pinigais iš banko sąskaitos turint įgaliojimą. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju

nukentėjusieji patiria didelius nuostolius, kadangi jiems skaičiuojami delspinigiai, o pastarieji atsirado dėl to, kad nukentėjusieji nežinodami paskolos dydžio priversti mokėti daug didesnes įmokas nei tikėjosi, tačiau pripažintina, kad civilinius ieškinius teismas apskaičiavo klaidingai.

Iš byloje esančios Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties Nr.1352V/2009, kurioje nurodyta išieškoti iš R. G. ir A. B. viso: 828 618,42 Lt sumą (729 029,71 Lt negrąžinto kredito, 35 913,09 Lt palūkanų, 63 544,62 Lt delspinigių, 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų) matyti, jog nukentėjusieji privalo grąžinti bankui 828 618,42 Lt sumą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. M. pagal 2007 m. sausio 23 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį iš A. J. R. G. ir A. B. naudai nupirko lygiomis dalimis 0,95 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 320 000 Lt (1 t. b.l.10-11). Šį faktą patvirtina ir 2007 m. vasario 15 d. iš R. G. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į pardavėjo A. J. sąskaitą AB SEB banke pervesta 320 000 Lt suma už įsigytą žemės sklypą (1 t. b.l.18). Nuteistoji A. M. žemės sklypą nupirko veikdama pagal teisėtai jai notarine tvarka suteiktus R. G. ir A. B. įgaliojimus. Tai kad žemės sklypo vertė šiuo metu pasikeitusi negali būti pagrindu laikyti, jog teisėti žemės sklypo savininkai, t.y. nukentėję R. G. ir A. B. yra apgauti. Šioje dalyje (dėl 320 000 litų kurie buvo sumokėti už sklypą) nuteistoji ir nėra kaltinama. Nukentėjusieji R. G. ir A. B. šiuo metu yra ankščiau paminėto žemės sklypo savininkai, nepriklausomai nuo to kokia buvo šio sklypo vertė jo pirkimo dieną ar nuosprendžio priėmimo dieną, jo įsigijimo momentu sutariant ir pirkimo kainos neginčijant nei vienai iš sandorio šalių, tame tarpe ir nukentėjusiesiems (nuteistoji veikė turėdama jų įgaliojimą jų vardu įgyti sklypą), už sklypą buvo sumokėta 320 000 Lt. Todėl laikytinas nepagrįstu apylinkės teismo sprendimas šią sumą sumažinti iki 70 000 Lt laikant, kad tai yra reali sklypo vertė, nes sandorio šalys – nuteistoji, kuri veikė kaip teisėta sklypo pirkėjų atstovė ir pardavėjas galėjo sutarti ir sutarė dėl konkrečios sumokėtinų už sklypą jo pardavimo metu sumos, kuri gali ir nesutapti su realia žemės sklypo verte, ir ši suma buvo sumokėta pardavėjui. Todėl šiuo konkrečiu atveju apskaičiuojant padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems turi būti atimama 320 000 Lt suma, o ne 70 000 Lt suma už įsigytą žemės sklypą.

Be to, pareikštame kaltinime A. M. nurodyta, kad ji sumokėjo 60 000 Lt pagal 2007 m. sausio mėn. 8 d. paslaugų sutartį Nr.07-01 su UAB „Ramilė“ ir 2007 m. sausio 23 d. UAB „Ramilė“ kasos pajamų orderį Nr. 0041, 4494 Lt mokestį už kredito sutarties sudarymą; 100 Lt mokestį už hipotekos lakšto įregistravimą; 300 Lt Vilniaus m. 14 notaro biuro notarei Rasai Birutienei už hipotekos lakšto sudarymą; 142, 65 Lt VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo Trakų miesto (rajono) skyriui už pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre; 100 Lt už notaro paslaugas patvirtinant R. G. bei A. B. įgaliojimus. Viso 65 136,65 Lt nuteistoji panaudojo teisėtam žemės sklypo įsigijimui, kurio savininkais tapo R. G. ir A. B.. Šioje dalyje A. M. kaltinimai taip pat nėra pareikšti, todėl ši pinigų suma laikytina žemės sklypo įsigijimo kaštais ir negali būti laikomi apgaulės dalyku. Tokiu būdu 65 136,65 Lt suma taip pat turi būti atimama iš kreditorinių R. G. ir A. B. įsipareigojimų kaip pinigai teisėtai panaudoti žemės sklypui įsigyti.

A. M. kaltinama apgaule įgijusi didelės vertės svetimą turtą - R. G. ir A. B. pagal 2007 m. sausio 31 d. AB DnB NORD banko kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-47 suteiktas pinigines lėšas 335 863,35 Lt sumoje, todėl ir turtinė nukentėjusiesiems padaryta žala turi būti skaičiuojama nuo šios sumos, nukentėjusiesiems R. G. ir A. B. priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas. Iš 729 029,71 Lt negrąžinto kredito 385 136,65 Lt buvo sumokėti už žemės sklypą bei su jo pirkimu susijusias paslaugas, sklypas yra įsigytas nukentėjusiųjų turtas ir jų yra nuosavybė, todėl nuteistoji turi atlyginti tik jos pasisavintą sumą tai yra 335 863 Lt., bei šią sumą atitinkančias palūkanas, delspinigius ir žyminio mokesčio išlaidas, t.y. 16 545 Lt palūkanų, 29 274 Lt delspinigių, (proporcingai mažinant nuo 729 029 Lt paskaičiuotas 35.913 Lt palūkanas ir 63.544 Lt delspinigių), 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Bendrą sumą kurią nuteistoji turi atlyginti nukentėjusiesiems sudaro 335 893 Lt nuteistosios pasisavinta suma, 16 545 Lt palūkanų nuo šios sumos ir 29 274 Lt delspinigių nuo pasisavintos sumos bei 131 Lt žyminio mokesčio, tai yra 381 813 Lt, iš kurių kiekvienam nukentėjusiajam priklauso po 190 906 Lt.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas R. G. turtinės žalos atlygimui nepagrįstai priteisė kitas jo turėtas išlaidas, t.y. įgaliojimo anuliavimas – 26,55 Lt, užklausimai gyventojų registro tarnybai – 30 Lt, užklausimai VĮ Registrų centras – 54,63Lt, išlaidos kurui – iš viso 544,64 Lt, pašto - susirašinėjimo išlaidos – 11,20 Lt, vertimo paslaugos – 80 Lt ir skrydžių iš Airijos į Lietuvą ir atgal bilietų kaina: 1038 Lt ( 2006 m. gruodžio mėn.), 1038 Lt ( 2008 m gegužės mėn.), 960,84 Lt (2008 m. rugsėjo mėn.), 1038 Lt ( 2008 m. gruodžio mėn.), 1019,37 Lt ( 2009 m. balandžio mėn.), 1106,72 Lt (2009 m. gegužės mėn.), 1078,33 Lt (2011 m. vasario mėn.), kadangi visos šios nukentėjusiojo nurodytos išlaidos pagal bylos duomenis betarpiškai susijusios su žemės sklypo R. G. pirkimu, o ne su nuteistajai inkriminuojamais nusikalstamais veiksmais.

Atsižvelgus į išdėstytą, iš A. M. priteista R. G. naudai turtinei žalai atlyginti mažintina iki 190 906 Lt, o priteista turtinė žala A. B. naudai mažintina iki 190 906 Lt.

Nors apeliantė savo skunde teigia, kad neturtinė žala priteista taip pat neteisingai, tačiau atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes pažymėtina, kad apylinkės teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. G. ir A. B. patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, ilgalaikius nepatogumus, be to, kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų R. G. susirgo ilgalaikio streso sukeltomis psichologinio pobūdžio ligomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala, t.y. kiekvienam po 10 000 Lt (pagal suformuotą teismų praktiką) nėra neteisinga ar neproporcingai didelė, todėl laikytina tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-241/2013).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Nuteistosios A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendį pakeisti.

Priteistos iš A. M. turtinės žalos R. G. naudai dydį sumažinti iki 190 906 Lt (šimto devyniasdešimt tūkstančių devynių šimtų šešių litų), ir iš A. M. priteistos turtinės žalos A. B. naudai dydį sumažinti iki 190 906 Lt (šimto devyniasdešimt tūkstančių devynių šimtų šešių litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.