Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. B. atstovo adv. J. Sakavičiaus, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d., A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p., A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš nusikalstamos veikos gautus pinigus 11 000 Lt.

A. M. įpareigota per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems R. G. ir A. B..

Iš A. M. nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. G. naudai priteista 5 533 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. M. nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. G. naudai priteista 8 000 Lt proceso išlaidų.

Iš A. M. nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. B. naudai priteista 5 533 Lt turtinės žalos atlyginimo.

A. B. ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteista už tai, kad ji pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, o būtent:

ji, veikdama kaip įgaliota R. G. ir A. B. atstovė šiems lygiomis dalimis įsigyjant 0,95 ha ploto, 710 000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime bei banke gaunant kreditą šio sklypo įgijimui, po to, kai 2007-01-23 (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), ji pasirašė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, iš A. J. lygiomis dalimis R. G. ir A. B. vardu nupirko minėtą žemės sklypą ir po to, kai (duomenys neskelbtini) bankas 2007-01-31 pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė R. G. ir A. B. 749 000 Lt dydžio kreditą vartojimo reikmėms, iš kurio 710 000 Lt buvo žemės sklypo ir būtinųjų administravimo mokesčių kaina, o iš likusios 39 000 Lt kredito dalies nuo 2007-02-28 kas mėnesį buvo dengiamos banko kredito palūkanų ir paskolos grąžinimo sumos, A. M., jai suteiktų R. G. ir A. B. įgaliojimų pagrindu, turėdama teisę disponuoti kredito atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), per du kartus, paimdama grynais pinigais, pasisavino R. G. ir A. B. sąskaitoje paskolos grąžinimui skirto pinigų likučio dalį: 2007-06-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 9 000 Lt ir 2007-06-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 2 000 Lt, tai yra ji pasisavino R. G. ir A. B. jai patikėtą suteikto banko kredito dalį 11 000 Lt sumoje.

Vilniaus apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendį dėl A. M. nuteisimo pagal LR BK 183 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir paskirti jai 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, nukentėjusiojo A. B. civilinio ieškinio sumą dalyje dėl banko išieškomų išlaidų mažinti ½ dalimi, kitoje dalyje tenkinti pilnai.

Prokuratūros nuomone, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kadangi netinkamai pritaikytas įstatymas ir teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (LR BPK 328 str. 3 p.)

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta bei teisminio nagrinėjimo metu patvirtinta, kad sutikdama padėti įsigyti žemės sklypą bei sutvarkyti nukentėjusiųjų vardu dokumentus kreditui banke gauti, nukentėjusiesiems A. B. ir R. G. A. M. pateikė duomenis, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime yra parduodamas už 700 000 litų, tačiau šiai sumai atskirai kiekvienam iš nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) bankas negali suteikti kredito, todėl reikalingas bendraskolis. Tai patvirtina nukentėjusiojo A. B., liudytojų M. G., I. M. parodymai, (duomenys neskelbtini) kreditavimo bylos duomenys. Šią aplinkybę konstatuoja ir nuosprendį priėmęs teismas. Tačiau ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šie A. M. nukentėjusiesiems pateikti duomenys neatitiko tikrovės - sklypas buvo parduodamas už žymiai mažesnę - 320 000 Lt kainą, apie kurią A. M. pastarųjų neinformavo. Liudytojas A. J. - sklypo pardavėjas - viso proceso metu nekeitė savo parodymų dėl sklypo pardavimo kainos: ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu pastarasis nurodo, kad sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, pardavė už 320 000 litų, t.y. tokią sumą apie kurią iš anksto buvo sutarta. Už sklypą A. J. buvo apmokėta pervedant nurodytą sumą į jo sąskaitą banke. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantys įrodymai - 2007-01-23 pirkimo pardavimo sutartis bei Lietuvos notarų rūmų pateiktos dokumentų kopijos, susijusius su žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymu, R. G. kreditinės sąskaitos išrašas. Taip pat liudytojas A. J. kategoriškai paneigė nuteistosios A. M. pateiktą versiją, kad 390 000 Lt pastaroji pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną sumokėjo jam grynaisiais pinigais, kaip papildomą apmokėjimą už sklypą. Tačiau šių liudytojo parodymų teismas nuosprendyje visai nevertino. Šiuos A. J. parodymus, be jau paminėtų įrodymų, patvirtino liudytojas M. K., tarpininkavęs sudarant sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuris parodė, kad A. J. gavo tiek, kiek pageidavo, o A. M. notarų biure A. J. jokios papildomos pinigų sumos nesumokėjo. Sudarant šią sutartį papildomai buvo sumokėta 60 000 grynaisiais pinigais UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2007-01-23 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. K. pateikė jo parodymus patvirtinančius dokumentus. Kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pinigų suma atitiko to meto rinkos kainą nuosprendyje konstatuoja ir teismas, vertindamas liudytojų D. J., R. S. parodymus, byloje esančius sklypo vertinimo duomenis bei teigdamas, kad aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2006 metų pabaigoje - 2007 metų pradžioje 0,95 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime maksimali rinkoje dominavusi kaina galėjo būti apie 300 000 - 400 000 Lt. Paneigta ir A. M. versija, kad 390 000 lt sumą, kurią tariamai papildomai sandorio dieną sumokėjo A. J., ji pasiskolino iš liudytojo D. J. - ir ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas D. J. teigė A. M. šios pinigų sumos neskolinęs, A. M. nurodyti liudytojai, pasak jos tariamai matę skolinimosi faktą - R. S. ir I. M. - paneigė A. M. nurodytas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai M. G., R. S., D. J., M. K., I. M. bei nukentėjusieji R. G. ir A. B. nurodo priešingai nei teigia kaltinamoji - kad visą procesą organizavo, derėjosi dėl sklypo pirkimo pati A. M.. Taip pat ir derinant paskolos suteikimo klausimus dalyvavo, o vėliau, turėdama nukentėjusiųjų įgaliojimus, sprendimus dėl paskolos suteikimo bei dydžio priėmė A. M.. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigta, kad nuteistoji A. M. jos atstovaujamiems nukentėjusiesiems A. B. ir R. G., kurie tuo metu gyveno užsienyje bei nesiorientavo nekilnojamojo turto rinkos kainose, būdama įgijusi pasitikėjimą dėl ankstesnių tarpusavio santykių bei bendrų pažįstamų rekomendacijų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie sklypo pardavimo kainą, nurodydama, kad sklypas parduodamas už 700 000 tūkstančių litų, nors jau iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo žinojo, kad A. J. parduoda žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, už 320 000 litų bei papildomai pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) reikės mokėti 60 000 Lt už tarpininkavimą. Šia tikrovės neatitinkančia pardavimo sklypo kaina rėmėsi ir nurodydama nukentėjusiesiems kredito dydžio sumą. Vėliau, jau būdama sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį 320 000 Lt sumai bei sumokėjusi 60 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) pagal kasos pajamų orderį, tęsdama nusikalstamą veiką 2007-01-31 nukentėjusiųjų vardu (duomenys neskelbtini) banke sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią A. B. ir R. G. buvo suteiktas 749 000 Lt vartojimo kreditas. Nuteistoji A. M., pasinaudodama nukentėjusiųjų jai suteiktais įgaliojimais 2007-02-15 nurodžiusi iš R. G. paskolinės sąskaitos pervesti į pardavėjo A. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke 320 000 Lt, 401 000 Lt sumą iš šios sąskaitos išėmė grynais pinigais: 390 000 Lt tą pačią dieną, likusias 9 000 Lt ir 2000 Lt sumas 2007-06-08 bei 2007-06-20. A. M. pateikta versija, kad 390 000 Lt sumą, kurią buvo pasiskolinusi iš liudytojo D. J., ji pirkimo-pardavimo sandorio dieną notarų biure sumokėjo sklypo pardavėjui, o 2007-02-15 grynaisiais pinigais iš banko sąskaitos paimtą sumą grąžino liudytojui D. J. paneigta ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Nuosprendyje teismas daro niekuo nepagrįstą prielaidą, kad antrąją žemės pardavimo kainos dalį 390 000 litų sumoje pasidalino teismo nuomone sandoriu suinteresuoti asmenys - R. S., D. J., M. G., M. K., S. L., I. M., tačiau jokių duomenų, kad šie asmenys būtų įgiję šiuos pinigus nėra. Būtent šios aplinkybės ir pagrindžia, kad nuteistoji A. M. jau notarų biure patvirtinant įgaliojimus, suteikiančius jai teisę veikti pastarųjų vardu, turėjo išankstinį tikslą nukentėjusiųjų vardu gauti didesnę kredito sumą nei buvo reikalinga žemės sklypo nukentėjusiųjų vardu įgijimo išlaidoms padengti bei šiuo tikslu pateikė pastariesiems tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduodamo sklypo kainą. Šią aplinkybę patvirtina ir kreditavimo byloje esantys duomenys - 2006-12-05 preliminaraus rinkos vertės nustatymo pažyma, 2006-12-12 banko (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl sprendimo suteikti 749 000 Lt kreditą.

Taigi kaltinime nurodytos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., kvalifikacija grindžiama ne tik nuosprendyje trimis nurodytais duomenimis - 2007-01-31 kreditavimo sutartimi, 2007-01-23 pirkimo - pardavimo sutartimi bei R. G. kreditinės banko sąskaitos išrašu, bet visa kreditavimo sutarties bylos medžiaga, notarų pateiktais dokumentais, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, todėl teismo vertinimas, kad kaltinimas yra neteisingas - nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji, liudytojai yra įspėti pagal LR BK 235 str. dėl melagingų parodymų davimo, negalima atmesti parodymų kaip nepatikimų, ar iš viso nevertinti (A. J. atvejis) kaip įrodymų.

Taigi, prokuratūros įsitikinimu, teismas neįvertino byloje įrodymų visumos, kurie tik patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. M., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - nukentėjusiųjų vardu gauto kredito pinigines lėšas - dėl ankstesnių tarpusavio santykių bei bendrų pažįstamų rekomendacijų būdama įgijusi nukentėjusiųjų R. G. ir A. B. pasitikėjimą, kad veiks jų naudai, pasinaudodama nukentėjusiųjų suteiktais įgaliojimais sudarė banke kreditavimo sutartį daug didesnei sumai, nei sklypo pirkimo - pardavimo išlaidos, ir likusią sumą, išgryninus iš sąskaitos, įgijo savo naudai, t.y. sukčiavo nukentėjusiųjų R. G. ir A. B. atžvilgiu, bei nepagrįstai atmetė nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, paneigiančius nuteistosios pateiktą versiją dėl 390 000 Lt kredito dalies panaudojimo. Taigi, teismas pažeidė LR BPK 20 str. reikalavimus. Prokuratūros įsitikinimu, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.

Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. B. atstovas adv. J. Sakavičius apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir A. B. naudai priteisti iš A. M. 793 618, 42 Lt turtinei žalai atlyginti, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atstovas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo atsisakyta patraukti A. M. baudžiamojon atsakomybėn už didesnės kaip 300 000 Lt sumos pasisavinimą ir priteisti A. B. naudai bent jau šią sumą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, t. y. liudytojų parodymams ir rašytiniams įrodymams.

Teismas padarė išvadą, kad pinigų sumą, likusią atsiskaičius su žemės sklypo pardavėju A. J., eilė asmenų pasidalino tarpusavyje, o tai reiškia, kad A. M. minėtos sumos nepasisavino. Neaišku, kuo pagrįstas toks spėjimas, be to nesuprantama, kodėl teismas darydamas šią išvadą, a priori atmeta prielaidą, kad visą šią sumą ar jos dalį galėjo gauti ir A. M.. Tokia išvada, atstovo nuomone, būtų visiškai lygiavertė ir pagrįsta tais pačiais įrodymais, kaip teismo jau padarytoji prielaida, kad visi kiti asmenys (bet ne A. M.) pasisavino 390 000 Lt nukentėjusiųjų lėšų. Skunde pažymima, jog nei A. B., nei joks kitas liudytojas (išskyrus pačią kaltinamąją) nepatvirtino aplinkybės, kad apskritai būtų buvę mokamos kokios nors neoficialios sumos už perkamą žemės sklypą. Juo labiau byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio kaltinamosios teiginius, neva ši apie 390 000 Lt suma buvo perduota žemės sklypo pardavėjui neoficialiai. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismui nebuvo pagrindo remtis A. M. teiginiais, kurie neparemti byloje surinkta medžiaga. Atstovo nuomone, tai, kad kaltinamoji sąmoningai ir ganėtinai įžūliai vykdė nusikalstamą veiką, tik patvirtina būtinybę jai taikyti baudžiamąją atsakomybę visa apimtimi, t.y. už visus pasisavintus ar iššvaistytus nukentėjusių pinigus ir negali būti pagrindas tokios atsakomybės netaikyti.

Byloje yra surinkta nemažai duomenų apie tai, kiek realiai galėjo kainuoti žemės sklypas, minimas šioje byloje. Teismas ir pats pažymi, kad sklypo kaina galėjusi būti apie 300 000 Lt, 400 000 Lt (nors ir nelaiko to absoliučiai įrodytu). Negalima sutikti su tuo, kad A. M. šios aplinkybės apie sklypo vertę nesuprato ar nežinojo, nukentėjusiųjų vardu atlikdama visus veiksmus paimant kreditą ir perkant žemės sklypą (byloje yra įrodymų, kad kaltinamoji ne pirmą kartą tarpininkavo perkant, parduodant nekilnojamąjį turtą). Nepaisant šios aplinkybės žinojimo, A. M. vis viena dėjo maksimalias pastangas, kad būtų gautas didesnės sumos kreditas (749 000 Lt) nukentėjusiems. Atstovo nuomone, tai liudija apie kaltinamosios kryptingą siekį pasipelnyti iš nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų A. B., R. G..

Atstovas skunde pabrėžia, kad jo atstovaujamasis niekada nebuvo tinkamai ir deramai informuojamas apie A. M. atliekamus veiksmus, nors tokią pareigą kaltinamajai, kaip atstovei, numato įstatymas. Taip pat civilinis ieškovas niekada nebuvo informuotas apie tai, kad žemės sklypas bus įgyjamas jo nuosavybėn neteisėtu būdu, t.y. dalį sklypo kainos mokant oficialiai, o dalį pažeidžiant įstatymus - neoficialiai. Jeigu A. B. būtų apie tokį sumanymą informuotas, jis jokiais būdais nebūtų su juo sutikęs.

Net jeigu ir būtų laikoma, jog A. B. žinojo, kad sklypą ketinama pirkti už apytiksliai 800 000 Lt sumą, tai nelemia A. M. veiksmų teisėtumo. Jo atstovaujamajam nebūtų jokio pagrindo reikšti jokių pretenzijų kaltinamajai, jeigu ši būtų nupirkusi jo nuosavybėn būtent 800 000 Lt vertės sklypą. Tačiau šiuo atveju taip neatsitiko, ir pats bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad nukentusiųjų nuosavybėn buvo įgytas daugiau nei per pus mažesnės vertės turtas. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji, veikdama sąmoningai, siekė nupirkti mažesnės vertės turtą, imituodama, kad už jį bus mokama didesnė suma tam, kad likusius pinigus galėtų pasisavinti. Atstovo įsitikinimu, A. M., atlikdama tokius veiksmus, tikėjosi, jog esant UAB (duomenys neskelbtini) vertinimui, pagal kurį turtas įvertintas nerealia kaina (virš 1 000 000 Lt), nukentėjusiuosius asmenis pavyks įtikinti, kad ji iš tiesų sumokėjusi už turtą tiek, kiek teigianti - apie 700 000 Lt.

Aplinkybė, kad A. B. ir R. G. į banko sąskaitą kurį laiką mokėjo reikiamas sumas paskolai dengti, nepaneigia A. M. kaltės, nes A. B. niekada detaliai nebuvo supažindintas su turtu, kuris jo vardu buvo įgytas. Taigi, visą laiką, kol buvo grąžinama paskola, civilinis ieškovas manė, kad jis savo nuosavybėje turi nekilnojamojo turto, kurio vertė apie 1 000 000 Lt. Taigi, esant aukščiau nurodytiems faktams, atstovo įsitikinimu, teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad A. M. nepasisavino savo žinion daugiau kaip 300 000 Lt nukentėjusiųjų bendro turto. Kadangi visi A. M. veiksmai liudija apie tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, ko pasėkoje A. B. neteko daugiau kaip 700 000 Lt sumos, pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškovo ieškinį.

Kaip buvo minėta civiliniame ieškinyje, civiliniam ieškovui A. B. padaryta 793 618,42 Lt žala. Žala apskaičiuojama iš (duomenys neskelbtini) banko turimos solidarios reikalavimo teisės į civilinį ieškovą (828 618,42 Lt) atėmus realią civilinio ieškovo naudai įgyto ir civiliniam ieškovui tenkančią nekilnojamojo turto vertę (35 000 Lt). Atstovas pažymi, kad jeigu nebūtų neteisėtų ir nesąžiningų kaltinamosios veiksmų, tai civilinis ieškovas būtų tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus kredito įstaigai. Šiuo metu, A. B. turi prievolę sumokėti kreditoriui (duomenys neskelbtini) bankui 828 618,42 Lt, kai tuo tarpu civilinio ieškovo turto dalis, kurį jam įgijo kaltinamoji, sudaro tik 35 000 Lt. Atstovo nuomone, yra visos sąlygos A. M. civilinei atsakomybei kilti, t.y. jos neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (6.248 str.). Pagal CK 6.251 str. 1 d. „Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.”, todėl iš A. M. priteistina visa A. B. padaryta žala, t.y. 793 618,42 Lt.

Atstovo nuomone, taip pat nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jo atstovaujamajam nepriteisė neturinės žalos. Dėl kaltinamosios padaryto nusikalstamos veikos, civilinis ieškovas patyrė daug dvasinių išgyvenimų, giliai jaudinosi, o šios neigiamos emocijos tęsėsi ilgą laiką nuo 2006 metų iki dabar. Be to, dėl neteisėtų A. M. veiksmų buvo nepataisomai sugadinta civilinio ieškovo reputacija prieš kredito įstaigas, o tai užkirto ateityje jam tikėtis gauti kreditą. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. yra pakankamai jauno amžiaus, šios neigiamos pasekmės jam jausis ilgą laiką ir neleis gyventi pilnaverčio gyvenimo. Todėl vadovaujantis CK 6.250 str. ir BPK 109 str., iš kaltinamosios turėjo būti priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. M. pripažinti kalta pagal LR BK 182 str. 2 d., tenkinti jo pateiktą civilinį ieškinį, arba grąžinti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, remdamasis vien tik A. M., kurios elgesys ir požiūris į teisės normų laikymąsi (ji yra jau ne vieną kartą teista, iš kurių vieną kartą - už svetimo turto pasisavinimą, panaudojant elektroninę mokėjimo priemonę) teismui turėtų būti puikiai žinomas, parodymais, klysta, jog jam buvo žinoma tikroji sklypo kaina. Nors A. M. iš tikrųjų viso proceso metu teigė, kad žemės sklypo kaina buvo 710000 litų (ir tik šių jos parodymų dalis išliko nesikeičianti), tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu jos duoti parodymai buvo prieštaringi, nenuoseklūs, ne kartą keitėsi, be to jie visiškai paneigti visų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais. Nuteistosios parodymai apie tai, kad ji 2007-02-15 išgrynino ir grąžino 390000 litų sumą prieš sandorį tokią pačią sumą paskolinusiam D. J., o prieš tai neva D. J. ir R. S. jai yra pasakę, kad pusę pinigų už parduodamą sklypą reikia sumokėti grynais ir netgi D. J. pats pasiūlė ir paskolino 390000 litų, yra visiškai neįtikėtini ir prieštaraujantys bet kokiai sveiku protu suvokiamai logikai, elementariems sandorių sudarymo principams. Be to, neteistosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ji, neva iš D. J. atgavusi savo parašytą paskolos raštelį, jį suplėšė ir išmetė, o teisminio nagrinėjimo metu parodymai, kad paskolos raštelį buvo palikusi namie ir jis kažkur dingo (nors ji ikiteisminio tyrimo metu pateikė kitus sandorio aplinkybes patvirtinančius įrodymus - kasos pajamų orderių bei mokėjimo pavedimo kopijas), yra akivaizdžiai prieštaringi, leidžiantys manyti, kad duodami tik su tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo stambiu mastu bei pareikštų didžiulių civilinių ieškinių priteisimo.

Apelianto teigimu, priešingai nei nurodo skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, skirtingai nuo nuteistosios visą laiką besikeičiančių parodymų, jis niekada nemelavo, nekeitė savo parodymų, o tai, kad skirtingų apklausų metu galbūt nepasakydavo kai kurių aplinkybių, susiję su didžiuliu stresu, psichologinio pobūdžio problemomis, kurias nuosprendyje, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, pripažino ir teismas. Tačiau dėl esminių aplinkybių - tai, kad jis atvykęs į Lietuvą, kalbėjo su A. M. apie tai, kad nori įsigyti sklypą namo statybai, kad įgalioja ją surasti žemės sklypą, kad iš tikro buvo nuvykęs apžiūrėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone, kad įpareigojo A. M. informuoti jį apie minėto parduodamo žemės sklypo kainą, jo parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje esančią medžiagą.

Teismas nuosprendyje nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2006 metais gruodžio mėnesį, kai jis atvyko į Lietuvą, jau buvo žinoma žemės sklypo pardavimo kaina - 700000 litų, tačiau nenurodo, kam ši kaina buvo jau žinoma, jis apie tokią didžiulę žemės sklypo kainą tikrai nežinojo ir nebuvo informuotas. Jis neginčija, jog mokėjo paskolą, tačiau priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tai neįrodo, jog jis žinojo paskolos sumą, žemės sklypo kainą. Jis gyvena sąžiningą gyvenimą, niekada nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, ir po to, kai sužinojo, kad A. M. be jo žinios iš banko paėmė kreditą, suprasdamas tai, kad jeigu nemokės palūkanų bei paskolos grąžinimo sumų, niekada daugiau gyvenime negalės iš bankų gauti jokios paskolos, buvo priverstas mokėti didžiules pinigų sumas bankui, tuo pačiu metu ieškojo A. M., kuri netrukus po įvykdyto sukčiavimo išsikraustė gyventi kitur, neatsiliepė į jo skambučius, kitaip tariant pradėjo nuo jo slapstytis.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apelianto nuomone, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tuo pačiu ne visa apimtimi patenkintas ir jo civilinis ieškinys.

Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė prokuratūros, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. B. atstovo, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. G. apeliacinius skundus atmesti, prokurorė, nukentėjusieji – civiliniai ieškovai ir jų atstovai prašė prokuratūros, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. B. atstovo, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. G. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. B. atstovo, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendis, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

A. M. buvo kaltinama tuo, jog ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - nukentėjusiųjų vardu gauto kredito pinigines lėšas - dėl ankstesnių tarpusavio santykių bei bendrų pažįstamų rekomendacijų būdama įgijusi nukentėjusiųjų R. G. ir A. B. pasitikėjimą, kad veiks jų naudai, nukentėjusiesiems paprašius juos atstovauti jų vardu įgyjant žemės sklypą bei banke gaunant kreditą šio sklypo įgijimui, iš anksto žinodama, kad nukentėjusiųjų lygiomis dalimis norimas įgyti 0,95 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bus parduodamas už 320 000 Lt, pasinaudodama 2006-12-05 UAB (duomenys neskelbtini) preliminaraus rinkos vertės nustatymu, pateikė nukentėjusiajam A. B. tikrovės neatitinkančius duomenis, kad žemės sklypas parduodamas už preliminariame vertinime nurodytą 750 000 Lt kainą, o nukentėjusiojo R. G. apie būsimą sandorį visai neinformavo, po ko (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. A. 2006-12-08 patvirtinto R. G. ir 2006-12-11 patvirtinto A. B. įgaliojimų, suteikiančių jai teisę pastarųjų vardu gauti paskolas, įgyti turtą bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus, pagrindu atstovaudama nukentėjusiuosius (duomenys neskelbtini) banke bei gavusi banko sutikimą dėl 749 000 Lt kredito suteikimo, kaip R. G. ir A. B. įgaliotoji atstovė 2007-01-23 (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš A. J. R. G. ir A. B. naudai nupirko lygiomis dalimis 0,95 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 320 000 Lt, po ko nukentėjusiųjų apie tikrąsias sklypo įgijimo išlaidas (sklypo kainą bei 60 000 Lt užmokestį tarpininkavusiai UAB (duomenys neskelbtini)) neinformavusi bei žinodama, kad likusi kredito dalis nebus panaudota su nukentėjusiaisiais aptartam tikslui - sklypo įgijimui, tęsdama nusikalstamą veiką 2007-01-31 (duomenys neskelbtini) banko patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) bankas suteikė R. G. ir A. B. bendrą 749 000 Lt kreditą vartojimo reikmėms, po ko 2007-02-15 nurodžiusi iš R. G. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į pardavėjo A. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke kaip galutinį atsiskaitymą už įsigytą žemės sklypą 320 000 Lt, 401 000 Lt sumą iš šios sąskaitos išėmė grynais pinigais: 390 000 Lt 2007-02-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000 Lt 2007-06-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); 2 000 Lt 2007-06-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių dalį panaudojo savo išlaidoms, susijusioms su kredito, pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymu padengti: 60 000 Lt pagal 2007 m. sausio mėn. 8 d. paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) ir 2007-02-23 UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 4494 Lt mokestį už kredito sutarties sudarymą; 100 Lt mokestį už hipotekos lakšto įregistravimą; 300 Lt (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei R. B. už hipotekos lakšto sudarymą; 142,65 Lt VĮ „Registrų centro” Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini) skyriui už pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre; 100 Lt už notaro paslaugas patvirtinant R. G. bei A. B. įgaliojimus, o likusią sumą - 313 863 Lt grynųjų pinigų panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - R. G. ir A. B. pagal 2007-01-31 (duomenys neskelbtini) banko kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas pinigines lėšas 313 863 Lt sumoje, tai yra buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. (b.t. 5, b.l. 1-14).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2011-03-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui teisiamojo posėdžio metu pateiktu prašymu dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje, buvo prašoma patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodant tikslią kaltinime nurodyto kasos pajamų orderio datą – 2007-01-23 bei patikslinant A. M. apgaule įgytų piniginių lėšų sumą – 335 863,35 Lt (b.t. 6, b.l. 2-3).

Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, jog A. M. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, o būtent: ji, veikdama kaip įgaliota R. G. ir A. B. atstovė šiems lygiomis dalimis įsigyjant 0,95 ha ploto, 710 000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime bei banke gaunant kreditą šio sklypo įgijimui, po to, kai 2007-01-23 (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), ji pasirašė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, iš A. J. lygiomis dalimis R. G. ir A. B. vardu nupirko minėtą žemės sklypą ir po to, kai (duomenys neskelbtini) bankas 2007-01-31 pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė R. G. ir A. B. 749 000 Lt dydžio kreditą vartojimo reikmėms, iš kurio 710 000 Lt buvo žemės sklypo ir būtinųjų administravimo mokesčių kaina, o iš likusios 39 000 Lt kredito dalies nuo 2007-02-28 kas mėnesį buvo dengiamos banko kredito palūkanų ir paskolos grąžinimo sumos, A. M., jai suteiktų R. G. ir A. B. įgaliojimų pagrindu, turėdama teisę disponuoti kredito atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), per du kartus, paimdama grynais pinigais, pasisavino R. G. ir A. B. sąskaitoje paskolos grąžinimui skirto pinigų likučio dalį: 2007-06-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 9 000 Lt ir 2007-06-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 2 000 Lt, tai yra ji pasisavino R. G. ir A. B. jai patikėtą suteikto banko kredito dalį 11 000 Lt sumoje, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d. (b.t. 6, b.l. 38-52).

BPK 256 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina tai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju A. M. nusikalstamą veiką ne tik perkvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, bet ir suformulavo naujai kaltinimą, pakeisdamas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, ko pasėkoje padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis LR BPK 256 str. 1 ir 3 dalyse numatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nei nukentėjusiųjų, nei prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą ir išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtent, taip kaip jos yra aprašytos skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nebuvo pateikta.

Be to, teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog tiek skundžiamame nuosprendyje nurodytos nustatytos, tiek kaltinamajame akte (2011-03-21 prašyme pakeisti kaltinimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) aprašytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui.

Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina tai, jog nagrinėjamu atveju nusikalstama veika galimai buvo padaryta ne tik A. M. nusikalstamais veiksmais, tačiau kartu su ja galimai veikė ir kiti asmenys. Šią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ne tik pačios A. M. parodymai, kurie beje nėra paneigti byloje esančiais duomenimis, bet ir nenuoseklūs bei prieštaringi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, iš esmės kruopščiai neištirtos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.

Iš byloje liudytoju apklausto I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų seka, jog jis R. G. tik supažindino su savo žmona A. M.. Toliau visus reikalus dėl paskolos gavimo ir sklypo įsigijimo R. G. ir A. M. tvarkė tarpusavyje, jis į šiuos reikalus nesikišo ir nieko apie šias aplinkybes nežino. Jis girdėjo, kad A. M. pirko sklypą ir dar vienam žmogui, A. B., su kuriuo ją supažindino jo pažįstamas M. G.. Jis su A. B. nė karto nebendravo. Iš teisiamojo posėdžio metu liudytojo I. M. duotų parodymų seka, jog jis ne tik dalyvavo A. M. susitikime su D. J., bet ir R. G. ir A. B. kartu su A. M. vežė apžiūrėti perkamo sklypo, R. G. vežė pas notarą, be to, vėliau domėjosi nupirkto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perpardavimu, apie tai kalbėjosi tiek su M. G., tiek su R. G.. Jis tarpininkaudavo perparduodant nekilnojamąjį turtą neoficialiai, už tai gaudavo kelis litus. Liudytojo teigimu, su R. G. apie žemės sklypo pirkimo aplinkybes per jo brolį N. G. bendraudavo tiek jis, tiek A. M..

Liudytoju apklaustas M. G. ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu parodė, jog jis A. B. dėl sklypo pirkimo suvedė su A. M.. Daugiau jis šiuo reikalu nesidomėjo, viskuo rūpinosi A. M.. Vėlesnių ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu M. G. jau nurodė, jog jis ne tik A. B. suvedė su A. M., bet ir tarpininkavo jam perduodant iš A. M. gautą informaciją, susijusią su žemės sklypo suradimu, jo pirkimu, paskolos gavimu, perdavinėjo A. M. iš A. B. elektroniniu būdu gautus dokumentus, A. B. vežiojo į banką, notarų biurą. M. G. patvirtino, jog banke tvarkant paskolos gavimo reikalus bei notarų biure pasirašant A. B. įgaliojimą, kartu su A. M. dalyvavo ir jos vyras I. M.. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog tuo metu ėjo prekyba žemėmis, A. B. norėjo į ką nors investuoti, jis pasiūlė į žemę. Lūkesčiai buvo – nupirkti, perparduoti, užsidirbti. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. G. nurodė, jog esmė buvo nupirkti sklypą ir jį pelningai parduoti, o paskui jau būtų kalbėję apie pelno pasidalijimą. Jis irgi būtų gavęs dalį pelno. A. B. įgaliojimą surašė A., nes jis neišmanė tų žemės pirkimo – pardavimo reikalų. Buvo sutarta, kad nuo A. gautos paskolos liks dalis sumos, kuri padengs paskolos mėnesines palūkanas iki sklypo pardavimo ir paskolos grąžinimo.

Nukentėjusysis A. B. apklausų metu patvirtino, kad jį su A. M. supažindino M. G., būtent iš jo jis gaudavo A. M. perduodamą informaciją. Jam atvykus į Lietuvą M. G. vežiojo jį į banką, notarų biurą. Apeliacinės instancijos teisme A. B. nurodė, jog jam buvo paaiškinat, kad R. G. taip pat nori investuoti pinigus į sklypą, o paskui pelningai jį parduoti. Jis suprato taip, kad M. jam padeda, o po visko jis jam būtų kažkiek sumokėjęs.

Iš liudytojo R. S. parodymų seka, jog jis T. G. pokalbio metu buvo pasakęs, kad parduodamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio savininkas A. (A. J.). Ten sklypą turėjo ir jo tėvas. Jis iš T. G. sužinojo, kad yra žmonės, kurie nori investuoti pinigus į nekilnojamąjį turtą. Apie tai jis pranešė savo draugui D. J.. D. J. A. J. pasakė, kad yra žemės sklypo pirkėjas. D. J. iš A. J. gavo žemės sklypo dokumentus. Liudytojas prisimena, kad su žemės sklypo pirkėjais buvo susitikęs du kartus. Pirmą kartą buvo susitikę kavinėje (duomenys neskelbtini), kuri yra prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Į susitikimą atėjo jis, D. J., T. G., nepažįstama moteriškė, kuri jam prisistatė A. vardu, su jam nepažįstamu vyriškiu. Kaip jam vėliau buvo paaiškinta, tai buvo A. vyras. Per susitikimą D. J. pateikė jiems žemės sklypo dokumentų kopijas – pažymą iš Registrų centro ir žemės sklypo planą. Kokia buvo nurodyta sklypo kaina, negali pasakyti, nes tuo neįsidėmėjo. Po kurio laiko toje pačioje kavinėje įvyko antras susitikimas, kuriame dalyvavo jis su D. J. ir A.. Negali tiksliai nurodyti, ar tą kartą kartu su A. buvo T. G., tiksliai prisimena, kad nebuvo A. vyro. Teisme liudytojas R. S. be aukščiau nurodytų aplinkybių parodė, jog jo tėtis, taip pat E. J. Trakų rajone turi sklypus, kur buvo perkamas ir šis sklypas, jie ribojosi. D. J., E. brolis pasakė, kad parduodamas sklypas. Sklypas buvo jiems įdomus, nes buvo šalia. Jis paskambino T. (T. G.) iš (duomenys neskelbtini), pasakė, kad yra parduodamas sklypas. Po kiek laiko T. pasakė, kad rado pirkėją. D. J. atsivežė dokumentus, o T. atvažiavo su A., pažiūrėjo tuos dokumentus. Jis T. pažinojo, skambino jam todėl, kad jie prekiauja nekilnojamuoju turtu. Tomas Astą pristatė kaip pirkėją, dalyvavo ir A. vyras. Jiems buvo įdomu, kad sklypą pirktų žmonės, kurie vystytų teritoriją, nes tie, kuriems grąžinta, ten nieko nedarė. Jis T. pasakė, kad jie nori žmogaus, kuris vystytų aplinką, ne bulves sodintų. Kalba ėjo apie visos teritorijos detalaus plano rengimą ir žemės paskirties keitimą, todėl tėtis domėjosi būsimais sklypo kaimynais.

Liudytojas T. G. apklausų metu patvirtino, jog jis galėjo dalyvauti susitikime kavinėje kartu su A. M., R. S., D. J..

Iš liudytojo D. J. parodymų seka, jog 2006 m. pabaigoje į jį kreipėsi A. M., ji ieškojo sklypo (duomenys neskelbtini). Kadangi jis žinojo, kad kaimynas A. J. parduoda žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis juos suvedė. A. J. su A. M. aptarinėjo sklypo pardavimą, jis pokalbyje nedalyvavo. Iš pradžių tarp jų buvo pasirašyta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, o po to, kai buvo sutvarkyti dokumentai dėl kredito, buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Jis neprisimena, ar dalyvavo notarų biure pasirašant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Su A. M. jis susipažino per draugus T. G. ir R. S.. Kiek kartų jis buvo susitikęs su A. M., tiek kartų su ja kartu buvo ir jos vyras I. M.. Jis dalyvavo tik viename A. J. ir A. M. susitikime, daugiau jokiuose susitikimuose nedalyvavo.

Liudytojas A. J. pirmoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje parodė, jog jis 2007 m. pradžioje nutarė parduoti žemės sklypą. Sklypo pardavimo aplinkybių jis jau nebeprisimena. Prisimena tik tiek, kad sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) notarų biure pas notarę G. Š.. Sutartį pasirašė A. M., kuri pagal įgaliojimus atstovavo R. G. ir A. B.. Pasirašant sutartį su A. M. dalyvavo du jam nepažįstami vyrai. 2009-03-06 vykusios apklausos metu liudytojas nurodė, jog jis nežino kaip A. M. jį dėl žemės sklypo susirado. Jis savo žemės sklypus pardavinėja vienas, nesinaudoja nekilnojamojo turto tarpininkų paslaugomis. Parduodant žemės sklypą, į notarų biurą jis nuvyko vienas, ten jo laukė A. M., kur jos laukė du vyrai. Jis su A. M. matėsi vieną du kartus. Tarpininko M. jis nepažįsta. 2009-11-24 apklausos metu liudytojas jau nurodė, jog patikrinęs žemės sklypo pardavimo dokumentus, jis prisiminė, kad buvo informavęs UAB (duomenys neskelbtini) apie tai, kad nori už 320 000 Lt parduoti žemės sklypą. Pagal žodinį susitarimą UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. K. turėjo surasti klientą sklypo pardavimui. UAB (duomenys neskelbtini) joks atlygis nebuvo pažadėtas. Klientą surado ir tarpininkavimo sutartį su juo pasirašė M. K.. Taip pat M. K. organizavo sutarties pasirašymą dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo. Jis tarėsi su notaru. Sutarties pasirašymo metu notarų biure buvo M. K.. Kiek pamena, nepasirašinėjo preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties. Teisme A. J. taip pat patvirtino, jog notarų biure pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį kartu su A. M. buvo du vyrai. Be to, liudytojas nurodė, jog nebeprisimena, kas tarpininkavo parduodant šį sklypą – ar D. J., ar UAB (duomenys neskelbtini), neprisimena, ar pas notarą su juo kartu buvo jo žentas M. K..

Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu 2009-09-09 vykusios apklauso metu parodė, jog 2006 m. pabaigoje, ar 2007 m. pradžioje į UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi A. M., pareiškė norą įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2007-01-08 buvo pasirašyta paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto suradimo. Prieš pasirašant sutartį jis jau turėjo vieną žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio savininkas A. J.. A. J. jis pažįsta senai, žinojo, kad jis užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu. Iš jo buvo gavęs informaciją apie šio sklypo pardavimą, jis jam buvo palikęs šio sklypo pardavimo dokumentus, už sklypą norėjo 320 000 Lt. Apie tai jis pranešė A. M., pateikė jai sklypo dokumentus. A. M. greitai apsisprendė, kad sklypą pirks. Po to buvo pasirašytas komercinis pasiūlymas Nr. 1 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį žemės sklypas buvo parduodamas už 380 000 Lt, iš kurių 320 000 Lt atitenka sklypo savininkui, o 60 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) už tarpininkavimo paslaugas. Notarų biure pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu jis dalyvavo kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Sutartį pasirašė A. M. ir A. J.. Su A. M. buvo du jam nepažįstami vyrai. Po sutarties pasirašymo A. M. grynais pinigais jų įmonei sumokėjo 60 000 Lt. A. M. buvo išrašytas kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. nebuvo pasirašęs su UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo sutarties dėl sklypo pardavimo. D. J. pažįsta, jis nedalyvavo sklypo pardavime. 2009-11-25 apklausos metu liudytojas nurodė, jog negali tiksliai nurodyti, ar sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu notarų biure dalyvavo D. J.. A. J. yra jo uošvis, šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, tuo metu akcininkė buvo jo dukra. Jis, A. M. ir A. J. buvo susitikę aptarti sąlygų dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Visus paruošiamuosius darbus dėl sutarties pasirašymo notarų biure tvarkė jis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, jog prisimena, kad D. J. sudarant pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą dalyvavo. Jis atvyko dėl to, kad buvo pažįstamas su pardavėju.

Teisėjų kolegijos vertinimu, prieštaringi liudytojų parodymai bei ištirti rašytiniai įrodymai, leidžia teigti, kad byloje atliktas neišsamus tyrimas, neatlikti visi būtini proceso veiksmai, ko pasėkoje surašytas ydingas kaltinamasis aktas, trukdantis bylą nagrinėti teisme. Analizuojant byloje įrodymų visetą, akivaizdžiai matyti, jog byloje nebuvo nustatyta, kokiu tikslu A. M. 2007 m. sausio 8 d. pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto suradimo ir po to sumokėjo bendrovei 60 000 Lt už tarpininkavimą. Kai pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. M. apie sklypą žinojo dar 2006 metų gruodžio mėnesį. Be to, byloje esantis preliminarus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimas buvo atliktas dar 2006 m. gruodžio 5 d., būtent kuriuo pasinaudodama, kaip kaltinime nurodyta, A. M. ir pateikė nukentėjusiajam A. B. tikrovės neatitinkančius duomenis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat lieka neaišku, koks asmuo užsakė UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tiek preliminarų, tiek galutinį vertinimą, kam buvo atiduota sklypo vertinimo ataskaita, kodėl vertinimo ataskaita buvo atiduota už ją nesumokėjus. Iš liudytoju apklausto, vertinimą atlikusio S. L., parodymų seka, jog 2007 m. sausio mėnesį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo kreipėsi vyriškis, kuris pateikė sklypo dokumentus iš Registrų centro. Liudytojas buvo nuvykęs apžiūrėti sklypo, prieš tai jis susitarė ten susitikti su vertinimą užsakiusiu vyriškiu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, jog A. M. jis niekada nėra matęs. Be to, nepilnai ištirtos ir kredito paraiškų pateikimo, kredito suteikimo, kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) bankas suteikė R. G. ir A. B. bendrą 749 000 Lt kreditą vartojimo reikmėms, kai bankui iš notaro atsiųstų dokumentų buvo žinoma tiksli perkamo žemės sklypo kaina (320 000 Lt), pasirašymo aplinkybės.

Neištyrus aukščiau nurodytų aplinkybių, nenustačius visų galimai padarant nusikalstamą veiką veikusių asmenų, jų vaidmens bei pagal tyrimo eigą kitų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, ko beje pats teismas šiuo atveju neturi galimybės padaryti, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galimybės baudžiamojoje byloje priimti teisingą procesinį sprendimą bei vienareikšmiškai konstatuoti, jog A. M. padarė arba nepadarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, viena atliko arba neatliko visus kaltinime nurodytus veiksmus.

Įvertinant išdėstytą, kolegija daro išvadą, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, neatlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, nenustatytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nenustatyti bei baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti kiti asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką, ko pasėkoje buvo skubotai surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kas trukdo nagrinėti bylą teisme ir šio trūkumo negalima ištaisyti nagrinėjimo teisme metu. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra galimybės pasisakyti ir dėl apeliacinių skundų argumentų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui.

Baudžiamąją bylą Nr. 1A-149/12 (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) siųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai.