Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-440-278/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-03Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-19Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-19
Bylos Nr.
2A-440-278/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06211-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
UAB „Nemuno prekybos centras“
Trečiasis asmuo
UAB „Swedbank lizingas“
Pirmos instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-440-278/2012

Teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06211-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4.2.7; 50.5; 50.10; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemuno prekybos centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-287-400/2012 pagal ieškovės UAB „Nemuno prekybos centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Disco Latina“, trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ dėl patalpų nuomos mokesčio priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė teismą priteisti iš atsakovės UAB „Disco Latina“, 1 700,00 Lt skolą už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-09-15. Nurodė, kad šalys 2011-07-01 sudarė negyvenamųjų patalpų, Respublikos g. 28, Panevėžio m., nuomos sutartį ir šios sutarties pagrindu atsakovė sumokėjo nuomos mokestį už 2011 m. liepos mėnesį, tačiau sąskaitų- faktūrų už nuomą 2011 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, neapmokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, o 2011-07-01 tarp ginčo šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažino niekine ir negaliojančia bei taikė vienašalę restituciją. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Nemuno prekybos centras“, sudarydama su atsakove negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį žinojo, jog 2011-06-21 trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ vienašališkai nutraukė lizingo sutartį, kurios pagrindu ieškovė naudojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir nuslėpė šią atsakovei svarbią aplinkybę. Teismas darė išvadą, kad 2011-06-21 vienašališkas lizingo sutarties nutraukimas paneigė viešajame registre esančius duomenis, todėl ieškovė neturėjo teisės subnuomoti patalpų iki 2011-09-15, motyvuodama lizingo sutartis registracija Nekilnojamojo turto registre, nes registracija jokių teisių nesukuria. Nurodė, kad ieškovė, kaip nuomininkė, neteko teisės valdyti ir naudotis patalpomis nuo vienašalio lizingo sutarties nutraukimo, todėl nuo to momento neteko teisės ir subnuomoti bei reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio. Teismas ex officio konstatavo, jog 2011-07-01 tarp ginčo šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra niekinis sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojantis, todėl taikytina vienašalė restitucija, iš ieškovės išieškant nuomos mokestį už 2011 m. liepos mėnesį, nes atlyginimą už nuomą gali gauti tik patalpų savininkas, trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Nemuno prekybos centras“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kurioje 2011-07-01 Negyvenamųjų patalpų sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia bei taikyta restitucija. Nurodo, kad ginčo šalys nesikreipė į teismą su prašymu pripažinti nuomos sutartį niekine ir negaliojančia. Mano, kad spręsdamas daugiau klausimų nei buvo pareikšta ieškinyje, teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir tai yra pagrindas sprendimui naikinti (CPK 329 str. 1 d.). Pažymi, kad ginčas kilo tarp dviejų privačių verslo subjektų ir tai nebuvo byla dėl bankroto, darbo, globos ir rūpybos santykių ar santuokos nutraukimo, todėl teismas neturėjo pagrindo būti aktyvus. Teigia, kad 2011-07-01 nuomos sutartis buvo nutraukta vienos iš šalių iniciatyva ir ginčo dėl nutraukimo nėra, todėl negalima sutartį pripažinti niekine, kuri jau nutraukta. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė restituciją, nes 2011-07-01 patalpų nuomos sutartis nėra pripažinta negaliojančia ab initio, kas yra viena iš restitucijos sąlygų (CK 6.145 str. 1 d.). Teismui pritaikius restituciją, tik viena šalis buvo grąžinta į status quo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nieko nepasisakė apie kitą bylą, kurią nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Disco Latina“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog CK 1.78 str. 5 d. suteikia teismui teisę ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir tokio sandorio pasekmes ir šiuo atveju, teismas įgyvendino savo pareigą. Teigia, kad teismo aktyvumas susijęs su kodekse nustatyta pareiga savo iniciatyva konstatuoti niekinio sandorio faktą bei pasekmes. Nurodo, kad nuomos sutarties nutraukimas atsakovės iniciatyva byloje nenustatytas, atsakovei nebuvo pagrindo nutraukti nuomos sutartį, nes paaiškėjo aplinkybė, kad 2011-07-01 patalpų nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Nesutinka su ieškovės argumentais dėl restitucijos ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju negalima taikyti abipusės restitucijos, nes atsakovė turėtų grąžinti negyvenamąsias patalpas, į kurias ieškovė neturi jokių teisių ir tuo būtų pažeisti teisėtų patalpų savininko UAB „Swedbank lizingas“ interesai, abipusė restitucija prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad UAB „Nemuno prekybos centras“ 2011-07-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (toliau – Sutartis) išnuomojo UAB „Disco Latina“ negyvenamas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4-6). 2011-06-21 UAB „Swedbank lizingas“ pranešė UAB „Nemuno prekybos centras“, kad vienašališkai nutraukia sutartis, kurių vienas objektų yra negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – negyvenamos patalpos), pareikalavo nutraukti patalpų eksploataciją bei saugoti jas iki UAB „Swedbank lizingas“ tinkamai priims (1 t., b. l. 50). 2011-08-26 UAB „Disco Latina“ Sutarties Nr. SL-S-75 pagrindu perėmė iš UAB „Swedbank lizingas“ saugoti negyvenamas patalpas ir kartu įsipareigojo per 30 dienų sudaryti minėtų patalpų nuomos sutartį, kuri 2011-09-20 įregistruota Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 44-46, 48-49). Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino niekine ir negaliojančia šalių nuomos sutartį ir taikė vienašalę restituciją. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalis suteikia teismui teisę savo iniciatyva (ex officio) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas ex officio konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (LAT 2011-02-25 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-73/2011; 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Šiuo atveju, nėra teisiškai reikšmingas ieškinio reikalavimo suformulavimas gramatiniu atžvilgiu. Kadangi tiek Civilinio kodekso nuostatos nustato teismo teisę, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kokioms aplinkybėms esant, teismas turi teisę sandorį pripažinti niekiniu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, konstatuoja, jog nagrinėdamas klausimą dėl patalpų nuomos priteisimo, teismas pagrįstai išsprendė ir sandorio pripažinimo niekiniu klausimą. CPK 12 straipsnis įtvirtina rungimosi principą, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismas savo iniciatyva įrodymų bei kitų veiksmų neatlieka, šie veiksmai priskirtini ginčo šalims (CPK 178 str.). Tačiau CPK numato išimtis, kai teismai, nagrinėdami atskiras bylų kategorijas, turi būti aktyvūs. Teismas sutinka su apeliantės teiginiu, jog nagrinėjama byla nepriskirtina nei bankroto, nei darbo ar kitų bylų kategorijai, tačiau įstatymų leidėjas, įtvirtinęs teismo teisę ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir nurodyti niekinio sandorio pasekmes, nedetalizavo konkrečių bylų kategorijų, kuriose tokia teismo teisė būtų įgyvendinama (CK 1.78 str. 5 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei UAB „Nemuno prekybos centras“ sudarant su atsakove negyvenamų patalpų nuomos sutartį, buvo žinoma apie lizingo sutarčių nutraukimą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė buvo nesąžininga atsakovės atžvilgiu (1 t., b. l. 50; 2 t., b. l. 7, 19-20). Minėta aplinkybė yra pakankamas ir nereikalaujantis papildomų įrodymų pagrindas, pripažinti negyvenamų patalpų nuomos sutartį niekine, todėl teismas tinkamai ir pagrįstai įgyvendino savo teisę ex officio pripažinti nuomos sutartį niekine. Be to, prašymą teismui pripažinti nuomos sutartį niekine ex officio, atsiliepime į ieškinį yra išreiškusi ir atsakovė (1 t., b.l. 40-42). Atmestinas apeliantės teiginys, jog teismui nebuvo pagrindo pripažinti niekine sutartį, kuri jau nutraukta, tačiau duomenų apie sutarties nutraukimą teismui nebuvo pateikta. Be to, pripažįstant sutartį niekine, ji negalioja nuo sudarymo momento, kas nutraukiant sutartį vienašališkai nėra akcentuojama.

Apeliantė nurodo, jog restituciją galima taikyti tik tuomet, kai sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 6.145 str. 1 d.). Minėtas teiginys atmestinas. CK niekinį sandorį apibūdina kaip tokį sandorį, kuris, vadovaujantis įstatymais, negalioja ir šalys negali tokio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str. 1 d.). Niekiniu sandoris pripažįstamas nuo pat pradžių ir restitucija – tiesioginis niekinio sandorio padarinys (CK 1.80 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant restituciją, įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145-6.146 str.). Byloje nustatyta, kad negyvenamų patalpų nuomos sutarties sudarymo metu, apeliantė nebuvo teisėta patalpų valdytoja, o atsakovė UAB „Disco Latina“ už liepos mėnesio nuomą sumokėjo sutartyje numatytą nuomos mokestį (1 t., b. l. 5, 50, 52, 109). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pagrįstai taikė vienašalę restituciją, priteisdamas iš UAB „Nemuno prekybos centras“ atsakovės naudai sumokėtą 1 000,00 Lt nuomos mokestį, nes minėtos lėšos ieškovei nepriklauso, o negyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris ir turi teisę gauti nuomą, todėl tiek lėšų priteisimas ar įpareigojimas grąžinti patalpas ieškovei, būtų nelogiškas ir prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

CPK 163-164 straipsniuose numatyti pagrindai, kuriais vadovaujantis teismas privalo ar turi teisę sustabdyti civilinę bylą. Ieškovė neprašė teismo sustabdyti nagrinėjamą bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2736-467/2012 dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pagrįstumo, todėl bylos sustabdymo klausimo teismui svarstyti nebuvo pakankamo pagrindo. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2012-04-17 sprendimu UAB „Nemuno prekybos centras“ ieškinys yra atmestas (CPK 179 str. 3 d.). Aukštesnės instancijos teismui pakeitus sprendimą, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl šios bylos proceso atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė