Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Nemuno prekybos centras“ atstovui Jurij Grafman, atsakovės UAB „Disco Latina“ atstovui adv. padėjėjui D. S., trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ atstovui nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl patalpų nuomos mokesčio išieškojimo pagal ieškovės UAB „Nemuno prekybos centras“ ieškinį atsakovei UAB „Disco Latina“ trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas (CK 1.80 str. 2d., 6.477 str. 4d., 6.490 str., 6.568 str., CPK 12 str., 178 str.).

Ieškovė ir Lizingo bendrovė 2007m. spalio 5d. sudarė lizingo sutartį Nr (duomenys neskelbtini) (toliau tekste- Lizingo sutartis), pagal kurią ieškovei buvo perduota valdyti ir naudotis negyvenamoji patalpa- baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). (toliau tekste Turtas). Lizingo bendrovė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį vykdė- įsigijo Turtą nuosavybės teise ir perdavė jį ieškovei valdyti ir naudotis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei netinkamai vykdant finansinius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, Lizingo bendrovė 2011-06-03 išsiuntė ieškovei pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaudama sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo datos. Ieškovei per nustatytą terminą neįvykdžius Lizingo bendrovės reikalavimo sumokėti skolą, pastaroji, 2011-06-21 išsiųsdama pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą, o taip pat nutraukti pagal Lizingo sutartį valdyto ir naudoto Turto eksploataciją bei saugoti jį iki Lizingo bendrovė ar jos įgalioti atstovai tinkamai priims (2 t., b.l. 19).

2011 m. birželio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 priedas) Lizingo bendrovė pakartotinai kreipėsi į Ieškovą, prašydama grąžinti Turtą jo savininkui. Į šį reikalavimą Ieškovė atsakė 2011 m. liepos 8 d. raštu ( 2 t., b.l. 19), kuriuo nurodė, jog nesutinka su Lizingo sutarties vienašaliu nutraukimu ir atsisako grąžinti Turtą. Šis rašytinis įrodymas neabejotinai patvirtina, jog Ieškovei buvo žinoma apie tai, kad Lizingo sutartis yra vienašališkai nutraukta, tačiau, kaip galima suprasti iš Atsakovės atsiliepimo į ieškinį, šią itin svarbią Atsakovei aplinkybę, Ieškovė nuslėpė. Be to, minimas dokumentas paneigia Ieškovės teiginius neva ji nėra gavusi jokio pranešimo apie Lizingo bendrovės siekį perimti Turtą.

Tačiau nepaisydami minėtų aplinkybių, ieškovė 2011-07-01 sudarė su atsakove Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Minėtų patalpų savininkas yra tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“, nors ieškovė tik iki 2011m. birželio 21d. buvo teisėta šių patalpų valdytoja. Minėta nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota. Nuomotojui (Lizingo bendrovei) apie 2011-07-01 subnuomos sutartį nuomininkas (Ieškovė) nepranešė (6.490 str.).

Teismas atmeta Ieškovės argumentą, kad ji turėjo teisę subnuomoti Turtą iki 2011 m. rugsėjo 15d., nes tik šią dieną išregistruotas juridinis faktas apie Lizingo sutarties sudarymą. Tačiau Nekilnojamojo turto registre yra tik registruojamos daiktinės teisės ar jų suvaržymai, ir vien registracija tokių teisių nesukuria. Be to, kaip teisingai pastebėjo Ieškovė, registre užfiksuoti duomenys laikomi teisingais, kol leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigiami. Šiuo atveju teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, jog Lizingo sutartis buvo vienašališkai nutraukta dar 2011 m. birželio 21 d, todėl teismo nuomone, viešame registre užfiksuoti duomenys yra paneigti.

Reikia pažymėti ir tai, jog sudarydamas subnuomos sutartį nuomininkas negali perduoti subnuomininkui daugiau teisių nei pats turi (CK 6.490 str.) Šiuo atveju Ieškovė, kaip Turto nuomininkė (lizingo gavėja) neteko teisės valdyti ir naudotis Turtu nuo vienašalio Lizingo sutarties nutraukimo, todėl nuo šio momento Ieškovė neteko ir teisės sudaryti subnuomos sutartį, kuria Turto valdymo ir naudojimo teisės būtų perleistos subnuomininkui (atsakovei) (CK 6.477 str. 4p.). Iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos reikalavimo teisės, todėl ieškovė negali reikalauti priteisti nuomos mokestį remdamasis neteisėtai sudaryta subnuomos sutartimi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Turtą savo žinion Lizingo bendrovė iš atsakovės perėmė dar 2011 m. rugpjūčio 26 d. (2 t. b.l 25-37), todėl Ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį už laikotarpį, kuomet Turtą Atsakovei valdyti ir naudotis perdavė ne Ieškovė, o Lizingo bendrovė yra absoliučiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Išdėstytos aplinkybės bei pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Turto subnuomos sutartį su Atsakove Ieškovė sudarė žinodamas, kad Lizingo sutartis yra vienašališkai nutraukta ir Ieškovė nebeturi jokios teisės subnuomoti Turtą. Dėl to, galima daryti pagrįstą išvadą, jog Ieškovė elgėsi itin nesąžiningai nuo Atsakovės nuslėpdamas esmines subnuomos sandorio sudarymui aplinkybes. Todėl remiantis CK 1.80 str. teismas ex officio konstatuoja, kad 2011-07-01 šalių sudarytas su atsakove Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis yra niekinis sandoris prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojantis, taikytina vienašalė restitucija, iš ieškovės išieškant negyvenamųjų patalpų nuomos mokestį už 2011m. liepos mėnesį, sumoje 1000 Lt ( 2 t., b.l. 52), nes subnuomos sutarties sudarymas, neturint tam teisės, nesuteikia ieškovei teisės reikalauti sumokėti atlyginimą už naudojimąsi Turtu. Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog atlyginimą už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojosi Turtu, gali gauti tik teisėtas Turto savininkas - Lizingo bendrovė.

Kiti byloje nurodyti argumentais ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys netenkintinas. Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88, 92, 93, 98 straipsniai). Atsakovė pateikė teismui kvitą ir mokestinių pavedimų kopijas ( 1 t., b.l. 24, 2 t. b.l. 57-59 ) ir prašė teismo pripažinti bylinėjimosi išlaidomis 900 Lt už teisinę pagalbą ruošiant teismui procesinius dokumentus. Teismas pripažįsta minėtas išlaidas būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 str. 1d. 9 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti 2011-07-01 Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „Nemuno prekybos centro“ ir UAB „Disco Latina“ niekine ir negaliojančia.

Taikyti restitucija ir priteisti UAB „Nemuno prekybos centras“, į.k. 300851954, 1000 Lt (tūkstantį litų) nuomos mokesčio, 900 Lt (devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovės UAB „Disco Latina“, į.k. 302639658, naudai.

Priteisti iš UAB „Nemuno prekybos centras“, į.k. 300851954, 26 Lt (dvidešimt šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660, valstybei sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB Swedbank , banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.