Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, MB (duomenys neskelbtini) direktorius, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. spalio 6 d. Ukmergės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės

A. Š. 2022 m. balandžio 8 d. apie 18.50 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), be jokios aiškios priežasties, priėjęs prie sutuoktinės G. Š. tyčia pėdos kulnu užmynė jai ant dešinės, po to ant kairės pėdų. Po to, jis ranka suėmė jai už plaukų ir dviem staigiais judesiais stipriai tempė. Po kurio laiko, jis vėl ranka sugriebė už plaukų ir staigiu judesiu tempė G. Š. galvą už plaukų žemyn, dėl ko nukentėjusioji veidu trenkėsi į šalia stovėjusio automobilio priekinę dalį ir krisdama ant žemės susižeidė kairės kojos blauzdą ir dešinės rankos bevardį pirštą. Tokiu būdu kitaip smurtaudamas A. Š. išplėšė aštuonias G. Š. priaugintas plaukų sruogas, padarė G. Š. kraujosruvas kairėje blauzdoje ir abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą (pakeistas kaltinimas 2 t., b. l. 193).

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad su žmona negyvena jau daugiau kaip 2 metus, tarp jų vyksta teisminis skyrybų procesas. Kauno apylinkes teisme buvo priimta nutartis dėl bendravimo su vaikais. 2022-04-08 visą dieną telefonu kontaktavo su žmona dėl vaikų pasiėmimo. Apie 18.30 val. jis su savo automobiliu nuvyko pas G., tačiau jos namuose nebuvo. Supratęs, kad G. jam neduos vaikų, iš savo mobilaus telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad žmona jam vaikų neduoda, operatorė jam nurodė laukti policijos pareigūnų. Kol laukė policijos pareigūnų namo grįžo G. Š.. Jos automobilyje sėdėjo abu vaikai. Vos tik jai grįžus jis nuėjo prie jos automobilio. Pradaręs automobilio duris ant rankų paėmė sūnų B.. G. išlipo iš automobilio ir visą laiką sakė B. „gal nenori vykti su tėčiu“. Tuomet jis pradėjo eiti link savo automobilio, B. kalbino važiuoti aplankyti močiutę. Jam einant, iš paskos ėjo vyresnis sūnus L.. G. visą laiką kalbėjo, jog vaikai nenori vykti su tėvu ir bandė juos atkalbinėti. Vienu metu jis B. pastatė ant žemės ir ramino, nes jis verkė, o G. kišo rankas prie B.. Nuraminęs B. vėl paėmė jį ant rankų. Kažkuriuo metu G. įsikibo į jį, todėl ją atstūmė nuo savęs, nes visą laiką rankose laikė B. ir nenorėjo, kad G. jį užgautų. Taip pat vienu metu G. paėmė L. už rankos ir tempė jį nuo jo link namų. Tada jis patraukė žmonos ranką ir paėmė L. už rankos. Jam einant link automobilio G. bandė atimti L. ir tiesė ranką į jį, galbūt norėdama paimti B.. Jis atstūmė žmonos ranką, o ji paslydo, nes buvo labai slidu, ir nukrito jam po kojomis. Jis prarado pusiausvyrą ir pats vos neparkrito, bet perlipo per G.. Praradęs pusiausvyrą galėjo žmoną bandyti sulaikyti, kad ji nenukristų, ir tuo metu galėjo netyčia įsikibti į G. plaukus, kurie galėjo užsikabinti už jo laikrodžio. Visų aplinkybių tiksliai nepamena, nes visą tą laiką stengėsi išlaikyti B. ant rankų. Po to jis pastatė B. ant žemės, o G. jį pastūmė, paėmė abu vaikus už rankų ir pradėjo juos vesti į namus. Jis norėjo atstumti jos ranką ir paimti vaikus, bet G. jį stipriai pastūmė. Tuo metu jis galėjo netyčia užminti G. ant kojos, nes G. stumdėsi ir buvo slidu. Tada jis ėjo link G. norėdamas pasiimti vaikus, nes ji visą laiką bandė atimti vaikus ir neleisti jų išsivežti. Vienu metu žmona dešine ranka jam stipriai trenkė į galvą, dėl ko jis prarado pusiausvyrą ir atbulas krito ant žemės. Krisdamas susitrenkė galvą. Atsikėlęs pamatė, kad G. su vaikais skubiai eina link namų. Supratęs, kad dėl G. sukelto konflikto vaikai patyrė stresą, norėdamas apsaugoti vaikus nuo papildomo streso, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Važiuojant pasijuto blogai ir paskambino 112. Medikai jį apžiūrėjo ir vyko į klinikas išsamesnei apžiūrai. Tą pačią dieną kreipėsi su pareiškimu į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. smurto jo atžvilgiu. G. Š. atžvilgiu jis nenaudojo smurto, neturėjo nei tyčios, nei tikslo ją sužaloti ar jai sukelti fizinį skausmą. Jeigu kažkuriuo abipusio konflikto metu jis jai įsikibo už plaukų, ar užmynė ant pėdos, tai darė neturėdamas jokio tikslo ją sužaloti ar jai tyčia sukelti fizinį skausmą. Tai buvo spontaniškas, G. sukeltas konfliktas, kurio metu pats nukentėjo.

Nors kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios G. Š., liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad ilgą laiką vyksta skyrybų procesas, kadangi kyla klausimai ir nesutarimai dėl kotedžo ir vaikų priežiūros. Teismo yra paskirti vaikų pasimatymų su tėvu laikas, nes vaikai visą laiką gyvena su ja. Dėl pasimatymų su vaikais tvarkos ne kartą buvo kviesta policija. Būna atvejų, kai kažkuris iš vaikų nenori vykti pas tėtį, verkia, tačiau ji tikrai geranoriškai stengiasi vaikus tėvui atiduoti. 2022-04-08 A. Š. priklausė pasiimti jų bendrus mažamečius vaikus. Jau telefonu su A. derinant vaikų pasiėmimo laiką ir vietą kilo nesutarimų ir barnių. Grįžusi su vaikais namo, pamatė kieme stovinčiame automobilyje sėdintį A. Š.. Ji savo automobilį pasistatė prie kotedžo durų. Jai išlipus iš automobilio A. priėjo prie jos automobilio, kurio gale sėdėjo jų vaikai. Priėjęs A. jai kažką pasakė, agresyviu staigiu judesiu palinko prie jos, tačiau jos krūtine nepastūmė. Tada A. po vieną kartą užmynė ant abiejų jos kojos pėdų. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą, ant abiejų pėdų buvo likusios mėlynės. Po to A. suėmė už jos plaukų, kurie buvo surišti į kasą ir paėmęs jos kasą, staigiu ir ganėtinai stipriu judesiu timptelėjo žemyn. Ji labai išsigando, nes sūnus B. verkė. Tada jiems stovint vienas prieš kitą, A. jai vėl suėmė ranka už jos plaukų kasos ir stipriai tempė žemyn. Tada ji krito ir krisdama atsitrenkė į automobilio priekinį bamperį. Kai ji trinktelėjo galvą į automobilio bamperį, tai A. paleido jos plaukų kasą. Į automobilio bamperį ji atsitrenkė skruostikauliu, pajuto skruostikaulyje fizinį skausmą. Nuo plaukų tempimo ir smūgio į bamperį ji parvirto ant žemės visu savo ūgiu. Krentant susimušė koją, nes toje vietoje, kur krito buvo skalda. Taip pat krentant susimušė rankos bevardį pirštą. Jai atsistojus nuo žemės abu vaikai verkė, todėl jiems liepė bėgti namo. Ji abu vaikus paėmė už rankų ir traukėsi nuo vyro. A. ėjo link jos, nors ji reikalavo nesiartinti. Tačiau A. toliau artinosi prie jos, todėl ji išsigando ir trenkė kumščiu jam į veidą. A. nukrito ant žemės, tačiau mano, kad jis suvaidino tokį kritimą. Daugiau A. link jos ar vaikų nėjo. Ji su vaikais nuėjo į namų vidų ir iš karto kvietė policiją, o A. išvažiavo iš kiemo savo automobiliu. Po įvykio buvo atvykusi greitoji pagalba ir ją apžiūrėjo. Vėliau ji kreipėsi į teismo medikus, kurie parašė išvada dėl sužalojimų. Dėl tokių A. Š. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, po įvykio šukuojant plaukus, iškrito jos priaugintų plaukų sruogos, kurios matėsi, kad yra išrautos su jos pačios plaukų šaknimis.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, 253 straipsniu, teismas balsu perskaitė liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2022 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, šviesiu paros metu, iš operatyvaus valdymo budėtojo gavo pranešimą apie smurto atvejį (duomenys neskelbtini). Pranešimai buvo gauti iš skirtingų pranešėjų, vyro ir moters, pranešimai apie smurto atvejį dėl to pačio įvykio. Asmenų vardų ir pavardžių negali nurodyti, nes neprisimena, juos nurodė tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Prisimena, kad pirmiausiai bendravo su pranešėju vyru, jis laukė kitu adresu nei įvykis. Vyras nurodė, kad kilo konfliktas su žmona, su kuria vyksta skyrybos, dėl jų bendrų vaikų. Vyras teigė, kad vykstant konfliktui moteris jam trenkė ranka per veidą, sakė, kad ji rankose turėjo raktus. Vyras nurodė, kad moteris jam trenkė į kairę veido pusę, buvo matomas šioks toks paraudimas skruoste ir ties ausimi. Vyras nurodė, kad moters atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko. Vyras nurodė, kad jis lauks greitosios medicinos pagalbos, nes jam svaigsta galva. Nuvykus pas moterį, pranešime apie įvykį nurodytu adresu, moteris paaiškino situaciją apie įvykį, ji nurodė, kad vyras atvyko pas ją iki namų, nori pasiimti vaikus. Kiek prisimena, moteris nurodė, kad vyras mynė jai ant kojos, kad tampė už plaukų, kad trenkė jos veidą į automobilį. Prisimena, kad ant jos dešinės kojos buvo matoma mėlynė, kuri yra užfiksuota nuotraukomis. Daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Jiems atvykus moteris šukavosi plaukus, buvo matyti ant spintelės padėtų priaugintų plaukų sruogų. Įvykis filmuotas kūno kamera (1 t., b. l. 123–125).

Liudytoja A. B. parodė, kad vykdo individualią veiklą, dirba grožio salone ir lankytojams priaugina plaukus. Jos paslaugomis naudojosi nukentėjusioji G., kuriai ji atliko plaukų priauginimo procedūrą. Plaukai priauginami nuo žmogaus plaukų šaknų apie 0.5 cm. Priauginti plaukai lengvai nenusiima. Tam, kad juos nuimti reikalingas specialus įrankis. Ji atsimena, kad 2022 metais jai paskambino G. ir prašė ją greičiau priimti susitvarkyti plaukus, nes jos šeimoje įvyko konfliktas, kurio metu jai buvo išrautos plaukų sruogos. Savaitės ar kelių bėgyje ji G. priėmė. Atvykusi G. papasakojo, kad šeimoje su vyru vyksta skyrybos, kad konflikto metu vyras jai išrovė priaugintus plaukus ir jos pačios plaukų šaknis. Apžiūrėjusi G. plaukus buvo akivaizdžiai matomos zonos, kur nebuvo plaukų. Prisimena, kad tos zonos buvo pakaušyje. Buvo matomos ovalo formos vietos iš kurių su šaknimi buvo išrauti plaukai.

Liudytojas G. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena iš matymo jam žinoma kaimynė G., kuri augina du vaikus. Ant jo namo yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. 2022-04-08 vakaro metu į jo namus atėjo policijos pareigūnė ir paprašė vaizdo stebėjimo įrašų, pasakė, kad pas kaimynus kieme įvyko muštynės tarp vyro ir moters. Jis pareigūnei nurodė, kad pasižiūrės ar jo vaizdo kameros užfiksavo įvykusį konfliktą. 2021-04-08 apie 18.50 val., kada įvyko kaimynų kieme konfliktas, jo namie nebuvo. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą pastebėjo, kad vyras naudojo fizinį smurtą prieš moterį mažų vaikų akivaizdoje, ją tempė už plaukų ir kitaip ją stumdė.

Iš 2022-04-08 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog G. Š. parašė pareiškimą policijai nurodydama, kad 2022-04-08 apie 18.50 val. jos sutuoktinis A. Š. prieš ją smurtavo prie namų (1 t., b. l. 6–10).

Iš įvykio registro ROIK matyti, kad 2022-04-08 18.56 val. G. Š. pranešė, jog prieš 5 minutes vyras vaikų akivaizdoje lauke mušė ją rankomis, lipo ant kojos, už plaukų tempė, pirštą suko (1 t., b. l. 21).

Iš 2022-04-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Aplink matomi du dviejų aukštų gyvenamieji namai, dešinėje pusėje - gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio yra vaizdo stebėjimo kamera. Šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra padengta akmens skalda. Priėjus arčiau, matosi išstumdyta akmens skalda, kurioje galimai grumtynių pėdsakai. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nepastebėta. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., 26–33).

Iš 2022-04-09 Kauno AVPK NVRS vyr. tyrėjo T. D. tarnybinio pranešimo dėl užfiksuotų smurtą patyrusios sužalojimų matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą, dėl smurto artimoje aplinkoje, ant pareiškėjos G. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), vizualiai matėsi kūno sužalojimai, todėl siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, padarytos G. Š. išorinių fizinių sužalojimų fotonuotraukos. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Smurtą patyrusi buvo neblaivi. Pridedama: 5. Fotonuotraukos (1 t., b. l. 146–152).

Iš 2022-04-29 - 2022-06-23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Š. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė - galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas - nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu („Kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymo trukmę“) galima teigti, kad A. Š. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (1 t., b. l. 156–157).

Iš 2022-04-08 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje protokolo matyti, kad atvykus (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko pranešėja G. Š., kuri paaiškino, kad su vyru A. Š. vyksta skyrybų procesas du metus, jam vaikai priklauso savaitgaliais, todėl šis atvyko pasiimti šiandien. Kaip paaiškino G. Š., atvykęs A. Š. priėjo prie jos apie 18 val. 50 min. ir tyčia su krūtine ją pastūmė, tada kaip minėjo su dešine koja A. Š. tyčia užlipo ant G. Š. dešinės kojos, tada suėmė už plaukų, papešė juos ir trenkė G. Š. galvą į automobilį ir ji nukrito ant žemės, ko pasėkoje A. Š. sukėlė fizinį skausmą ir fizinį sužalojimą ant kojos G. Š.. Tada moteris atsikėlusi gindamasi trenkė vyrui iš dešinės rankos į A. Š. dešinės pusės skruostą. Viskas vyko kieme, šalia (duomenys neskelbtini) namo. Visą įvykį matė vaikai. Patikrinus G. Š. viršutinę dešinės kojos dalį, prie pirštų yra matoma kraujosruva (mėlynė), priaugintų plaukų sruogos išpeštos. Buvo atvykusi GMP brigada, kurie apžiūrėjo moterį, tačiau moters nesivežė į ligoninę. G. Š. patikrinta alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0204, patikros sertifikato Nr. 1679312. moteris blaivi 0.00 promilių. Alkotesterio parodymai saugomi vidinėje alkotesterio atmintyje. Pakalbėjus su A. Š., šis paaiškino, kad jis atvyko pasiimti vaikų, kadangi šis savaitgalis priklauso jam būti su vaikais, tada kaip teigė A. Š., G. Š. jam tiesiog trenkė į veidą, ant vyro sužalojimų nesimatė, tik paraudęs skruostas. A. Š. išsikvietė GMP, ši išsivežė vyriškį į LSMUL KK SPS tyrimams ir nustatė, kad akivaizdžių sužalojimų nėra (1 t., b. l. 139–142).

Iš 2022-04-15 reikalavimo matyti, kad iš G. M. buvo paprašyta pateikti 2022-04-08 laikotarpyje nuo 18.35 val. iki 19.00 val. vaizdo kameros įrašą (1 t., b. l. 34).

Iš 2022-04-21 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. M. pateikė vaizdo kameros įrašą (1 t., b. l. 36–43).

Iš 2022-05-04 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pateikti trys vaizdo įrašai pavadinimais „20220421_150642“; „20220421_151232“; „20220421_151631“. Vaizdo įrašai yra perfilmuoti, vaizdo įrašų kokybė gan prasta. 1. Atsidarius pirmąjį vaizdo įrašą pavadinimu „20220421_150642“, matosi, kad vaizdo įrašas filmuojamas šviesiu paros metu. Vaizdo įrašo apatinėje dalyje matosi namo stogo dalis, vaizdo įrašo kairėje pusėje matosi pastatytas automobilis šviesios spalvos. Vaizdo įrašo dešinėje pusėje matosi namo dalis, matosi prieš namą pastatytas automobilis tamsios spalvos, matomas tuščias plotas. Prasidėjus vaizdo įrašui matosi, kaip iš šviesios spalvos automobilio vairuotojo pusės išlipa vyras, kuris vilki tamsios spalvos kelnes, mėlynos spalvos striukę. Matosi, kad vyras išlipęs eina link automobilio, kuris yra pastatytas vaizdo įrašo dešinėje pusėje prieš vaizdo įraše matomą namo dalį. Matosi, kad vyrui einant link minėto automobilio, automobilio priekinės vairuotojo durys atsidaro, matosi, kad išlipa moteris. Matosi, kad moteriai išlipus vyras prie moters šiek tiek palinksta ir nuo jos atsitraukęs atidaro automobilio galines kairės pusės duris. Tuo metu moteris uždaro automobilio priekinės vairuotojo pusės duris. Matosi, kad vyras palinksta į automobilio salono vidų. Moteris stovi šalimais vyrui iš kairės pusės. Vaizdo įrašo 30 sek. matosi, kad vyras iš automobilio ant rankų pasiima vaiką. Matosi, kad iš automobilio išlipa dar kitas vaikas. Vyras pradeda eiti su vaiku ant rankų link vaizdo įrašo apatinės dalies. Moteris eina iš paskos. Vaizdo įrašo 43 sek. matome, kad moteris ir vyras su vaiku ant rankų stovi vienas prieš kitą, moteris vėliau sugrįžta iki automobilio iš kurio išlipo, o vyras lieka stovėti. Šalimais vyro stovi kitas vaikas. Matosi, kad moteris pasilenkia į automobilio salono vidų per automobilio kairės pusės galines duris ir ima kažkokius daiktus. Vaizdo įrašo 1 min. 35 sek. matosi, kad moteris nuo automobilio eina link vyro, kuris laiko vaiką ant rankų. Matosi, kad moteriai prie vyro priėjus, vyras pradeda eiti, moteris eina šalimais. Vyrui sustojus, matosi, kad moteris tiesia ranką link vaiko, kuris yra laikomas ant vyro rankų. Matosi, kad vyras ir moteris vienas prieš kitą stovi (nuotrauka Nr.1). Vaizdo įrašo 2 min. 23 sek. matosi, kaip vyras šonu pasisuka link moters ir kairės pusės kūnu nežymiai ją pastumia (nuotrauka Nr. 2) ir atsitraukia. Matosi, kad moteris yra ištiesusi kairę ranką link vaiko laikomo ant vyro rankų pusės. Vaizdo įrašo 2 min. 35 sek. vyras su vaiku ant rankų pradeda judėti, moteris eina iš paskos. Vėliau matosi, kad vyras toliau nueina nuo moters. Tada moteris po kelių akimirkų eina link vyro, kuris ant rankų laiko vyrą. Jie abu stoviniuoja. Jie stoviniuoja prie vaizdo įrašo kairėje pusėje matomo šviesios spalvos automobilio. Vaizdo įrašo 3 min. 23 sek. vyras pritupia ir tupėdamas laiko vaiką. Vaizdo įrašo 3 min. 40 sek. moteris prieina prie tupinčio ir laikančio vaiką vyro, moteris kelis kartus tiesia ranką, stoviniuoja šalimais. Vaizdo įrašo 4 min. 11 sek. vyras atsistoja ir vaiką laiko ant rankų, vyras pradeda eiti link šviesios spalvos, didelio automobilio dešinės pusės. Matosi, kad moteris taip pat eina paskui. Moteriai priėjus prie vyro, kuris laiko vaiką ant rankų matosi, kad jis atsisuka į moterį, matosi, dėl vaizdo įrašo prastos kokybės tiksliai nesimato, kas daroma, tačiau moteris matosi, kad pradeda eiti atbula, o vyras eina į ją. Vėliau sustoja, moteris ir vyras stovi vienas prieš kitą. Kitas vaikas visą laiką eina paskui ir stoviniuoja šalimais. Vaizdo įrašo 4 min. 43 sek. matosi, kaip moteris pradeda nueidinėti nuo vyro link vaizdo įrašo dešinės pusės, matosi, kad moteris eidama traukia kitą vaiką, kuris visą laiką stovėjo šalimais. Tuo metu vyras eina paskui, ant rankų laikydamas vaiką, matosi, kad tiesia ranką. Vaizdo įrašo 4 min. 43 sek. matosi, kad vyras kaire ranka pastumia moterį, ji atsitraukia nuo pastūmimo. Matosi, kad vyras paima kaire ranką kitą vaiką ir vedasi. Matosi, kad moteris eina link vyro su vaikais. Vaizdo įrašo 4 min. 48 sek. matosi, kaip vyras kaire ranka verčia moterį ant žemės, dėl prastos vaizdo kokybės tiksliai neaišku už kur moteriai paėmęs, ją tempia link žemės. Tačiau, matosi, kad moteris atsiduria ant žemės. Matosi, kad veiksmas vyksta prie šviesios spalvos, didelio automobilio priekinės dalies (nuotrauka Nr. 3). Matosi, kad moteriai esant ant žemės, vyras praeina pro jos nugarą link vaizdo įrašo kairės pusės, vyras padeda vaiką, kurį laikė ant rankų ant žemės. Moteris tuo metu atsistoja ant kojų. Matosi, kad moteris paima vaikus, vyras paima moteriai dešine ranka už jos kairės rankos. Moteris vyrą nežymiai ranka nustumia. Moteris ir vyras stovi vienas prieš kitą, matosi, kad vyras eina link moters, moteris eina atbula, moteris matosi yra ištiesusi ranką link vyro krūtinės. Vaizdo įrašo 4 min. 59 sek. matosi, kad vyras kaire ranka galimai patempia moterį, neaišku tiksliai už kur, kadangi vaizdo įrašo kokybė prasta, kadangi matosi moters staigų galvos pasilenkimą žemyn (nuotrauka Nr. 4). Matosi, kad moteris tiesia dešine ranka link vyro, o kaire ranka patraukia vaiką. Kitas vaikas stovi moteriai už nugaros. Vaizdo įrašo 5 min. 02 sek. matosi, kad moteris užsimoja dešine ranka ir trenkia į veidą vyrui (nuotrauka Nr. 5). Matosi, kad nuo smūgio vyras neišlaiko pusiausvyros, eina atbulas ir nukrenta ant žemės (nuotrauka Nr. 6). Moteris lieka stovėti šalia, šalia jos du vaikai. Vyras nukritęs iš karto atsistoja nuo žemės. Matosi, kad moteris eina link dešinės vaizdo įrašo pusės. Matosi, kad vyras prieidinėja link moters pusės, tačiau apsisuka ir ant žemės kažko ieško. Moteris tuo metu pasiima kitą vaiką. Vaizdo įrašas baigiasi. 2. Atsidarius antrąjį vaizdo įrašą pavadinimu „20220421_151232“, matosi, kad vaizdo įrašas filmuojamas šviesiu paros metu. Vaizdo įrašas filmuojamas iš tos pačios kameros kaip ir pirmasis vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 49 sek. Vaizdo įraše matosi, kad vyras įlipęs į šviesios spalvos, didelį automobilį. Matosi, kad moteris su vaikais eina link namo, kuris matomas vaizdo įrašo dešinėje pusėje. Matosi, kad vyras užsidaro automobilio vairuotojo dureles ir pajuda automobiliu iš vietos, nusuka link vaizdo įrašo kairės pusės ir dingta iš matymo zonos. Matosi, kad moteris stoviniuoja prie namo, vėliau eina link vaizdo įrašo apatinės dalies, pritupia ir kažką pasiima nuo žemės. Atsistojusi grįžta link namo. Matosi, kad moteris atsirakina namo duris ir patenka su vaikais į namo vidų. Vaizdo įrašas baigiasi. 3. Atsidarius trečiąjį vaizdo įrašą pavadinimu „20220421_151631“, matosi, kad vaizdo įrašas filmuojamas šviesiu paros metu. Vaizdo įrašas filmuojamas iš tos pačios kameros kaip ir pirmasis vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 36 sek. Vaizdo įrašas neapžiūrimas, kadangi vaizdo įraše matomas vaizdas yra tam tikra dalis pirmajame ir antrajame vaizdo įraše matomo vaizdo, pridėtos fotonuotraukos foto lentelėje ( 1 t., b. l. 44–52, 53).

Iš 2022-05-04 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pagalbos kvietimo skambutis bendrajam pagalbos centrui, kurio metu moteris praneša, kad ją vaikų akivaizdoje sumušė vyras, kad plaukus tempė, lipo ant kojų. Nurodo, kad paėmęs už plaukų trenkė į mašiną, vaikus išgąsdino. Moteris labai susijaudinusi (1 t., b. l. 54–57, 58).

Iš 2022-04-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje ir abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pėdos galėjo būti sužalotos užminant ant jų, spiriant ar panašiai traumuojant dvejais poveikiais. Kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo išsivystyti tiek nuo spyrio į šią sritį, tiek koja atsitrenkiant į kietą paviršių. Neatmetama galimybė, kad įvykio metu tiriamajai galėjo būti išpešti plaukai ir suduota daugiau smūgių, kurie buvo nedidelės energijos ir nepaliko matomų žymių. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Visų patirtų sužalojimų patirti krintant negalima. Vienintelis sužalojimas galėjęs išsivystyti krintant yra kraujosruva kairėje blauzdoje (1 t., b. l. 85–86).

Iš 2022-04-08 savanoriško daiktų pateikimo protokolo bei 2022-04-15 apžiūros protokolo matyti, kad G. Š. pateikė 8 priauginamų plaukų sruogas, kurių galuose matomi išrauti plaukai (1 t., b. l. 94–96, 100–105).

Iš 2022-04-09 Kauno AVPK PR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulės V. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant procesinius veiksmus, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros. Minėtu adresu atsiliepė vyras, prisistatęs - G. M. tel. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad dėl vėlaus paros meto vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotų įrašų peržiūrėti neturi galimybės. G. M. įteikti reikalavimo dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, galimybės nebuvo, nes vyras į lauką išėjęs nebuvo, jis paaiškino, kad su juo susisiektų darbo dieną, minėtu telefono numeriu. Nustatyta, kad smurtu artimoje aplinkoje įtariamas A. Š. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), nuvykus minėtu adresu, A. Š. įteiktas šaukimas, dėl atvykimo į Kauno apskr. VPK KP NVRS. Patikrinus A. Š. blaivumą, alkotesteriu Alcotest 6810, ARZJ-0204, jam nustatytas 0,24 promilių girtumo laipsnis. A. Š. paaiškino, kad grįžęs namo išgėrė, o įvykyje su žmona buvo blaivus, daugiau jokių smulkmenų aiškinti nenorėjo. Dėl vėlyvo paros meto procesiniai veiksmai su A. Š. nebuvo atlikti. Į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykę vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, kurie nustatė, kad vaikams aplinka adresu (duomenys neskelbtini), yra saugi (1 t., b. l. 143, 144).

Iš 2022-04-27 Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Š. ir A. Š. šeima skyriui žinoma nuo 2020-07-20, kai skyrius gavo pranešimą apie konfliktą tarp nepilnamečių tėvų. Specialistai bendravo su tėvais ir vaikais ir buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vertinta vaikų situacija, nustatyta pagalbos poreikio vertinimo būtinybė, kreiptasi į SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko šeimai paskyrimo. Skyriaus specialistai nuo 2020-07-20 G. Š. ir A. Š. šeimoje dėl pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus iš vis lankėsi 8 kartus: 5 kartus buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2 kartus vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, 2022-04-08 nustatytas galimas smurtas ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai prieš vaikus. Nuo 2021-08-02 buvo taikoma atvejo vadyba, paslaugas teikė SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centras, šeimai buvo taikomos socialinės paslaugos, 2022-02-22 G. Š., jos prašymu, atvejo vadybos procesas užbaigtas, pagalba teikiama tik A. Š. (1 t., b. l. 160).

Iš 2022-04-08 Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo aplinkybių ir pokalbio su L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškinimu matyti, kad L. Š. matė tėtis mamą numetė ir trenkė mamos galvą į mašiną, tuo metu L. Š. verkė, verkė ir jo brolis. L. Š. jaučiasi blogai, kai tėtis tai elgiasi. L. Š. nurodė, kad tėtis žinojo kaip nuskriausti mamą, o į verkiančius vaikus nekreipė dėmesio (1 t., b. l. 188–193).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš šeimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai - buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Nors kaltinamasis A. Š. aiškina, kad smurto prieš sutuoktinę G. Š. nenaudojo ir įvykio dieną jis jai tyčia kojų pėdų nemindė ir plaukų sruogų neišrovė, kad tą dieną tarp jo ir žmonos buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu jis galėjo netyčia kliudyti nukentėjusiosios kojų pėdas ir galvos plaukus, tačiau teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abipusio konflikto metu kaltinamasis savo veiksmais sukėlė G. Š. fizinį skausmą ir ją nežymiai sužalojo. Nustatyta, kad jis tarpusavio konflikto metu išplėšė aštuonias G. Š. priaugintas plaukų sruogas, padarė G. Š. kraujosruvas kairėje blauzdoje ir abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose.

Nukentėjusioji G. Š. teisme nuosekliai, logiškai, išsamiai išdėstė visas įvykio aplinkybes, kurios yra iš esmės vienodos, analogiškos ir ikiteisminio tyrimo metu G. Š. nurodytoms smurto prieš ją naudojimo faktų aplinkybėms. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos duotų parodymų nuoširdumu bei tikrumu, tuo labiau, kad tam tikrus nukentėjusiosios nurodytus faktus patvirtina liudytojai bei rašytiniai įrodymai.

Teismas sprendžia, kad tokiais nukentėjusiosios G. Š. parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

Tokius parodymus G. Š. patvirtino iš karto po įvykio pas juos į namus atvykusiems policijos pareigūnams. Liudytoja E. B. parodė, kad atvykus į įvykio vietą moteris nurodė, kad vyras mynė jai ant kojos, kad tampė už plaukų, kad trenkė jos veidą į automobilį. Prisimena, kad ant jos dešinės kojos buvo matoma mėlynė, kuri yra užfiksuota nuotraukomis. Daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Jiems atvykus moteris šukavosi plaukus, buvo matyti ant spintelės padėtų priaugintų plaukų sruogų. Įvykis filmuotas kūno kamera. Liudytoja A. B. parodė, kad jai paskambino G. ir prašė ją greičiau priimti susitvarkyti plaukus, nes jos šeimoje įvyko konfliktas, kurio metu jai buvo išrautos plaukų sruogos. Savaitės ar kelių bėgyje ji G. priėmė. Atvykusi G. papasakojo, kad šeimoje su vyru vyksta skyrybos, kad konflikto metu vyras jai išrovė priaugintus plaukus ir jos pačios plaukų šaknis. Apžiūrėjusi G. plaukus buvo akivaizdžiai matomos zonos, kur nebuvo plaukų. Prisimena, kad tos zonos buvo pakaušyje. Buvo matomos ovalo formos vietos iš kurių su šaknimi buvo išrauti plaukai. Kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas patvirtina ir liudytojo G. M. parodymai. Jis parodė, kad ant jo namo yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą pastebėjo, kad vyras naudojo fizinį smurtą prieš moterį mažų vaikų akivaizdoje, ją tempė už plaukų ir kitaip ją stumdė. Šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl pagrįstai juos vertina kaip patikimus ir jais vadovaujasi.

Teismo nuomone, nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymus dalinai patvirtina ir nufilmuotas šio įvykio įrašas. Nors įraše nėra aiškiai matyti fizinio smurto atvejo, tačiau įraše matomas vaizdas patvirtina konflikto aštrumą ir šalių įsiaudrinimą.

Be to, iš 2022-04-12 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje ir abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pėdos galėjo būti sužalotos užminant ant jų, spiriant ar panašiai traumuojant dvejais poveikiais. Kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo išsivystyti tiek nuo spyrio į šią sritį, tiek koja atsitrenkiant į kietą paviršių. Neatmetama galimybė, kad įvykio metu tiriamajai galėjo būti išpešti plaukai ir suduota daugiau smūgių, kurie buvo nedidelės energijos ir nepaliko matomų žymių. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Visų patirtų sužalojimų patirti krintant negalima. Vienintelis sužalojimas galėjęs išsivystyti krintant yra kraujosruva kairėje blauzdoje (1 t., b. l. 85–86).

Nors byloje apklausti liudytojai G. Š. sužalojimo fakto realiai nematė, tačiau tai nepaneigia A. Š. kaltės, byloje esant kitiems jo kaltę patvirtinantiems įrodymams. A. Š. kaltę įrodo - 2022-04-08 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (1 t., b. l. 6–10), įvykio registro ROIK, kad 2022-04-08 18.56 val. G. Š. pranešė, jog prieš 5 minutes vyras vaikų akivaizdoje lauke mušė ją rankomis, lipo ant kojos, už plaukų tempė, pirštą suko (1 t., b. l. 21), 2022-04-08 įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 26–33), 2022-04-09 Kauno AVPK NVRS vyr. tyrėjo T. D. tarnybinis pranešimas dėl užfiksuotų smurtą patyrusios sužalojimų (1 t., b. l. 146–152), 2022-04-08 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 139–142), 2022-05-04 kitų objektų apžiūros protokolas dėl pagalbos kvietimo bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l. 54–57, 58), 2022-04-08 savanoriško daiktų pateikimo protokolas bei 2022-04-15 apžiūros protokolas (1 t., b. l. 94–96, 100–105).

Teismas netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis tyčia nesužalojo savo sutuoktinės G. Š., kad nukentėjusioji jį apkalbėjo. Tokį jo aiškinimą teismas vertina, kaip kaltinamojo gynybinę pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas laiko esant neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. abipusio konflikto metu tyčia pėdos kulnu užmynė ant sutuoktinės G. Š. pėdų. Po to, jis ranka suėmė jai už plaukų ir dviem staigiais judesiais stipriai tempė. Po kurio laiko, jis vėl ranka sugriebė už plaukų ir staigiu judesiu tempė G. Š. galvą už plaukų žemyn, dėl ko nukentėjusioji veidu trenkėsi į šalia stovėjusio automobilio priekinę dalį ir krisdama ant žemės susižeidė kairės kojos blauzdą ir dešinės rankos bevardį pirštą. Tokiu būdu kitaip smurtaudamas A. Š. išplėšė aštuonias G. Š. priaugintas plaukų sruogas, padarė G. Š. kraujosruvas kairėje blauzdoje ir abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose. Tokiais smurtiniais veiksmais A. Š. sukėlė G. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis A. Š. nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip nereikšmingi įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalyje) saugomoms vertybėms – šeimos nario sveikatai ir fiziniam saugumui. Nukentėjusiosios G. Š. elgesys – santykių aiškinimasis su vyru dėl mažamečių vaikų paėmimo, negali būti pateisinimas smurto vartojimui. Todėl toks kaltininko veikimas ne tik formaliai turi visus jam inkriminuotos baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, tačiau ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris pakankamas baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

IV. Dėl pagrindo pripažinti veiką mažareikšme

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartojamas smurtas, nebūtinai sąlygoja padidėjusį nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.). Dar daugiau, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kai asmuo kaltinamas pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, kaip antai, konfliktinė situacija tarp asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Teismas daro išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta viena iš mažareikšmiškumo instituto taikymo aplinkybių - provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, itin aktualus šioje byloje. Taip pat pažymėtina, jog remiantis aktualia teismų praktiką, tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128- 489/2020, 2K-54- 976/2023).

Todėl teismas nagrinėjamoje byloje savo sprendimą A. Š. taikyti BK 37 straipsnį grindžia šiais argumentais:

Nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. kilus konfliktui dėl bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo, konflikto metu, pėdos kulnu, užmynė nukentėjusiajai ant dešinės ir kairės pėdų, suėmė už plaukų ir juos tempė, po ko nukentėjusioji veidu trenkėsi į šalia stovėjusio automobilio priekinę dalį ir krisdama ant žemės susižeidė kairės kojos blauzdą, dešinės rankos bevardį pirštą, ir taip dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo išpeštos aštuonios priaugintų plaukų sruogos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę įtempti santykiai, ilgą laiką vyksta skyrybų procesas. Kiekvienas iš sutuoktinių stengiasi patraukti mažamečius vaikus į savo pusę. Įvykio dieną, dar iki perduodant vaikus kaltinamajam, nukentėjusioji išreiškė pyktį kaltinamojo atžvilgiu, neatsiliepė į skambučius, dėl ko kaltinamasis nuvyko prie nukentėjusiosios namų, nors pagal nustatytą tvarką kaltinamasis turėjo pasiimti mažamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos. Nukentėjusiajai grįžus namo, kaltinamasis nuėjo prie jos automobilio ir iš automobilio ant rankų pasiėmė mažametį sūnų B., o kitas mažametis sūnus L. išlipo pats ir ėjo paskui kaltinamąjį link jo automobilio. Viso įvykio metu nukentėjusioji stabdė kaltinamąjį, kalbino jį ir mažamečius vaikus, bandė juos perkalbėti nevykti kartu su kaltinamuoju. Iš vaizdo įrašo yra matyti, kad abu sutuoktiniai konfliktavo, ant grindinio buvo nukritusi tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis. Pažymėtina, jog dėl įvykio metu nukentėjusiosios atliktų smurtinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jai buvo pareikštas įtarimas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tai rodo, jog kaltinamojo A. Š. veiksmai nebuvo vienpusiai, sąmoningai nukreipti į nukentėjusiosios sužalojimą, tai buvo spontaniškas, neintensyvus ir trumpalaikis konfliktas.

Teismas sprendžia, kad saugodami mažamečių vaikų interesus, abu tėvai privalėjo rasti racionalų, nekonfliktišką, bekontaktį, netraumuojantį vaikų perdavimo ir bendravimo su jais būdą, kad pabuvę su tėvu, kaltinamuoju, vaikai vėl ramiai grįžtų į abipusiu sutarimu nustatytą motinos globą. Tačiau abu sutuoktiniai, atsakingi už vaikų gerovę, vaikų akivaizdoje konfliktavo, nesusilaikė nuo emocijų. Darytina išvada, kad ne tik kaltinamojo neteisėti veiksmai, bet ir provokuojantis G. Š. elgesys sudarė sąlygas konfliktinei situacijai kilti ir plėtotis.

Kaltinamasis konflikto metu sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje ir abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose padarymu. Iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad jos patirti sužalojimai nebuvo stiprūs ir ilgalaikiai. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad A. Š. veiksmai buvo spontaniški ir vertinami kaip būdingi tokio pobūdžio konfliktams ir grumtynėms. Nukentėjusiajai sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas ir, nors šios pasekmės yra reikšmingos ir svarbios, tačiau vis dėlto šių padarinių atsiradimą lėmė ir jos pačios netinkamas sąmoningas elgesys kurstant konfliktą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad A. Š. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Todėl A. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų veikų mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai, paliktini saugoti prie bylos medžiagos. 8 priauginamos plaukų sruogos – grąžintinos G. Š..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus, palikti saugoti prie bylos medžiagos. Voką su 8 priauginamomis plaukų sruogomis, saugomą Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje (kodas 107/2022)– grąžinti G. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.