- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-1520-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00241-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- S. S., V. S.
- Ieškovas
- J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S., G. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-09-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-336-522/2014 pagal ieškovų J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S. ir G. S. ieškinį atsakovams S. S. ir V. S. dėl pripažinimo teisės tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nesant žemės sklypo bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S. ir G. S. pareikštu ieškiniu teismo prašė pripažinti atsakovų S. S. ir V. S. atsisakymą pasirašyti UAB „Traksalis“ 2013-12-04 parengtą žemės ūkio paskirties žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projektą, suformuojant du atskirus žemės sklypus Nr. 101-1-1 (7,36 ha ploto) ir Nr. 101-1-2 (0,64 ha ploto), neteisėtu, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos tvirtinti šį projektą be atsakovų sutikimo, taip pat priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad jie kartu su atsakovais yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių nurodytame žemės sklype, savininkai. Šio 8,00 ha ploto žemės sklypo 736/800 dalis (7,36 ha) priklauso atsakovams, o likusi 64/800 dalis (0,64 ha) – Lietuvos Respublikai. Ieškovai taip pat nurodė, kad suformuojant žemės sklypą žemėtvarkos projektuose nebuvo nustatytas namų valdos žemės sklypo plotas ir ribos ieškovams ir atsakovams priklausantiems pastatams eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnyba, išnagrinėjusi ieškovų prašymą, 2013-08-07 sprendimu nutarė pradėti rengti nurodyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatantį valstybinės žemės sklypo 64/800 dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimą, suformuojant atskirą kitos paskirties žemės sklypą, reikalingą ieškovams ir atsakovams priklausantiems pastatams eksploatuoti. 2013-12-04 UAB „Traksalis“ parengė nurodyto žemės sklypo žemės ūkio paskirties žemės žemėtvarkos projektą, kuris buvo suderintas su Širvintų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinės žemės tarnyba. Parengto teritorijų planavimo dokumento patikrinimo 2014-03-12 akte Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad teritorijų planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau teritorijų planavimo dokumentą tvirtinti bus galima po to, kai su projektu sutiks pasirašydami sprendinių brėžinyje visi žemės sklypo bendraturčiai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Atsakovai kaip nurodyto žemės sklypo bendraturčiai atsisakė pasirašyti sprendinių brėžinyje, nurodydami, jog naujai formuojama pastatams eksploatuoti namų valdos žemės sklypo žemė priklauso tik jiems ir negali būti atidalinama, nes kėsinamasi į jų nuosavybės neliečiamybę. Ieškovai su tuo nesutiko, nes pertvarkomo žemės sklypo bendraturčiams konkrečiai priklausančios šio žemės sklypo dalys ir naudojimosi tvarka jame iki dabar nėra nustatyta. Patvirtinus UAB „Traksalis“ parengtą nurodyto žemės sklypo žemės ūkio paskirties žemės žemėtvarkos projektą, atsakovų kaip žemės sklypo bendraturčių interesai nenukentėtų, nes po valstybinio žemės sklypo atidalijimo jų žemės sklypo plotas nesumažėtų, o išliktų toks pats, kokį šiuo metu nuosavybės teise jie valdo. Be to, nebūtų pažeisti ir atsakovų kaip pastatų bendraturčių interesai, nes valstybinės žemės sklypas yra atidalijamas ir formuojamas atsakovų ir ieškovų pastatams eksploatuoti, kurio dalį atsakovai kartu su ieškovais ateityje galės įsigyti iš valstybės. Atsakovams atsisakius pritarti projektui, ieškovai negalės tinkamai naudotis ir eksploatuoti jiems priklausančių pastatų, nes negalės naudotis laisvu valstybinės žemės sklypu, kuris reikalingas šiems pastatams eksploatuoti (b.l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovai S. S. ir V. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams buvo įteisinta vadovaujantis 1991-10-23 Širvintų rajono valdybos potvarkiu NR. 343-V ir 1994-12-28 potvarkiu Nr. 441. Ieškovai šiuos potvarkius nustatyta tvarka bandė pakeisti, tačiau jie liko nepakeisti, todėl tolimesni ieškovų bandymai iš atsakovų teisėtos nuosavybės nacionalizuoti bet kokią žemės sklypo dalį yra neteisėti. Ieškovai 2012 m. kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą, reikalaudami įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su jais suformuotos 0,64 ha žemės sklypo dalies sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau šis ieškovų reikalavimas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovai įrodinėja, kad atsakovai pažeidžia jų teises, neleisdami naudotis žemės sklype esančiais jiems priklausančiais pastatais, bet tai netiesa, nes žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas, kuris užtikrina ieškovų teisę eksploatuoti jiems priklausančius pastatus (b.l. 60-62).
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu palaikė ieškovų poziciją. Nurodė, kad ieškovams ir atsakovams priklausantys pastatai yra 8 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo 736/800 dalis (7,36 ha) priklauso atsakovams, o 64/800 dalis (0,64 ha) – valstybei. Ieškovai 2013-06-25 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Tarnyba, išnagrinėjusi ieškovų prašymą, 2013-08-07 priėmė sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatantį valstybinės žemės sklypo dalies iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimą, suformuojant atskirą kitos paskirties žemės sklypą, reikalingą ieškovams ir atsakovams priklausantiems pastatams eksploatuoti. Širvintų rajono savivaldybės administracija Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2014-08-26 išdavė planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti. Ieškovų prašymu UAB „Taksalis“ 2013-12-04 parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypas atidalijamas į atskirus du žemės sklypus: suformuotas žemės sklypas, projektinis Nr. 101-1-1, plotas 7,36 ha, priklauso atsakovams, suformuotas žemės sklypas, projektinis Nr. 101-1-2, plotas 0,64 ha, priklauso valstybei (statinių savininkams, ieškovams). Nacionalinė žemės tarnyba 2014-03-12 surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame teigiama, kad teritorijų planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, išskyrus tai, kad projektui raštiškai turi pritarti visi žemės sklypo bendraturčiai. Atsakovai nesutiko ir nepasirašė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje, nors kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (b.l. 55-57).
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2014-09-30 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino atsakovų S. S. ir V. S. atsisakymą pasirašyti UAB „Traksalis“ 2013-12-04 parengtą žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projektą, suformuojant du atskirus žemės sklypus Nr. 101-1-1 (7,36 ha ploto) ir Nr. 101-1-2 (0,64 ha ploto), neteisėtu ir leido Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos tvirtinti šį projektą be atsakovų sutikimo. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad nurodytas žemės sklypas priklauso po 368/800 dalį atsakovams, 64/800 dalis – Lietuvos Respublikai. Šiame žemės sklype yra ieškovams ir atsakovui S. S. priklausantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-06-25 prašymu ieškovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrių dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. 2013-09-12 ieškovai gavo atsakymą Nr. 44SS-(14.44.110), o kartu su juo Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus vedėjo 2013-08-07 sprendimą Nr. 44SK-(14.44.110.)-530 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, 2013-08-26 planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti ir ištrauką iš patvirtinto Juodiškių k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekto plano. 2013-11-15 ieškovai kreipėsi į UAB „Traksalis“ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kuris parengė prašomą projektą. Derinant projektą su Nacionaline žemės tarnyba, 2014-03-12 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TPA-(8.30.)-636 konstatuota, kad teritorijų planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 70 punktu, parengtam projektui raštiškai turėtų pritarti visi žemės sklypo bendraturčiai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai nesutinka pasirašyti ieškovų užsakymu parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, motyvuodami tuo, kad visas žemės sklypas priklauso jiems, tačiau ši aplinkybė paneigta byloje esančiu išrašu iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad 64/800 dalis bendrame 8 ha ploto žemės sklype priklauso Lietuvos Respublikai. Be to, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra parengtas ir patikrintas kompetentingų specialistų, kurių kompetencija teismas abejoti neturėjo pagrindo. Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo, kad iš esmės teritorijų planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, būtent tokią valstybinės žemės įsigijimo procedūrą nurodė Vilniaus apygardos teismas 2013-03-08 nutartyje, pažymėdamas, kad nuo 2012-07-05 įsigaliojus naujai Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių redakcijai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų inicijavimo teisę turi ir statinių bei įrenginių savininkai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nurodyto žemės sklypo pertvarkymas pagal ieškovų užsakymu UAB „Traksalis“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti vykdomas. Ieškovų kaip pastatų savininkų teisės šiuo metu yra pažeistos, nes jie nei po pastatais, nei prie jų neturi žemės, o nustatytas tik kelio servitutas jų teisių naudotis turtu neįgyvendins. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė paneigė atsakovų teiginį, kad bus pakeistos jų žemės sklypo ribos (b.l. 98-101).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai S. S. ir V. S. teismo prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-09-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S. ir G. S. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-12-18 sprendimu, išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje ieškovai prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įstatymo nustatyta tvarka suformuoti jiems 1,36 ha dydžio namų valdos žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų, skundą atmetė kaip nepagristą (administracinė byla Nr. 1-1412-580/2009). Minėtą sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-27 nutartimi paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A858- 1616/2010). Nurodytose bylose teismas nustatė, jog namų valda, į kurią ieškovai pretenduoja, šiuo metu yra atsakovo S. S. nuosavybės teise valdomoje žemėje, kad valstybinio žemės kadastro duomenų registre buvo nustatytas 0,96 ha servitutas, suteikiantis ieškovams teisę naudotis žemės plotu aplink jiems priklausančius pastatus, kad nuoseklus sodybos vaizdavimas tiek grafine, tiek skaitmenine forma dokumentuose, atsakovui S. S. suteikta nuosavybės į žemės sklypą teisė, servituto įregistravimas, rodo, jog ieškovų namų valda yra šio atsakovo žemėje. Taip pat teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovams priklausančios namų valdos žemė nepriklauso valstybei, kad jų skundas dalyje dėl administracinių aktų – Širvintų rajono valdybos 1991-10-23 potvarkio Nr. 343-V bei 1994-12-28 potvarkio Nr. 441, nebuvo priimtas dėl praleisto skundo padavimo termino. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją suformuoti atsakovo S. S. nuosavybės teise valdomame žemės sklype ieškovų namų valdos naudojimui reikalingą žemės sklypą. Ieškovai pirmosios instancijos teismui šioje byloje nepateikė įrodymų, kad minėtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės būtų pakitusios. Iš teismui pateikto kadastro pažymėjimo taip pat matyti, jog žemės sklypo nuosavybė išimtinai priklauso atsakovams. Nėra jokių įrodymų, kad šie duomenys įstatymo nustatyta tvarka būtų buvę pakeisti. Šių aplinkybių teismas visiškai neanalizavo, dėl jų nepasisakė, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovai savo reikalavimą grindžia Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-16 įsakymu, kuriuo šiurkščiai pažeidžiant įstatymų imperatyvus iš atsakovų 8 ha žemės sklypo buvo atimta 0,64 ha dalis ir perduota valstybei. Šis įsakymas yra niekinis ir negaliojantis, nes jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nuosavybės teisių apsaugą garantuoja LR Konstitucijos 23 straipsnis ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriuose nustatyta, kad niekas neturi teisės paimti nuosavybės iš savininko prievarta, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Atsakovai taip pat nurodo, kad teismas sutiko su ieškovų melagingu teiginiu, jog jie neturi galimybės naudoti jiems priklausančių pastatų, nes nėra išskirta žemės nei po pastatais, nei prie jų, o nustatytas tik kelio servitutas jų teisių naudotis turtu neįgyvendins. Atsakovų teigimu, ši išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes jau minėtame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra patvirtinta, kad ieškovams yra nustatytas 0,96 ha žemės servitutas. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai neleistų naudotis nustatytu servitutu. Atsakovai taip pat nurodo, kad atsakovas S. S. turi reikalingą kvalifikaciją žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti, apie ką jis informavo teismą ir su apeliaciniu skundu pateikia tai patvirtinančius įrodymus. Pasirašyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje atsakovas negalėjo ne tik dėl to, kad yra suinteresuotas šiuo klausimu, bet ir kaip didžiulę praktiką šioje srityje turintis specialistas, matantis didžiulius parengto projekto trūkumus. Pertvarkant 8 ha žemės sklypą į du sklypus yra pertvarkomas ir gretimai esantis atsakovams priklausantis kitas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris be atsakovų valios neturi būti liečiamas. Be to, be teisinio pagrindo atsakovų žemės sklypai yra atitraukiami nuo ežero pusės, neteisėtai paimant 0,58 ha žemės sklypo plotą ir užkertant priėjimą prie ežero. Projekte taip pat klaidingai įbrėžtos elektros tinklų linijos, daug neatitikimų ir žemės ūkio naudmenų eksplikacijoje. Teismas į visas šias aplinkybes neatsižvelgė. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikia žemės sklypo planą, įregistruotą kadastro žemėlapyje, kurį palyginus su ieškovų pateiktu projektu, akivaizdu, kad sklypų ribos yra keičiamos. Atsakovai taip pat pateikia orientacinę žemės sklypo schemą, iš kurios matyti sklypų ribų projektiniai pakeitimai. Iš pridedamos elektros tinklų ir transformatorinės su privažiavimo keliu orientacinės schemos matyti kaip klaidingai, neatitinkant faktinės padėties, įbrėžta elektros linija. Atsakovams nesuprantama, kokiu tikslu, grubiai pažeidžiant racionalios žemėtvarkos principus, iš atsakovams priklausančio 8 ha žemės sklypo išimamas 0,44 ha žemės sklypas ir niekam nepriskiriamas, kas matyti iš pridedamos orientacinės žemės sklypo schemos. CK 4.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Ieškovai nėra žemės sklypo bendraturčiai, todėl vien dėl to jų ieškinys yra nepagrįstas (b.l. 105-108).
Ieškovai J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S. ir G. S. teismo prašo atsakovų S. S. ir V. S. apeliacinį skundą atmesti ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-09-30 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nurodo, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsakovų minimoje byloje teismai sprendė kitokio pobūdžio reikalavimus ir niekur toje byloje nekonstatavo, kad visas 8 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso tik atsakovams. Tuo tarpu servituto klausimas šioje nagrinėjamoje byloje neturi jokios reikšmės, nes yra sprendžiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tinkamumo klausimas. Ieškovai nesutinka su atsakovų pozicija, jog jiems priklauso visas nurodytas žemės sklypas. Byloje esančiuose aktualiuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta, jog 64/800 dalis bendrame žemės sklype priklauso Lietuvos Respublikai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai nurodo, jog 2009-04-16 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas yra niekinis, nes šiurkščiai pažeidžia jų teises, tačiau patys atsakovai teismo posėdžio metu pripažino, kad praleido terminą ginčyti šį įsakymą, todėl jų skundas buvo teismo nepriimtas. Minėtas įsakymas yra galiojantis ir visi asmenys, taip pat ir teismas, privalo juo vadovautis. Ieškovai nesutinka su atsakovų teiginiais, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas turi didelių trūkumų ir yra netinkamai parengtas, nes tai neatitinka faktinių duomenų. Kaip teisingai nustatė teismas, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra parengtas ir patikrintas kompetentingų specialistų. Iš byloje esančio 2014-03-12 Nacionalinės žemės tarnybos Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto matyti, jog teritorijų planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šios išvados atsakovai byloje neginčijo ir jokiais įrodymais nepaneigė. Vien jų įsivaizdavimas apie kažkokius neatitikimus negali būti laikomas įrodymu byloje. Teismo sprendimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso normas, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai priėmė sprendimą. Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovų su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai neatitinka CPK 314 straipsnyje numatytų sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismo negali būti priimti. Be to, dalis šių įrodymų parengta atsakovų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl juos teismas turėtų įvertinti kritiškai (b.l. 129-131).
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba teismo prašo atsakovų S. S. ir V. S. apeliacinį skundą atmesti ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-09-30 sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2009-04-16 įsakymu Nr. 2.3-5219-1891 nustatė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plote 736/800 dalį (7,36 ha) atsakovams bei 64/800 dalį (0,64 ha) Vilniaus apskrities viršininko administracijai. VĮ „Registrų centras“ 2009-04-23 nekilnojamojo turto registre įregistravo, kad atsakovai nuosavybės teisėmis valdo po 368/800 žemės sklypo dalį (7,36 ha), valstybė valdo 64/800 žemės sklypo dalį (0,64 ha). Šiame žemės sklype yra ieškovams ir atsakovams priklausantys pastatai. 2013-06-25 ieškovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrių su prašymu parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Širvintų skyriaus vedėjas, išnagrinėjęs ieškovų prašymą, 2013-08-07 priėmė sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatantį valstybinės žemės sklypo 64/800 dalies iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimą, suformuojant atskirą kitos paskirties žemes sklypą, reikalingą ieškovams ir atsakovas priklausantiems pastatams eksploatuoti. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2014-08-26 išdavė planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti. Ieškovų prašymu UAB „Traksalis“ 2013-12-04 parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pagal šį projektą žemės sklypas atidalijamas į du atskirus žemės sklypus: suformuotas žemės sklypas, projektinis Nr. 101-1-1, plotas 7,36 ha, priklauso atsakovams, suformuotas žemės sklypas, projektinis Nr. 101-1-2, plotas 0,64 ha, priklauso valstybei (pastatų savininkams, ieškovams). Tarnyba 2014-03-12 surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.30.)-636. Patikrinimo išvada yra teigiama, teritorijų planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, išskyrus tai, kad projektui raštiškai turi pritarti visi žemės sklypo bendraturčiai. Atsakovai nesutiko ir nepasirašė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje, nors žemės sklypo bendraturčiai turi bendradarbiauti. Teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai pritaikė galiojančius teisės aktus ir normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (b.l. 125-128).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teisėjų kolegija, siekdama išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu atsakovų S. S. ir V. S. pateiktus naujus įrodymus, kuriuos vertins pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Dėl ginčo esmės
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovų J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S. ir G. S. prašymu UAB „Traksalis“ parengė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 101-1 (b.l. 7-42). Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad nurodytas žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai (64/800 dalis sklypo) bei atsakovams S. S. ir V. S. (po 368/800 dalis sklypo) (b.l. 21). Be to, iš šių išrašų matyti, kad žemės sklype yra ieškovams ir atsakovams priklausantys pastatai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-24). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovai atsisakė pasirašyti UAB „Traksalis“ parengtame nurodyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, nors jų pritarimas projektui yra būtinas, remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 70 punkto nuostatomis (b.l. 42, 44). Atsižvelgiant į tai, ieškovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė pripažinti atsakovų atsisakymą pasirašyti UAB „Traksalis“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą neteisėtu ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos tvirtinti šį projektą be atsakovų sutikimo (b.l. 1-4). Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino (b.l. 98-101). Atsakovai, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b.l. 105-108).
Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-1412-580/2009, kurioje ieškovai prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įstatymo nustatyta tvarka suformuoti jiems 1,36 ha dydžio namų valdą nurodytame žemės sklype prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų, 2009-12-18 sprendimu skundą atmetė kaip nepagristą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858- 1616/2010 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovų teigimu, nurodytose bylose teismai nustatė, jog namų valda, į kurią ieškovai pretenduoja, yra atsakovų nuosavybės teise valdomoje žemėje, kad ši žemės valstybei nepriklauso, kad valstybinio žemės kadastro duomenų registre buvo nustatytas 0,96 ha servitutas, suteikiantis teisę ieškovams naudotis plotu aplink jiems priklausančius pastatus, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją suformuoti kito privataus asmens nuosavybės teise valdomame žemės sklype ieškovų namų valdos naudojimui reikalingą žemės sklypą. Atsakovų teigimu, ieškovai pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos aplinkybės būtų pakitusios, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. Priešingai nei nurodo atsakovai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858- 1616/2010 konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2009-04-16 įsakymu Nr. 2.3-5219-(89) nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotą – 8 ha, taip pat dalis bendraturčiams – 7,36 ha priskyrė atsakovams, 0,64 ha priskyrė Vilniaus apskrities viršininko administracijai (Lietuvos Respublikai). Tai patvirtina 2009-04-23 Nekilnojamojo turto registro išrašas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog nurodytas žemės sklypas priklauso tik atsakovams ir visiškai nepriklauso Lietuvos Respublikai. Pažymėtina, kad ieškovų skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nebuvo patenkintas dėl to, jog ieškovai prašė teismo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją prie namų valdos suformuoti ne 0,64 ha, o 1,36 ha žemės sklypą, nors Lietuvos Respublikai nuosavybės teise nurodytame žemės sklype priklauso 0,64 ha žemės. Teismas nurodė, kad ieškovų prašomas suformuoti žemės sklypas prie namų valdos negali būti 1,36 ha, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija neturi teisės formuoti žemės sklypo prie namų valdos apimant ir žemę, kuri priklauso nuosavybės teise atsakovams. Tačiau tuo pačiu teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neatsisako ieškovams suformuoti 0,64 ha žemės sklypo prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovai savo nuosavybės teisę į visą nurodytą žemės sklypą grindžia nebeaktualiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, kurie yra pasikeitę, šiuo metu numatant, jog dalis nurodyto žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai (b.l. 21, 84-86). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti paskutiniais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tas pats pasakytina apie Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-16 įsakymą Nr. 2.3-5219-(89), kuriuo nustatyta, jog 7,36 ha ploto nurodyto žemės sklypo dalis priklauso atsakovams, o 0,64 ha ploto dalis – Vilniaus apskrities viršininko administracijai (Lietuvos Respublikai). Šis įsakymas nėra pripažintas negaliojančiu kaip neteisėtas, byloje nėra duomenų, kad jis prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ir dėl to turėtų būti laikomas niekiniu.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Traksalis“ parengtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. 101-1, pagal kurį numatomas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios 0,64 ha ploto žemės sklypo dalies atidalijimas, suformuojant atskirą kitos paskirties žemės sklypą, reikalingą ieškovams priklausančių pastatų eksploatacijai, nepažeidžia atsakovų nuosavybės teisių į kitą jiems priklausančią 7,36 ha ploto šio žemės sklypo dalį. Tai, kad ieškovai turi teisę siekti tokio žemės sklypo pertvarkymo, patvirtina ir byloje esanti Vilniaus apygardos teismo 2013-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-234-553/2013 (b.l. 66-69).
Atsakovų nurodomos aplinkybės, kad nurodytame žemės sklype yra nustatytas 0,96 ha žemės servitutas, skirtas ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacijai (b.l. 82), kad atsakovai nesudaro ieškovams jokių kliūčių naudotis šiuo servitutu, vertintinos kaip teisiškai nereikšmingos ir nesudarančios pagrindo pripažinti, kad yra negalimas Lietuvos Respublikai priklausančios nurodyto žemės sklypo dalies atidalijimas, suformuojant atskirą kitos paskirties žemes sklypą, kuris būtų naudojamas ieškovams priklausančių pastatų eksploatacijai, taip pat kad tokiu žemės sklypo pertvarkymu būtų pažeidžiami atsakovų teisėti interesai.
Atsakovų teiginius, kad UAB „Traksalis“ parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas turi esminių trūkumų (keičiamos gretimų žemės sklypų ribos, klaidingai įbrėžta elektros linija, užkertamas priėjimas prie ežero ir t.t.), paneigia Nacionalinės žemės tarnybos 2014-03-12 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.30.)-636, kuriame nurodyta, kad teritorijų planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus bei kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas (b.l. 44). Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta Nacionalinės žemės tarnybos atstovė (b.l. 96-97). Pažymėtina, kad atsakovai turėjo galimybę susipažinti su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu jo rengimo metu bei pareikšti savo pastabas dėl šio projekto, tačiau to nepadarė (b.l. 26-29), todėl vėlesnės atsakovų pastabos, kurios nepagrįstos objektyviais ir pakankamais įrodymais, vertintinos kritiškai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes bei kitą byloje esančią medžiagą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai neteisėtai atsisako pasirašyti UAB „Traksalis“ 2013-12-04 parengtą nurodyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl leistina Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti šį projektą be atsakovų sutikimo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovų ieškovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Ieškovai pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas J. S. patyrė 1.500 Lt (434,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 133-134), kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 750,00 Lt (217,22 Eur).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-09-30 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 217,22 Eur (du šimtus septyniolika eurų 22 centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.