Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui J. S., ieškovų J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S. ir G. S. atstovui advokatui P. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. S., D. S., M. S., R. S., B. S., L. T. S ir G. S. ieškinį atsakovams S. S. ir V. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl pripažinimo teisės tvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nesant žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 1.137 str. 2 ir 3 dalys nustato, kad gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Šiuolaikinės teisės sampratos turinį atskleidžia subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Kiekviena subjektinė teisė turi socialinę vertę tiek, kiek ją galima įgyvendinti, kiek galima tenkinti teisės subjekto materialinius ir dvasinius poreikius. Civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo institutas civilinėje teisėje nustato būdus ir priemones, kaip įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas. Šiuo institutu civilinėje teisėje įtvirtintos materialiosios teisės normos veikia, juo yra ginamos. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą. Nuosavybės teisės koncepcija yra plačiai išplėsta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą , bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas, nes nuosavybė turi ir tam tikrą socialinę funkciją. Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 8 ha žemės sklypas, unikalus Nr. Širvintų r., priklauso po 368/800 dalį atsakovams V. S. ir S. S. ir 64/800 dalis – Lietuvos Respublikai (b.l. 21). Šiame žemės sklype yra ieškovams ir atsakovui S. S. priklausantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (b.l. 22-23). 2013 m. birželio 25 d. prašymu ieškovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyrių dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir 2013 m. rugsėjo 12 d. gavo atsakymą Nr. 44SS-(14.44.110), o kartu su juo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 44SK-(14.44.110.)-530 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, 2013 m. rugpjūčio 26 d. planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti ir ištrauką iš patvirtinto Juodiškių k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekto plano (b.l. 15-20). Gavę minėtus dokumentus, ieškovai 2013 m. lapkričio 15 d. prašymu dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto kreipėsi į UBA „Traksalis“ (b.l. 9), kuris parengė prašomą projektą (b.l. 7-43). Derinant projektą su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM, 2014 m. kovo 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TPA-(8.30.)-636 konstatuota, kad teritorijų planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau, vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d. nuostatomis ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 70 punktu, parengtam projektui raštiškai turėtų pritarti visi žemės sklypo bendraturčiai (b.l. 44).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovai nesutinka pasirašyti ieškovų užsakymu parengto projekto, motyvuodami tuo, kad visas 8 ha ploto sklypas priklauso jiems, tačiau ši aplinkybė paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. išrašu iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad 64/800 dalis bendrame 8 ha ploto žemės sklype priklauso Lietuvos Respublikai (b.l. 21). Be to, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra parengtas ir patikrintas kompetentingų specialistų, kurių kompetencija teismas abejoti neturi pagrindo. Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo, kad iš esmės teritorijų planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, būtent tokią valstybinės žemės įsigijimo procedūrą nurodė ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartyje, pažymėdamas, kad nuo 2012 m. liepos 5 d. įsigaliojus naujai Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių redakcijai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų inicijavimo teisę turi ir statinių bei įrenginių savininkai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. Širvintų r., pertvarkymas pagal ieškovų užsakymu UAB „Traksalis“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti vykdomas. Ieškovų- pastatų savininkų teisės šiuo metu yra pažeistos, nes jie nei po pastatais, nei prie jų neturi žemės, o nustatytas tik kelio servitutas jų teisių naudotis turtu neįgyvendins. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT atstovė paneigė atsakovo teiginį, kad bus pakeistos jų žemės sklypo ribos.

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovai, pateikdami ieškinį teismui, sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti(sumokėjo J. S.). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovų S. S. ir V. S. atsisakymą pasirašyti UAB „Traksalis“ 2013-12-04 parengtą žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. žemėtvarkos projektą, suformuojant du atskirus žemės sklypus Nr. 0,64 ha ploto neteisėtu ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM tvirtinti šį projektą be S. S. ir V. S. sutikimo.

Priteisti ieškovui J. S. iš S. S. ir V. S. iš kiekvieno po 1072 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš S. S. ir V. S. iš kiekvieno po 11,61 Lt pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.