Kauno apygardos teismo nutartis

Teisme 2015-01-12 buvo gautas pareiškėjų pareiškimas (b. l. 2–5) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvai V. K. ir B. K. iki 1939 m. rugsėjo mėnesio Lenkijos okupacijos tuometinės L. S. apskrities Žaboriškių valsčiaus Slabados kaime nuosavybės teise valdė keturis žemės sklypus (V. K. – 16 ha ir 29,11 ha žemės sklypus, o B. K. – 13,5190 ha ir 18,7557 ha žemės sklypus), viso bendrai 77 ha 3847 kv. m žemės plotą. Pareiškėjos nurodė, kad 1941-03-28 tėvų keturių asmenų šeima (tėvas V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., motina B. K., gimusi (duomenys neskelbtini)., sesuo O. K. (po santuokos – R.), gimusi (duomenys neskelbtini)., ir brolis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini)) pagal 1941-01-10 S. S. ir nacistinės Vokietijos susitarimą „Dėl Vokietijos piliečių ir vokiečių tautybės asmenų perkėlimo iš Lietuvos SSR į Vokietiją, taip pat dėl Lietuvos piliečių bei lietuvių, rusų, baltarusių tautybės asmenų perkėlimo iš Vokietijos (Memelio, Suvalkų sričių) į Lietuvos T. S. Respubliką“ prievarta pagal tautinį požymį iš Seinų krašto buvo perkelta į tuometiniame Marijampolės apskrities Igliškėlių valsčiaus Gudinęs kaime buvusį vokiečio repatrianto (duomenys neskelbtini) ūkį. Minėtus faktus patvirtina 2005-02-18 Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažyma apie perkėlimą Nr. R4-667. Šis ūkis su 11,20 ha žemės sklypu šeimai buvo duotas mainais už tėvų V. K. ir B. K. tuometinės L. S. apskrities Zaboriškių valsčiaus Slabados kaime turėtus bei Reicho nusavintus keturis žemės sklypus, kurių bendras plotas buvo 77 ha 3 847 m2. Dauguma šių išdėstytų faktų yra išlikę Suvalkų valstybiniame archyve saugomose archyvinėse byloje. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 447 str. 1 p.). Kadangi 2014-06-24 Suvalkų valstybinio archyvo pažymoje OEZ.6344.53.2014 yra nurodyta, kad „Kitų duomenų byloje Valstybinis archyvas Suvalkuose neturi“, dėl šios priežasties kitokia tvarka gauti ar atkurti dokumentus, patvirtinančius faktą, kad tėvai V. K. ir B. K. tuometinės L. S. apskrities Zaboriškių valsčiaus Slabados kaime nuosavybės teise valdė keturis žemės sklypus, pareiškėjos neturi jokių objektyvių galimybių (CPK 447 str. 2 ir 3 p.). Juridinio fakto nustatymas yra vienintelis būdas nustatyti faktą, kad tėvai V. K. ir B. K. tuometinės L. S. apskrities Zaboriškių valsčiaus Slabados kaime nuosavybės teise valdė keturis žemės sklypus, viso 77 ha 3 847 kv. m žemės plotą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-01-15 nutartimi (b. l. 29) atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad pagal jau suformuotą kasacinio teismo praktiką tokiu atveju, tai yra, kai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog asmeniui nuosavybės teise priklausė kitoje valstybėje esantis žemės sklypas, nustatymo, byla laikytina turinčia tarptautinį elementą, ir jos teismingumas nustatomas pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Teismas ex officio nustato, ar byla priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai (CPK 782 str.). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004-05-01 tapo Europos Sąjungos nare. ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir 2000-12-22 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2006). Kadangi Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika yra Europos Sąjungos valstybės narės, tai nagrinėjamoje byloje aktualus yra Reglamento normų, nustatančių jurisdikcijos taisykles, taikymas. Nagrinėjamu atveju reikšmingos yra Reglamento 6 skirsnyje nustatytos išimtinės jurisdikcijos taisyklės. Pagal šio skirsnio 22 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą teismo procesuose, kurių objektas yra daiktinės (in rem) teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, išimtinę jurisdikciją turi valstybės narės, kurioje yra turtas, teismas. Pareiškėjų reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra susijęs su daiktinės (nuosavybės) teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimu, todėl pagal jau suformuotą kasacinio teismo praktiką konstatuojama, kad šio proceso objektas yra daiktinė teisė į nekilnojamąjį turtą, ir, vadovaujantis Reglamento 22 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2009).