Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-01-19 · Civilinė byla Nr. e2-121-553/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eB2-90-340/2025Nutartis · 2021-08-30Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-01-19Lietuvos apeliacinis teismas
  3. eB2-1684-340/2024Nutartis · 2024-03-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-19
Bylos Nr.
e2-121-553/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00538-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis pakeista.
Teisėjas
Aldona Tilindienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
E. M.
Trečiasis asmuo
BUAB "Singora", Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Fiannsų ministerijos, „Factris LT1“
Ieškovas
Bankrutuojanti "Dutera"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-121-553/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00538-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dutera“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dutera“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB ,,Talismanas Lt“.

2. Nemokumo administratorė pateikė pareiškimą pripažinti UAB „Dutera“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad nemokumo administratorei įmonės dokumentai, informacija apie sandorius, įmonės turtą ar bet kokia kita informacija apie įmonę iš buvusių vadovų nebuvo perduota, todėl galima preziumuoti, kad įmonės vadovai tyčia sudarė tokią situaciją, kad nebūtų įmanoma nustatyti įmonės veiklos ir tokiu būdu tyčia privedė įmonę prie bankroto. Suinteresuotas asmuo E. M. įmonei vadovavo iki 2018 m. spalio 24 d. Apie tai, kad E. M. būtų perdavęs įmonės turtą ir dokumentus naujam vadovui informacijos nėra. Pagal VĮ Registrų centrui pateiktos finansinės atskaitomybės duomenis, 2018 metais įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Dutera“ 2018 m. sausio 16 d. vienintelio akcininko sprendimu bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 120 000 Eur, o 2018 m. spalio 11 d. vienintelio akcininko sprendimu įstatinis kapitalas buvo sumažintas iki 44 500 Eur. Atsižvelgus į šiuos kapitalo pokyčius ir turimą įmonės finansinę atskaitomybę, teigtina, kad E. M. esant tokiai įmonės situacijai turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant dideliems kreditoriniams įsipareigojimams, E. M. pradėjo pardavinėti įmonei priklausantį turtą (transporto priemones, galbūt ir kitą turtą, tačiau nesant dokumentų negalima to nustatyti). Esamus kreditorinius reikalavimus dengė selektyviai, nesilaikydamas įstatyme įtvirtinto mokėjimų eiliškumo. E. M. žinojo apie blogą įmonės situaciją, tačiau apie tai jis kreditorių neinformavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. E. M. perleido įmonę suinteresuotam asmeniui D. M., kuris, gavęs informaciją apie įmonę, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius ir tokiu būdu dar labiau didino kreditoriams turimus įsipareigojimus. D. M. 2019 m. balandžio 5 d. perleido įmonę A. B., kuris neatliko jokių veiksmų, su nemokumo administratore nesusisiekė, įmonės dokumentų neperdavė. UAB „Dutera“ bankroto byloje jau yra patvirtinta kreditorinių reikalavimų už daugiau nei 400 000 Eur. Kadangi nei vienas įmonės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir esant įmonei nemokiai sudarinėjo sandorius, todėl jų kaltė preziumuojama. Įmonei ir jos kreditoriams yra padaryta didelė žala dėl vadovų kaltės, tarp vadovų atliktų veiksmų taip pat neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo E. M. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nusprendė pakeisti asmeninės veiklos kryptį, nenorėjo dirbti logistikos srityje, todėl, pasitaikius progai ir palankiomis sąlygomis 2018 m. atsiradus žmogui (kaip vėliau paaiškėjo, tas žmogus buvo M. Ž.), pardavė UAB „Dutera“ akcijas. M. Ž. nurodė, kad ketina vykdyti logistikos komercinę veiklą, todėl 2018 m. spalio 29 d. buvo sudaryta UAB „Dutera“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią E. M. pardavė akcijas už 20 025 Eur M. Ž. nurodytam asmeniui D. M.. Dar iki akcijų pardavimo, t. y. 2018 m. spalio 23 d., E. M. buvo atleistas iš vadovo pareigų, o nuo 2018 m. spalio 29 d. nebuvo įmonės akcininku. Po akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo naujam įmonės akcininkui D. M. perdavė visą įmonės turtą ir dokumentus. D. M. pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. neatspindi akcijų pirkimo–pardavimo metu buvusios finansinės padėties. Beveik visi įmonės įsipareigojimai kreditoriams atsirado jau tada, kai įmonei pradėjo vadovauti D. M.. E. M. vadovavimo laikotarpiu įmonė pardavė vieną transporto priemonę, o įsigijo net penkias. Parduotos buvo nebenaudojamos ir neeksploatuojamos arba remonto reikalaujančios senos transporto priemonės. Administratorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad įmonės nemokumas kilo dėl E. M. kaip buvusio vadovo veiksmų, sąmoningo blogo valdymo, sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi pripažino UAB „Dutera“ bankrotą tyčiniu; pripažino buvusius UAB „Dutera“ vadovus A. B., D. M., E. M. už įmonės tyčinį bankrotą atsakingais asmenimis.

Dėl bendrovės nemokumo momento

5. Teismas iš 2017 m. balanso duomenų nustatė, kad UAB „Dutera“ 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 35 860 Eur (iš jo 21 994 Eur trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 21 769 Eur. Teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, jog bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanse įrašyti įmonės turimi įsipareigojimai už 21 769 Eur sumą yra pradelsti, kadangi nemokumo administratorei nėra perduoti visi bendrovės dokumentai. Atsakovas E. M., kuris tuo metu buvo įmonės vadovas, taip pat nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti, kad jo vadovavimo laikotarpiu iš 21 769 Eur dydžio įsipareigojimų, pradelstų įsipareigojimų dydis neviršijo pusės UAB „Dutera“ turto vertės (CPK 178 straipsnis).

6. Kita vertus, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-2082-1051/2019 pagal ieškovės UAB „Autostilsas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Dutera“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. spalio 22 d. ieškovė atsakovei suteikė remonto paslaugas ir perdavė prekių, tačiau atsakovė su ieškove pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 4 473,48 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus pateiktais duomenimis, įmonė taip pat turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui, įmonei buvo taikomos priverstinio poveikio priemonės – 2016 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. balandžio 24 d. debeto mokėjimo nurodymai, kurie nebuvo padengti. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Dutera“ jau 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

7. Teismas pažymėjo, kad UAB „Dutera“ finansinė padėtis 2018 m. nepagerėjo, o priešingai nuolat blogėjo. 2018 m. UAB „Dutera“ balanso duomenimis, nors įmonė turėjo turto už 646 246 Eur, tačiau įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 657 741 Eur. 2018 m. įmonės turimi įsipareigojimai viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę. 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė veikė nuostolingai, patirdama 79 759 Eur nuostolį.

Dėl tyčinio bankroto ir kaltų asmenų nustatymo

8. Teismas nustatė, kad atsakovas E. M. sudarė su D. M. fiktyvų sandorį dėl įmonės akcijų pardavimo. Po šio sandorio D. M. tapo fiktyviu direktoriumi. Aplinkybę, kad sandoris yra fiktyvus patvirtino D. M., kuris nurodė, kad jis, sudarydamas sandorį, neturėjo tikslo užsiimti komercine veikla. Įmonės vadovu jis sutiko būti už 1 000 Eur mėnesinį atlygį, kurį pasiūlė sumokėti M. Ž.. Šias aplinkybes patvirtina įsiteisėjęs 2020 m. rugsėjo 30 d. baudžiamasis teismo įsakymas.

9. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo E. M. nėra pateikęs tarpinio balanso, sudaryto 2018 m. spalio 29 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad sandorio dieną įmonės turtinė padėtis buvo pagėrėjusi, o po 2 mėnesių, t. y. po sandorio sudarymo dienos įmonės turtinė padėtis pablogėjo.

10. Susipažinęs su atsakovo D. M. parodymais baudžiamojoje byloje, teismas sutiko su nemokumo administratore, kad E. M. žinojo apie blogą UAB „Dutera“ situaciją, tačiau apie tai jis kreditorių neinformavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o užuot atlikęs teisėtus veiksmus ir stengiantis sumažinti kreditoriams daromą žalą jis perleido įmonę kitam asmeniui D. M., kuris net neketino užsiimti komercine veikla ir gerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais ir atlikti kitus vadovui keliamus įstatyme numatytus veiksmus. Nors teismo posėdžio metu atsakovas E. M. nurodė, kad su D. M. sudarė realų sandorį, tačiau šias aplinkybes paneigia baudžiamojoje byloje nurodyti duomenys, kad jis net nesitarė su D. M. dėl sandorio pardavimo, tą jis darė su M. Ž., kuris organizavo UAB „Dutera“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą ir šios įmonės vadovo pakeitimą kitu asmeniu.

11. Teismas sprendė, kad, konstatavus įmonės nemokumą akcijų perleidimo momentu, tokie atsakovo E. M. veiksmai, kaip akcijų perleidimas nepatikimam ir objektyviai net negalinčiam vystyti verslo asmeniui, pripažintina sąmoningu jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto nustatymo požymių, nustatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tiek JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas E. M. yra už įmonės tyčinį bankrotą atsakingas asmuo.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas D. M., tapęs UAB „Dutera“ direktoriumi, taip pat nesikreipė dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo. Šis atsakovas atliko eilę veiksmų arba leido kitiems asmenims jo vardu atlikti eilę veiksmų, kurie tik blogino įmonės turtinę padėtį, atitinkamai pažeidė įmonės kreditorių interesus. Po atliktų įmonei nenaudingų sandorių atsakovas perleido akcijas ir atsitinkamai vadovu buvo paskirtas A. B.. Teismas sprendė, kad įmonės perleidimas jam taip pat buvo fiktyvus.

13. Nustatęs, kad nemokios BUAB „Dutera“ turtinę padėtį iš esmės pablogino atsakovo E. M. sprendimas sąmoningai įmonės akcijas perleisti fiktyviam vadovui atsakovui D. M., kuris vėliau tokiu pačiu fiktyviu sandoriu perleido įmonės akcijas A. B., būdami fiktyviais vadovais ir akcininkais D. M. ir A. B. savo neveikimu prisidėjo prie įmonės turtinės padėties blogėjimo, teismas konstatavo, kad visi atsakovai atsakinti už įmonės tyčinį bankrotą.

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Suinteresuotas asmuo E. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria suinteresuotas asmuo E. M. pripažintas už bendrovės bankrotą atsakingu asmeniu, ir šią pareiškėjos BUAB „Dutera“ nemokumo administratorės prašymo dalį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jau 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Dutera“ buvo nemoki. Nemokumo administratorė byloje neįrodinėjo, kad UAB „Dutera“ 2017 metais buvo nemoki. Tai yra siurprizinis teismo nutarties motyvas.

14.2. Teismas nustatė, kad bendrovė buvo nemoki 2017 metais, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių bendrovės 2017 metų duomenų, išskyrus 2018 m. balansą, kuriame nurodyti ir praėjusių metų duomenys. Šiame balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, nereiškia, kad šie įsipareigojimai savo turiniu atitinka pradelstų įsipareigojimų sąvoką. Nei vienas iš UAB „Dutera“ teismo nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų nėra atsiradęs 2017 metais.

14.3. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad po to, kai 2018 m. spalio 29 d. suinteresuotas asmuo E. M. pardavė UAB „Dutera“ akcijas, visi dokumentai buvo perduoti naujajam akcininkui ir vadovui. Todėl teismas nepagrįstai pareigą įrodyti nemokumo momentą perkėlė suinteresuotam asmeniui E. M.. Byloje esantys banko sąskaitos išrašai, sutartys, duomenys apie socialiniu draudimu apdraustuosius asmenis patvirtina, kad 2018 metais (tiek iki 2018 m. spalio 29 d. bendrovės akcijų pradavimo, tiek ir po jo) įmonė vykdė komercinę veiklą, dengė skolinius įsipareigojimus kreditoriams ir pan.

14.4. Teismas nenustatė, ar 2018 m. balanse nurodyti per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 657 741 Eur dydžio sumai buvo pradelsti bei ar pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Vien tai, kad bendrai įsipareigojimai viršijo turto vertę, nesuponuoja išvados dėl jų pradelstumo ir įmonės nemokumo fakto. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tuo metu, kai buvo sudarytas akcijų pirkimo–pardavimo sandoris (2018 m. spalio 29 d.), UAB „Dutera“ buvo nemoki, dėl ko tuo metu E. M. būtų turėjęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

14.5. Suinteresuoto asmens E. M. vadovavimo UAB „Dutera“ laikotarpio pabaigoje galėjo egzistuoti ir būti neženkliai pradelsti nebent nedidelės apimties einamieji įsipareigojimai kreditoriams bendrai 4 595,11 Eur sumai. Jeigu UAB „Dutera“ būtų buvusi nemoki jau 2018 metais, akivaizdu, kad AB „Šiaulių bankas“ po bendrovės akcijų pardavimo nebūtų suteikęs jokių lizingo paslaugų.

14.6. Apskaitinis kapitalo sumažinimas balanse neturi jokios įtakos įmonės mokumui bei nesąlygoja įmonės nemokumo, tai yra įprastinė buhalterinė praktika, kurią taiko visos bendrovės, siekdamos padengti metinį apskaitinį nuostolį. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas faktas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, padengiant apskaitinius įmonės nuostolius, neturi jokios reikšmės įmonės mokumui.

14.7. Teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių dėl įmonės vykdytos veiklos, atliktų finansinių operacijų apimties po to, kai suinteresuotas asmuo E. M. nebebuvo įmonės vadovas ir akcininkas, nevertino šių aplinkybių reikšmės įmonės mokumui, kurios buvo esminės, sprendžiant klausimą tiek dėl įmonės nemokumo momento, tiek dėl balanso rodiklių, tiek dėl atsakingų asmenų.

14.8. Tarp E. M. ir D. M. sudarytas akcijų pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo fiktyvus, akcijos realiai buvo parduotos, už jas E. M. gavo pinigus, visą bendrovės turtą ir dokumentus perdavė naujajam akcininkui ir vadovui. Po akcijų pardavimo UAB „Dutera“ ir toliau vykdė ūkinę – komercinę veiklą, sudarinėjo sandorius, dirbo darbuotojai ir pan., o E. M. neatlikinėjo jokių pareigų.

14.9. Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebuvo priimtas D. M., jį prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo, teismo posėdyje netyrus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, todėl neturi jokios prejudicinės galios šioje civilinėje byloje ir atitinkamo sandorio fiktyvumui civilinės teisės prasme.

14.10. Priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. baudžiamajame įsakyme nėra nurodyta, kad E. M. žinojo apie blogą UAB „Dutera“ situaciją, tačiau apie tai neinformavo kreditorių, todėl tokie teismo teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

16. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktą). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktą).

17. Nagrinėjamu atveju buvusių atsakovės vadovų veiksmai (neveikimas), kuriais nemokumo administratorė grindė reikalavimą dėl BUAB „Dutera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai taikė tiek ĮBĮ, tiek JANĮ numatytą teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties šiuo atveju pateikė tik suinteresuotas asmuo E. M., kuris vadovavo UAB „Dutera“ nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 24 d., todėl šio asmens UAB „Dutera“ valdymo veiksmai vertinami tik pagal veiksmų atlikimo metu galiojusio ĮBĮ nuostatas.

Dėl tyčinio bankroto požymių

18. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

19. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

20. Taigi, įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei teismas nustato įstatyme nurodytus tyčinio bankroto požymius. Tokie tyčinio bankroto požymiai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalyse. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo be kita ko grindė aplinkybe, kad apeliantas E. M., žinodamas apie UAB „Dutera“ blogą finansinę padėtį, esant bendrovei nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Dutera“ iškėlimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir fiktyviu sandoriu perleido įmonę D. M. (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys D. M. ir A. B. atskirųjų skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties nepateikė, apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais konstatuota šių asmenų atsakomybė už UAB „Dutera“ tyčinį bankrotą, plačiau nepasisakys.

Dėl bendrovės nemokumo momento

21. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022, 32 punktas).

22. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, apibrėžia, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

23. Kasacinio teismo praktikoje teisinio nemokumo būsena aiškinama plačiau, nei pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad BUAB „Dutera“ jau 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė 2017 m. balanso duomenimis, iš kurių matyti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Dutera“ turto turėjo už 35 860 Eur (iš jo 21 994 Eur trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 21 769 Eur. Tačiau pažymėtina, kad 2017 metų balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nėra tapatūs įmonės pradelstiems įsipareigojimams, todėl aplinkybė, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis viršijo pusę įmonės turimo turto vertės, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės padėtis atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, t. y. ji buvo nemoki. Vien pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas E. M., kuris tuo metu buvo įmonės vadovas, nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti, kad jo vadovavimo laikotarpiu iš 21 769 Eur dydžio įsipareigojimų, pradelstų įsipareigojimų dydis neviršijo pusės UAB „Dutera“ turto vertės, įvertinus kitus į bylą pateiktus įrodymus ir bankroto bylos duomenis, nesudaro pagrindo spręsti, kad 2017 metų balanse nurodyti įsipareigojimai buvo pradelsti.

25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas BUAB „Dutera“ kreditorių sąrašas, pagal kurį bendra kreditorių reikalavimų suma yra 437 684,72 Eur. Kaip teisingai pažymi apeliantas, didžioji dalis kreditorių reikalavimų (viršijanti 430 000 Eur) yra susidarę po 2018 m. spalio 29 d., kai apeliantas pardavė UAB „Dutera“ akcijas ir buvo atleistas ir bendrovės vadovo pareigų. Byloje nėra jokių įrodymų apie 2017 metais pradelstas atsakovės skolas, kreditorių reikštas pretenzijas bendrovei ar vykdytus išieškojimus, išskyrus VSDFV Panevėžio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. įmonei taikytą priverstinio poveikio priemonę, tačiau įvertinus bendrą VSDFV Panevėžio skyriaus UAB „Dutera“ bankroto byloje patvirtinto reikalavimo dydį (1 603,04 Eur), nėra pagrindo spręsti, kad VSDFV Panevėžio skyriaus reikalavimas buvo reikšmingas, dėl kurio būtų pagrindas spręsti dėl bendrovės nemokumo 2017 metų pabaigoje. Be to, iš 2017 m. balanso duomenų matyti, kad bendrovė nurodytais metais veikė pelningai. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad UAB „Dutera“ 2017 metais sistemiškai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, veikė nuostolingai ir neturėjo turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovė atitiko nemokios įmonės statusą.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, kad UAB „Dutera“ finansinė padėtis 2018 m. nepagerėjo, o priešingai – nuolat blogėjo. Kaip matyti iš 2018 m. UAB „Dutera“ balanso duomenų, nors įmonė turėjo turto už 646 246 Eur, tačiau įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 657 741 Eur. Nors šiuo atveju sutiktina, kad pagal 2018 metų balanso duomenis UAB „Dutera“ finansinė padėtis galėtų būti vertinama kaip pablogėjusi, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog balanse nurodyti bendrovės įsipareigojimai buvo pradelsti. Be to, sprendžiant dėl apelianto E. M. veiksmų įtakos bendrovės finansinei situacijai, svarbu nustatyti, ar bendrovė buvo nemoki jo vadovavimo laikotarpiu, t. y. iki apelianto atleidimo iš vadovo pareigų (2018 m. spalio 24 d.) ir ar apeliantas kaip bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Akivaizdu, kad 2018 metų balansas yra sudarytas pagal 2018 m. gruodžio 31 d. duomenis, todėl remtis vien juo ir konstatuoti, kad atsakovė buvo nemoki 2018 m. spalio 29 d., nėra pagrindo.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus banko sąskaitos išrašus, taip pat UAB „Dutera“ bankroto byloje kartu su prašymais patvirtinti kreditorių reikalavimus pateiktus įrodymus, VSDFV duomenis apie bendrovėje dirbusius asmenis, pritaria apelianto pozicijai, kad po 2018 m. spalio 29 d., kuomet apeliantas pardavė bendrovės akcijas, UAB „Dutera“ aktyviai vykdė ūkinę – komercinę veiklą, tęsė bendradarbiavimą su UAB „Delamode Baltics“, kitais partneriais, atitinkamai per aktualius paskutinius du 2018 metų mėnesius jos apyvarta buvo ženkli, buvo atlikta nemažai sandorių ir finansinių operacijų ir tai atitinkamai turėjo įtakos galutiniams 2018 metų balanso rodikliams. Iš nemokumo administratorės pateikto Luminor banke esančios UAB „Dutera“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad vien piniginių lėšų iš UAB „Delamode Baltics“ 2018 m. lapkričio – gruodžio mėn. buvo gauta daugiau nei už 150 000 Eur, iš UAB „Debitum Fori“ 2018 m. lapkričio 23-29 d. – daugiau nei 175 000 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. UAB „Dutera“ pervedė UAB „Ajoma“, UAB „Grudita“, UAB „Donkis“ bendrą sumą, viršijančią 300 000 Eur, taip pat vykdė mokėjimus ir kitiems asmenims.

28. Be to, kaip jau buvo minėta, didžioji dalis UAB „Dutera“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų yra susidarę po 2018 m. spalio 29 d., kai apeliantas pardavė UAB „Dutera“ akcijas ir buvo atleistas ir bendrovės vadovo pareigų. Iš nemokumo administratorės pateiktų VĮ Regitra duomenų matyti, kad akcijų perleidimo metu UAB „Dutera“ turėjo ne vieną transporto priemonę, kurios neabejotinai turėjo būti perduotos naujajam akcininkui. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad, pasikeitus bendrovės akcininkui ir vadovui, bendrovė aktyviai sudarinėjo naujas sutartis ir vykdė veiklą. Iš UAB „Dutera“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių sąrašo nustatyta, kad didžiausių kreditorių UAB „Singora“, kurios reikalavimo teisę perėmė MB „Turto kaupimas“, ir UAB „Factris LT1“ kreditoriniai reikalavimai bendrai 356 103,22 Eur sumai yra kildinami iš sutartinių santykių, atsiradusių jau po to, kai apeliantas akcijas pardavė suinteresuotam asmeniui D. M.. Taigi, nors į bylą nėra pateiktas tarpinis bendrovės balansas, iš kurio būtų galima nustatyti tikslesnę bendrovės finansinę padėtį akcijų perleidimo ir apelianto atleidimo iš vadovo pareigų metu, tačiau įvertinus UAB „Dutera“ bankroto byloje patvirtintų reikalavimų susidarymo laikotarpį, taip pat kitus bylos duomenis apie bendrovės vykdytą veiklą, turėtą turtą, nėra pagrindo spręsti, kad iki 2018 m. spalio 29 d. akcijų perleidimo D. M. UAB „Dutera“ atitiko nemokios įmonės statusą ir apeliantui buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Atitinkamai 2018 m. spalio 29 d. akcijų perleidimą D. M. nėra pagrindo vertinti kaip buvusio vadovo siekio nuslėpti atsakovės nemokumą bei išvengti atsakomybės prieš kreditorius, kadangi tokios įmonės akcijų pardavimas savaime nėra neteisėtas ar tuo labiau tyčinio bankroto požymis.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog apelianto E. M. veiksmai ar neveikimas yra UAB „Dutera“ tyčinio bankroto priežastis. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis keistina – iš nutarties šalintini motyvai dėl apelianto E. M. atsakomybės už tyčinį UAB „Dutera“ bankrotą, taip pat iš skundžiamos nutarties šalintina išvada, kad už tyčinį UAB „Dutera“ bankrotą atsakingas apeliantas E. M. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Apelianto atskirąjį skundą tenkinus, jam grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį pakeisti.

Iš nutarties motyvuojamosios pašalinanti motyvus, kad tyčinis bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dutera“ bankrotas buvo sukeltas suinteresuoto asmens E. M. veiksmais.

Iš nutarties rezoliucinės dalies pašalinti išvadą, kuria nustatyta, kad už tyčinį uždarosios akcinės bendrovės „Dutera“ bankrotą yra atsakingas suinteresuotas asmuo E. M..

Likusią Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą 2022 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymu.

Teisėja Aldona Tilindienė