Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei M. R. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra lygi 642 Eur (atskaičius mokesčius, būtų apie 470 Eur).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie 800 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog jos uždarbis siekė apie 1000 Eur per mėnesį, panašias pajamas gauna ir šiuo metu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kadangi yra motinystės atostogose (DOK-41054). Ieškovė neturi nekilnojamojo turto (1 t., el. b. l. 84). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-41054), tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog minėta transporto priemonė yra parduota. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis siekia apie 1050 Eur per mėnesį (1 t., el. b. l. 144-145), jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (1 t., el. b. l. 85). Ieškovės teigimu, atsakovas papildomai dirba įvairius neoficialius darbus, todėl jo pajamos siekia apie 1500 Eur, tačiau jokių įrodymų apie tai pateikti negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog nei vieno iš tėvų turtinė padėtis ar kitos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygios tėvų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui principo.

Iš ieškovės teismui pateiktos vaiko vieno mėnesio išlaikymo pažymos matyti, kad, ieškovės vertinimu, vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 550 Eur dydžio lėšų, kurias sudaro: komunaliniai mokesčiai – 61,12 Eur; kuras, vykstant į mankštas, pas gydytojus – 25 Eur; maistas vaikui – 80 Eur; higienos prekės – 30 Eur; sauskelnės – 100 Eur; rūbai – 110 Eur; vaistai, vitaminai – 15 Eur; sveikatinimo paslaugos (baseinas, masažai, kita) – 25 Eur; žaislai – 35 Eur; vaiko baldai, autokėdutė, patalynės, lavinamieji kilimėliai – 40 Eur; pagalba prižiūrint šalių nepilnametį vaiką (auklė) – 30 Eur. (DOK-41054). Pažymėtina, kad atsakovas jokių svarių argumentų dėl ieškovės nurodytų vaiko poreikių nepagrįstumo nepateikė.

Apibendrinus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šalių vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti yra reikalinga ieškovės nurodyta 550 Eur suma.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali vaiko išmoka yra 70 Eur, todėl būtent minėta suma yra mažintinas tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo išlaikymo dydis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 240 Eur ((550-70)/2). Pažymėtina, kad tokiam išlaikymo vaikui dydžiui pritarė ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė. Taigi iš atsakovo priteistinas 240 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo), t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant bendro tėvų sutarimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, vaiko nuomonės išklausymo. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019).

Vaiko teisių konvencija vaiką identifikuoja per tris aspektus: vardą, pilietybę bei šeimos ryšius. Vaiko teisės turėti vardą (pavardę) fundamentalumas nekelia abejonių. Vaiko vardas ir pavardė yra asmens identifikacijos forma, kuri visuomenę informuoja apie vaiką ir vaiko šeimą. Pažymėtina, kad nors tarptautinė teisė kalba apie vaiko teisę į vardą, tačiau dėl vaiko negalėjimo pačiam pasirūpinti šios teisės įgyvendinimu nurodytą teisę vaiko vardu turi įgyvendinti tėvai.

CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis ir CK 3.161 straipsnio 1 dalis įtvirtina vaiko teisę – kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis, bei nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. CK 3.161 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.

CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedūroms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai).

Taisyklių III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu, jeigu: norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 papunktis); norima suteikti dvigubą pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės) (12.2 papunktis); norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė) (12.3 papunktis); norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai (12.4 papunktis); vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę (12.5 papunktis). Vadovaujantis Taisyklių 12¹ (galiojanti redakcija nuo 2021 m. vasario 27 d.) punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeistas (pakeisti) užsienio valstybėje, kurioje vaikas nuolat gyvena ar yra jos pilietis (12¹.1 papunktis); vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę (12¹.2 papunktis).

Iš aukščiau paminėto reglamentavimo darytina išvada, kad vaiko pavardė gali būti keičiama tik tais atvejais, kai egzistuoja Taisyklių 12 punkte įtvirtinti pagrindai. Visais atvejais, kai keičiama jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė, reikalingas abiejų tėvų sutikimas. Prašymą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę pateikiančio tėvo (motinos) sutikimas išreiškiamas jam užpildant nustatytos formos prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę, o kito iš turimų tėvų sutikimas turi būti išreikštas raštu ir kartu su kitais Taisyklėse nurodytais dokumentais pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai. Šis teisinis reglamentavimas atitinka įstatymų leidėjo CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuriuo remiantis tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, bei koreliuoja su Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostata, įpareigojančia gerbti vaiko teisę į identiškumo išsaugojimą. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Atsižvelgiant į tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą, nė vieno iš tėvų teisė pakeisti jaunesniam kaip 16 metų nepilnamečiam vaikui gimimo metu suteiktą pavardę nėra viršesnė.

Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Taisyklių 10 punkte, pagal kurį, jeigu pavardę keičia pareiškėjas, turintis nepilnamečių vaikų, jų pavardės automatiškai nekeičiamos.

Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo.

Nagrinėjamu atveju dėl nepilnamečio vaiko D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), pavardės pakeitimo, nesant tėvo sutikimo, į teismą kreipėsi vaiko tėvas - atsakovas, tačiau teismo vertinimu nepateikė jokių argumentų kodėl šalių vaikui turėtų būti suteikta atsakovo pavardė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas aktyviai nedalyvauja vaiko gyvenime, reguliariai nesusitinka su juo. Atsakovo teigimu jam su vaiku draudžia matytis ieškovė, tačiau atsakovas duomenų, jog dėjo pastangas matytis ar apginti savo teisę matytis su vaiku taip pat nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas sutiko vaikui suteikti ieškovės pavardę ir pretenzijas dėl to išreiškė tik reikšdamas priešieškinį. CK 3.167 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tais atvejais kai tėvų pavardės skirtingos ir jie nesusitaria dėl vaiko pavardės, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi, išnagrinėjus tokį prašymą CK 3.173 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tai yra supaprastinta tvarka. Bylos duomenys rodo, kad atsakovas šia tvarka nepasinaudojo ir į teismą nesikreipė. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad vaikas gyvena su ieškove ir jam suteikta ieškovės, jo motinos pavardė. Teismo vertinimu, vaiko motinos pavardė taip pat laikytina vienu iš vaiko identiškumo elementų, identifikuojantį vaiką su motina ir jo kilmę pagal motinos liniją.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002).

Šiuo atveju, vaikas augo ir šiuo metu auga su ieškove. Atsakovo ryšiams su vaiku, vaiko pavardės keitimas įtakos neturi, tai netrukdo vaiko bendravimui su tėvu ir tėvo bendravimui su vaiku ir niekaip neriboja atsakovo kaip vaiko tėvo teisių. Priešieškinio argumentai nepagrindžia, kad ieškovo pavardės suteikimas vaikui geriau atitiks vaiko interesus, nei turėti motinos pavardę.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė aiškių ir įtikinamų įrodymų, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų jo geriausius interesus, o tai sudaro pakankamą pagrindą atmesti atsakovo priešieškinį dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant skyrium gyvenančio tėvo sutikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-41054, DOK-6418, DOK-20134). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei iš, proporcingai patenkintai reikalavimo daliai, iš atsakovo priteistina 1135 Eur (1300x240/275) bylinėjimosi išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkinus iš dalies (priteisus 240 Eur kasmėnesinį išlaikymą vietoj prašyto 275 Eur kasmėnesinio išlaikymo), už šį reikalavimą, proporcingai patenkintai jo daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 65 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, taip pat atsakovas nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl jos atsakovui nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas – nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį sumokėtos ar išieškotos lėšos įskaitytinos į priteistą išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1135 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-708-1030/2021 (ankstesnis Nr. e2-11472-1030/2020) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas – nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.