- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-1446-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07061-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 3.1.12.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.6.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei A. Š. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti Š. pavardę, o atsakovei – Š. pavardę, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 19 d. nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi, tačiau turtas nepadalintas, todėl atsisakė priimti ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo.
Šalies argumentai
3. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad šalys nuo to laiko, kai (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką, nebendrauja, ieškovas nežino atsakovės gyvenamosios vietos. Gyventojų registro duomenimis atsakovės gyvenamoji vieta sutampa su ieškovo gyvenamąja vieta adresu – (duomenys neskelbtini). Prašė, nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei ieškinyje nurodytu adresu, įteikti juos viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi, siekiant nustatyti atsakovės faktinę buvimo vietą, elektroninio pašto adresą, kontaktinį telefono numerį, kitus duomenis, kad teismas galėtų įteikti atsakovei procesinius dokumentus, paskelbė atsakovės paiešką per policiją ir nutartį pavedė vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įpareigojant apie paieškos rezultatus pranešti teismui, suradus atsakovę, informuoti apie iškeltą civilinę bylą. Šia teismo nutartimi civilinė byla sustabdyta iki atsakovės suradimo.
5. Pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimo už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 378 straipsnis), todėl procesinių dokumentų įteikimas atsakovui turėtų būti toks, kad procesiniai dokumentai būtų faktiškai įteikti atsakovui. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais, išnaudojus visas kitas galimybes informuoti atsakovą apie vykstantį teisminį procesą. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti (CPK 132 straipsnis).
6. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su atsakovo gyvenamąja vieta, kurioje atsakovė faktiškai negyvena, civilinėje byloje buvo išnaudotos visos priemonės atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti, teismas neturi kitų galimybių įteikti procesinius dokumentus atsakovei, nusprendė paskelbti atsakovės paiešką per policiją ir sustabdyti civilinę bylą (CPK 164 straipsnis 1 dalis). Išaiškino, kad ieškovui neužkertamas kelias policijos pareigūnams nepagrįstai ilgai nesuradus atsakovės arba pačiam ieškovui išsiaiškinus atsakovės buvimo vietą, kreiptis į teismą dėl sustabdytos bylos atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo ar kitais CPK numatytais įteikimo būdais. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi teismas nustatė, kad šalių santuoka (duomenys neskelbtini) nutartimi nutraukta, turtas nepadalintas, todėl atsisakė priimti ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo, atleido ieškovą nuo 761 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovo nuomone, teismui atsisakius priimti nagrinėti ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo, nagrinėjamos civilinės bylos nebegalima priskirti šeimos bylų kategorijai ir netaikomas draudimas priimti sprendimą už akių.
7.2. Ieškovas ieškinyje prašė leisti įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu. CPK 130 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovui vienintelis žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra ieškinyje nurodytas adresas, kuratoriaus paskirti galimybės nėra, todėl teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, jei byla nėra dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo.
7.3. Ieškovas ieškinyje neprašė skirti kuratoriaus, iš anksto nesumokėjo už kuratoriaus skyrimą, tačiau tai nereiškia, kad ateityje nereikš valios pasinaudoti CPK 129 straipsnio nuostata, leidžiančia procesinius dokumentus įteikti kuratoriui.
7.4. Įstatymas nenumato termino, per kurį turi būti atlikta asmens paieška, šis veiksmas gali užtrukti ilgą laiko tarpą, todėl civilinės bylos sustabdymas iki bus atlikta atsakovės paieška sudaro prielaidas civilinio proceso vilkinimui. Svarbu tai, kad šalys neturi nepilnamečių vaikų ir civilinėje byloje nėra sprendžiami klausimai, kuriais siekiama vaiko teisių ir interesų apsaugos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria civilinė byla sustabdyta, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad procesiniai dokumentai civilinėje byloje pagal ieškovo (apelianto) ieškinį atsakovei dėl buto pripažinimo asmenine apelianto nuosavybe ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo įteikinėjami atsakovei ieškinyje nurodytu ir Gyventojų registro duomenimis deklaruotu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su ieškovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų įteikti atsakovei nepavyko. Kitų duomenų apie atsakovę – asmens kodo, elektroninio pašto, telefono numerio, darbo vietos, duomenų apie registruotą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi paskelbė atsakovės paiešką per policiją ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus surasta atsakovė. Apeliantas apskundė šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo, nurodydamas, kad procesiniai dokumentai turėjo būti įteikinėjami atsakovei ieškinyje prašomu viešo paskelbimo būdu, kadangi kita atsakovės buvimo vieta ieškovui nėra žinoma, atsakovės paieška per policiją gali ilgai užtrukti, todėl civilinės bylos sustabdymas tuo pagrindu vilkina procesą.
12. Pagal CPK 162³ straipsnį, civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).
13. Pagal CPK 164 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai yra paskelbta atsakovo paieška. CPK 132 straipsnyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Taigi, jei ieškovui atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, teismas visų pirma turi spręsti, ar byloje skelbtina atsakovo paieška, ir tik tada spręsti dėl būtinumo stabdyti civilinę bylą.
14. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-684/2020; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017). Šis nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas taikomas nagrinėjant visų kategorijų civilines bylas.
15. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodomą EŽTT praktiką, aktualią šio ginčo atveju. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. sprendimą byloje N. D. prieš Portugaliją, peticija Nr. 69829/01 ir 2672/03). Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticija Nr. 30459/13), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. sprendimą byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. peticijų Nr. 7942/05, 24838/05 – šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiškėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticija Nr. 38840/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinyje nurodė atsakovės gyvenamąją vietą, kuri sutampa su Gyventojų registro duomenimis – (duomenys neskelbtini), tačiau byloje žinoma, kad atsakovė šiuo adresu faktiškai negyvena. Šiuo adresu gyvena apeliantas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini), kai šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), jam nėra žinoma atsakovės buvimo vieta. Dėl to procesinių dokumentų įteikimas atsakovei nurodytu ieškinyje adresu savo esme yra fikcija ir turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką bei joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, taip pat – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 27 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-916/2021).
17. Byloje nėra žinoma atsakovės asmens kodo (nors šalys buvo sutuoktiniai), elektroninio pašto, telefono numerio, darbo vietos, duomenų apie atsakovės gimines, aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie galimybę skirti kuratorių. Ieškinyje apeliantas nurodė, kad nėra galimybės civilinėje byloje skirti kuratoriaus ir prašo įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Tačiau viešo paskelbimo būdas yra kraštutinė priemonė iš galimų procesinių dokumentų įteikimo būdų, suteikianti atsakovui mažiausiai galimybių susipažinti su atitinkamu procesu. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (viešas paskelbimas) gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas įsitikina, kad atsakovo adresas negali būti nustatytas. Esant tokiai situacijai, kai ieškovas su atsakove santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) ir atsakovas nuo tada neturi duomenų apie atsakovę, tačiau tikrai žinoma, kad ji negyvena gyvenamosios vietos deklaruotu adresu, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šioje nutartyje nurodytą įstatyminį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, priimtose nutartyse, EŽTT praktiką, ir daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai kreiptasi į policiją dėl atsakovės paieškos paskelbimo (CPK 132 straipsnis). CPK 164 straipsnio 1 punktas suteikia teismui teisę sustabdyti bylą, kai yra paskelbta atsakovo paieška. Civilinė byla gali būti atnaujinta išnykus sustabdymo pagrindui, pareiškėjo ar teismo iniciatyva (CPK 167 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, kad ieškovui neužkertamas kelias policijos pareigūnams nepagrįstai ilgai nesuradus atsakovės arba pačiam ieškovui išsiaiškinus atsakovės buvimo vietą, kreiptis į teismą dėl sustabdytos bylos atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad paskelbta atsakovės paieška vilkina bylos nagrinėjimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Pažymėtina, kad ieškinyje apeliantas teigia, jog skirti civilinėje byloje kuratoriaus nėra galimybės, o atskirajame skunde laikosi ne vienodos pozicijos, iš pradžių teigia, kad paskirti kuratoriaus civilinėje byloje nėra galimybės, vėliau – galbūt dar pasinaudos teise prašyti skirti kuratorių. Todėl jei apeliantui žinoma aplinkybė apie galimybę skirti kuratorių (galbūt atsakovės giminaitį) atsakovei, jis privalo tokią aplinkybę nurodyti pirmosios instancijos teismui.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.