- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-01
- Bylos Nr.
- 1S-123-531/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-00131-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Eigirdas Činka, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Kaltinamasis
- J. V.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eigirdo Činkos ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo J. V. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria J. V. buvo pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p., 165 str. 1 d., 187 str. 1 d., o būtent tuo, kad jis 2017 m. sausio 1 d., laikotarpyje nuo 12.15 val. iki 13 val. veikdamas grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai, atvirai, prieš savininkų L. ir D. T. valią, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur panaudodami daiktus, specialiai pritaikytus kūnui sužaloti – metalinius strypus, kirvius, žirkles, dujų balionėlį, tyčia sužalojo nukentėjusiuosius:
- R. B., bendrai suduodami ne mažiau 9 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam muštinę žaizdą galvos kairėje momeninėje srityje, kirstinę žaizdą kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus kairės plaštakos 3,4,5 – ame pirštuose, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą krūtinės kairėje su 6 -7 šonkaulio lūžiais, odos nubrozdinimą dubens kairiame šone, kirstinę žaizdą kairėje blauzdoje su atviru kairio blauzdikaulio lūžiu, t. y. sunkiai sutrikdė R. B. sveikatą;
- E. T., bendrai jam suduodami ne mažiau nei 20 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydami muštines pjautines žaizdas pakaušyje, kaktoje, dešinėje plaštakoje, pakauškaulio lūžį, kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinės pėdos pirmame piršte, odos nubrozdinimus sprande, dešiniame petyje, dešiniame žaste abiejose blauzdose, t. y. nesunkiai sutrikdė E. T. sveikatą;
- J. D., bendrai jam suduodant ne mažiau nei 16 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam kairės plaštakos 3 – čio delnakaulio lūžimą, muštines žaizdas viršugalvyje ir dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame žaste, kairės alkūnės sąnario srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, t. y. nesunkiai sutrikdė J. D. sveikatą;
- R. N., suduodant vieną kartą į dešinės pusės viršutinį žandikaulį, taip padarydami dešinio viršutinio žandikaulio priekinės sienos įspaustinį lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė R. N. sveikatą.
Bei sugadino svetimą L. ir D. T. priklausantį turtą, o būtent: įėjimo į namą šarvo duris 600 Eur vertės, dvi namų kino (duomenys neskelbtini) kolonėles 400 Eur vertės, lubinį šviestuvą 40 Eur vertės, dvejas vidines kambario duris bendros 258 Eur vertės, vonios dušo kabiną (duomenys neskelbtini) 748 Eur vertės, vonios lubinį šviestuvą 20 Eur vertės, vonios baldus: stalviršį 200 Eur vertės, spintelę 200 Eur vertės, lubas vonios kambaryje ir dviejuose kambariuose 500 Eur bendros vertės, taip padarydami L. ir D. T. bendrą turtinę 2 966 Eur turtinę žalą.
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu J. V. buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams.
3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neatlygintai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose.
4. J. V. turėjo būti probuojamas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos, tačiau nevykdė teismo įpareigojimų, pasislėpė nuo bausmės vykdymo, dėl to 2017 m. vasario 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu 90 parų.
5. 2017 m. vasario 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartį, kuria J. V. už akių paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant suėmimo termino.
6. Buvo paskelbta tarptautinė J. V. paieška bei išduotas Europos arešto orderis (EAO), pagal kurį jis 2018 m. birželio 20 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų bei 2018 m. rugsėjo 11 d. perduotas Lietuvos Respublikai.
7. 2018 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį, kuria paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi J. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė jos terminą 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d.
8. 2018 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą dėl J. V. nusikalstamų veikų perdavė teisminiam nagrinėjimui į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
9. J. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Vėliausia, 2019 m. gegužės 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi terminas pratęstas dar 3 mėnesiams, suėmimo pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 11 d.
Šalies argumentai
10. J. V. pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartį. Mano, kad ši nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad šiuo atveju nėra nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 str. 2 d. įtvirtintas būtinas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas – pakankami duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Nutartyje teismas tik konstatuoja, kad jis kaltinamas keturių nusikalstamų veikų padarymu, tame tarpe ir sunkaus nusikaltimo padarymu. Nepaisant šios aplinkybės, apylinkės teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad neišnyko suėmimo skyrimo pagrindas numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. Pažymi, kad nenustatęs BPK 121 str. 2 d. įtvirtintos imperatyvios sąlygos būtinos kardomosios priemonės – suėmimo skyrimui, egzistavimo, pirmosios instancijos teismas negalėjo pratęsti šios jam paskirtos kardomosios priemonės termino. Apylinkės teismas nepripažino, kad jis pagrįstai kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p., 165 str. 1 d., 187 str. 1 d. padarymu. Mano, kad to apylinkės teismas padaryti ir negalėjo, kadangi byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis padarė jam visus inkriminuotus nusikaltimus. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje nukentėjusieji J. D. ir R. B. nedavė jokių parodymų apie tai, jog jie ar kiti asmenys buvo žalojami. Taip pat ir nukentėjusysis E. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad jis jokių sužalojimų jam nepadarė. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja G. Ž.. Bylos duomenimis J. D. nepadaryti jokie pjautiniai ar durtiniai sužalojimai. Be to, teisme apklausos liudytojos R. Ž. ir K. Š. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, apie jo dalyvavimą inkriminuotose nusikalstamose veikose. Nurodo, kad visos liudytojos, tiesiogiai mačiusios įvykius parodė, kad įvykių metu dėl staigaus užpuolimo patyrė didelį stresą, buvo labai susijaudinusios ir išsigandusios. Be to, visi liudytojai ir nukentėjusieji iki užpuolimo vartojo alkoholį ir užpuolimo metu buvo apsvaigę. Todėl apylinkės teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių, kiek liudytojai galėjo objektyviai suvokti įvykius, apie kuriuos davė parodymus ir juos prisiminti. Nė vienas teisme apklaustas nukentėjusysis ar liudytojas nedavė jokių parodymų apie tai, kaip jis kokiais nors veiksmais sužalojo nukentėjusiųjų T. turtą. Šiuo atveju buvo padaryta byloje surinktų įrodymų neatitinkanti išvada, kad jis pagrįstai įtariamas ne tik nesunkiai sužalojęs J. D., bet ir padaręs sunkų R. B. sveikatos sutrikdymą bei nesunkius E. T. ir R. N. sveikatos sutrikdymus, o taip pat sugadinęs svetimą turtą. Pažymi, kad dar apklausiamas įtariamuoju parodė, kad dar iki nusikaltimų, kuriais yra įtariamas padarymo laiko, jis buvo sunkiai sužalotas – jam kirviu buvo sužeista ranka ir koja. Iš karto po sužalojimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam buvo teikiama pagalba. Dėl savo sveikatos būklės, jis negalėjo atlikti nutartyje nurodytų nusikalstamų veikų. Duomenys apie jam padarytus sužalojimus ir teiktą medicininę pagalbą yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jeigu ikiteisminis tyrimas būtų buvęs atliekamas nešališkai, šie duomenys būtų buvę prijungti prie ikiteisminio tyrimo bylos. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir kito įtariamojo, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas – O. B. parodymai. Netgi neatsižvelgiant į jo sveikatos būklę, vadovaujantis protingumo kriterijumi, akivaizdu, kad jis tokios apimties veiksmų, kokie nurodyti skundžiamoje nutartyje, vienas niekaip atlikti nepajėgtų. Be to, per visą, beveik 2 metus trukusį ikiteisminį tyrimą, jokiems asmenims nebuvo pareikšti kokie nors įtarimai dėl R. B., E. T., J. D. ir R. N. sužalojimo. Apylinkės teismo pripažinimas, kad jis pagrįstai kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p., 165 str. 1 d., 187 str. 1 d., padarymu, tuo pačiu preziumuoja, kad jis vienas galėjo padaryti visus, nutartyje nurodytus nusikaltimus. Todėl apylinkės teismo išvada prieštarauja ne tik bylos aplinkybėms, bet ir universaliems protingumo ir teisingumo principams. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė BPK 121 str. 4 d. Buvo padarytos neteisingos, faktinėms aplinkybėms prieštaraujančios išvados, kad jis iki sulaikymo nedirbo, nebuvo susietas šeiminiais santykiais. Pažymi, kad jis iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mokymosi metu gaudavo stipendiją ir iš jos pragyvendavo. (duomenys neskelbtini) jis gyvena kartu su savo šeima – mama, patėviu ir nepilnamete seserimi. Mano, kad jo dalyvavimas procese gali būti užtikrinamas jam pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių motyvų kodėl jam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti kardomosios priemonėms keliamų tikslų. Paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) jis išvyko dėl jau minėto užpuolimo, kurio metu jo gyvybei ir sveikatai buvo iškilęs realus pavojus – jam smogta kirviu į ranką ir į koją. Supranta, kad išvyko neatlikęs jam nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau tuo metu manė, kad neturi kito pasirinkimo. Iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jam nebuvo įteiktas nei nutarimas dėl jo pripažinimo įtariamuoju, nei koks nors kitas procesinis dokumentas. Tikslo pasislėpti nuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo ar nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo, tikrai neturėjo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas niekaip neįvertino, kad iki užbaigiant ikiteisminį tyrimą ir bylą perduodant teismui, jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, kuriais jis yra kaltinamas, organizavimo. Atkreipia dėmesį, kad bendras jam skirtas suėmimo terminas yra 12 mėnesių. Toks ilgas terminas iš esmės jau yra laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atlieka dar nenuteistas, tačiau apylinkės teismas šios aplinkybės nevertino.
11. Teismo posėdyje gynėjai prašė J. V. skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
12. Skundas atmetamas.
13. Skundu nesutinkama su kaltinamajam J. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo palikimu galioti ir jos termino pratęsimu 3 mėnesiams, tačiau išnagrinėjus skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam J. V. trijų mėnesių terminui pratęsta pagrįstai.
14. Priešingai nei teigiama J. V. pateiktame skunde, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys gauti ne tik iš liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, su kuriais pateiktame skunde nesutinka kaltinamasis, bet ir iš įvykio vietos apžiūros protokolų, specialisto išvadų bei kitos teismui pateiktos bylos medžiagos.
15. Nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo konstatuota, kad yra suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., t. y. kad J. V. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
16. Aukštesniojo teismo vertinimu, J. V. skundo teiginiai, jog jis į (duomenys neskelbtini) išvyko dėl patirto užpuolimo, iki išvykimo mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje gaudavo stipendiją ir iš jos gyvendavo, (duomenys neskelbtini) gyvena su šeima – mama, patėviu ir seserimi, nepaneigia suėmimo pagrindo buvimo bei taikymo pagrįstumo. Pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų J. V. teiginius apie įvykusį jo užpuolimą, jų nepateikė ir pats kaltinamasis, todėl pagrindo manyti, kad jis į (duomenys neskelbtini) išvyko ne turėdamas tikslą pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nors šiuo atveju J. V. teigia, jog jo atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas buvo šališkas ir dėl to buvo atlikti ne visi reikiami procesiniai veiksmai, tačiau nušalinimų, nei ikiteisminį tyrimą atlikusiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei jį organizavusiam prokurorui, nereiškė. J. V. skundo teiginiai, kad iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jam nebuvo įteiktas joks procesinis dokumentas dėl jo pripažinimo įtariamuoju, taip pat nepaneigia BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo buvimo. Pažymėtina, kad iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. V. iš (duomenys neskelbtini) išvyko praėjus labai trumpam laiko tarpui po aptariamų įvykių, dėl kurių jam šiuo metu yra pareikšti kaltinimai. Esant šiai aplinkybei, darytina išvada, kad yra pagrįstas pagrindas teigti, kad kaltinamojo viena iš išvykimo priežasčių galėjo būti ir jo galimai padarytos nusikalstamos veikos.
17. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas, jų pobūdis – J. V. kaltinamas padaręs keturis tyčinius – vieną sunkų, vieną apysunkį ir du nesunkius, baigtus nusikaltimus, kuriuos padarė bendrininkų grupėje, taip pat tai, jog jis jau buvo du kartus teistas, jam paskiriant laisvės apribojimo bausmes, kurių, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jis nevykdė, galimai padarė naujas nusikalstamas veikas, pasislėpė užsienyje, siekdamas pabėgti tiek nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek nuo jam paskirtos arešto bausmės, dėl ko buvo skelbiama jo tarptautinė paieška, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje J. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
18. J. V. yra teisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesvarstė galimybės jam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau šis apylinkės teismo nutarties trūkumas nelaikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą ją panaikinti.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų J. V. atžvilgiu pasiekti negalima. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo švelninti kardomosios priemonės sąlygų – suėmimo termino ar jos rūšies, nes, įvertinus visas aptartas faktines aplinkybes, skirta kardomoji priemonė laikytina adekvačia ir proporcinga. Be to, vien tik ta aplinkybė, jog J. V. suėmime laikomas jau 12 mėnesių nesudaro pagrindo šią kardomąją priemonę jam panaikinti.
20. Dėl J. V. skundo teiginių, susijusių su jo kalte, skundą nagrinėjantis teismas nepasisako, nes svarstant kardomųjų priemonių taikymo pagrįstumo klausimus asmens kaltės klausimai nesprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str.,
nutaria:
Kaltinamojo J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.