- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e2YT-485-1068/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00017-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- P. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. P. P., E. Ž., L. B., V. B., S. G., T. J., D. K., V. D., G. V., S. V., A. K., J. B., J. Ž., B. G. J., D. G.
suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. V.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir terminų atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. P. P., E. Ž., L. B., V. B., S. G., T. J., D. K., V. D., G. V., S. V., L. B., A. K., J. B., J. Ž., B. G. J., D. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. B. patikslintu pareiškimu prašo atnaujinti terminą kreiptis su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį iki nacionalizacijos valdė J. T.; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo močiutė J. T., D. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4,00 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Juridinio fakto nustatymo tikslas yra atkurti nuosavybės teises į T. J. turėtą žemę. Nurodo, kad yra palikėjos J. T., D anūkas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius (toliau - NŽT), atsakydamas į 2014 m. gruodžio 12 d. prašymą, jį informavo, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės J. T. D. iki nacionalizacijos išlikusį turtą Kretingos rajone, Kretingos rajono Darbėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio 21 d. pateikė B. A. A., kuri yra mirusi. Atkūrimo byloje nėra pateiktos jokios archyvinės medžiagos ar archyvinio dokumento, kad buvusi žemės savininkė J. T. Dionizo nacionalizacijos metu Kretingos rajone nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, todėl nesant juridinio pagrindo atkurti nuosavybės teises Kretingos rajone, nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo pradėtas. Giminystės ryšį įrodantys dokumentai su buvusiu žemės savininku pateikti, bet nėra dokumentų, įrodančių žemės valdymą. Taip pat informavo, kad pagal gautą iš Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo 1998 m. gruodžio 21 d. archyvo pažymėjimą Nr. T-443 5-J ir Klaipėdos valstybinio archyvo 1993-03-24 atsakymą Nr. 44-B, nustatyta, kad žinių apie T. J. Akmenalių kaime turėtą žemę ir žemės įsigijimą iš D. J. nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta. Jis yra praleidęs prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus, todėl pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminus ir nusistatyti juridinį faktą. Kretingos apskrities notarų ir hipotekos įstaigoms dokumentai archyvui saugoti neperduoti. Lietuvos centrinis valstybės archyvas pareiškėjui pateikė Darbėnų valsčiaus žemės valdytojų sąrašą, kurių žemės perduotos miškų žinybai, kuriame nurodyta ir Juškienės pavardė, tačiau nenurodytas vardas. Apie tai, kad sąraše nurodyta būtent T. J. ir kad ji valdė Darbėnų valsčiuje žemės sklypą patvirtinti gali liudininkai. Terminai dėl kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo praleisti dėl pateisinamų priežasčių. Jis dėl savo teisinio neišprusimo buvo įsitikinęs, kad po tetos A. B. kreipimosi (1991-10-21) dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jis yra pilnateisis proceso dalyvis, atkuriant nuosavybės teises. Dėl šių priežasčių jokių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo savarankiškai nesiėmė. Pats 1999-02-23 asmeniškai kreipėsi į Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos žemėtvarkos skyrių su prašymu sugrąžinti J. T. žemę. Ne kartą žodžiu bendravo šiuo klausimu su žemėtvarkos skyriaus darbuotojais ir buvo įsitikinęs, kad vyksta procesas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Buvo patyręs didelį stresą dėl jo gyvenamajame būste 2013-04-05 kilusio gaisro, kurio metu išdegė namo patalpos, baldai, buitinė technika, namų apyvokos ir kiti daiktai, bei sudegė ir visi turimi dokumentai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu. Prašo šias priežastis pripažinti svarbiomis.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai Kretingos skyrius (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir terminų atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos terminų pateikti prašymus praleidimo priežastys laikytinos subjektyviomis, t. y. priklausiusiomis nuo jo valios. NŽT 2014 m. gruodžio 16 d. raštu informavo pareiškėją, kad pagal iš Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo ir Klaipėdos valstybinio archyvo gautus duomenis, žinių apie T. J. Akmenalių kaime turėtą žemę ir žemės įsigijimą iš D. J. nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuos nėra. Kretingos apskrities notarų ir hipotekos įstaigos dokumentai archyvui saugoti neperduoti. Minėtame rašte taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo numatytus terminus ir norint atnaujinti terminus ir nusistatyti juridinį faktą, kad J. T. iki nacionalizacijos valdė žemę Akmenalių kaime, pasiūlė kreiptis į teismą. Pareiškėjas 2014 m., 2015 m. nesikreipė į teismą dėl terminų atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo, o kreipėsi tik 2020 metais. Pareiškėjas nepagrindžia kokios priežastys trukdė jam kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme nurodytais terminais. Analogišku klausimu pareiškėjas kreipėsi ir 2019 m., ir NŽT 2019 m. gegužės 9 d. raštu informavo, kad pilietybės ir giminystės ryšį įrodantys dokumentai su žemės savininke J. T. D., institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, pilnai nepateikti. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad pagal NŽT esančius archyvinius duomenis prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės J. T. D. iki nacionalizacijos išlikusį turtą Kretingos rajone, Kretingos rajono Darbėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio 21 d. pateikė B. A. A.. Prašyme nurodė pretendentus: B. A., A., P. G. - P. A., Ž. E. A. ir pareiškėją B. P. K. Pareiškėjas informuotas, kad atkūrimo byloje nėra pateiktos jokios archyvinės medžiagos ar archyvinio dokumento, kad buvusi žemės savininkė J. T. D. nacionalizacijos metu Kretingos rajone nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, todėl nesant juridinio pagrindo atkurti nuosavybės teises Kretingos rajone, nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo pradėtas.
Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime su patikslinto pareiškimo reikalavimais sutiko, prašė tenkinti pareiškimą visa apimtimi. Nurodė, kad T. J. D. yra jos tėvo J. J., mirusio (duomenys neskelbtini) mama ir jos močiutė, o T. J. yra jos brolis. Prašė nagrinėti bylą jai teismo posėdyje nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime su patikslinto pareiškimo reikalavimais sutiko, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad Teklė J. D. yra jo motinos B. J.-V., mirusios (duomenys neskelbtini) motina ir jo močiutė. Prašė nagrinėti bylą jam teismo posėdyje nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys J. Ž. ir B. G. J. atsiliepimuose su patikslinto pareiškimo reikalavimais sutiko. Nurodė, kad atsisako nuosavybės teisių į močiutės T. J. D. nekilnojamąjį turtą.
Suinteresuoti asmenys A. K., J. B., L. B., S. G., D. G., G. V. atsiliepimuose patikslinto pareiškimo reikalavimams neprieštaravo, nurodė, kad nepretenduoja į jokį T. J., D., turtą (žemę). Prašė nagrinėti bylą jiems teismo posėdyje nedalyvaujant.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jo teta A. B. 1989 m. kreipėsi su pareiškimu dėl žemės nuosavybės atkūrimo, o jis buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Tetai mirus, 1999 m. jis pateikė pareiškimą Kretingos rajono Darbėnų žemėtvarkos skyriui. Jo namai sudegė, sudegė ir dokumentai. Jis turėjo problemų su sveikata. Vėliau, 2010 m., 2016 m. vėl rašė pareiškimus Kretingos žemėtvarkai, o jie atsakydavo, kad jokių dokumentų nėra ir jis nieko negaus. Kad turi kreiptis į teismą, niekas nesakė. Gal ir buvo nurodyta, kad turi kreiptis į teismą 2014 m., tačiau nepamena. Nuo 2014 m. turėjo sveikatos problemų, jį buvo sumušę, gydėsi, sirgo depresija. Dokumentų, kad močiutė nuosavybės teise valdė 4 ha žemės sklypą, neturi. Močiutė T. J. yra jo tėvo mama. Tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Jis turėjo 5 seseris ir brolį, kuris miręs. Tėvas 1962-1963 metais rodė Akmenalių kaime, savo tėviškėje, buvusios žemės ribas, ten buvo ir močiutės troba. Ten gyveno tėvo tėvai, jo brolis ir sesuo. Tėvas jau tuo metu gyveno Rubiniškių kaime. Žemė buvo nacionalizuota po antro pasaulinio karo. Kiek jis prisimena, močiutė Akmenalių kaime gyveno visą laiką. Ji turėjo žemės 60 arų, kurie buvo duoti Vaineikių kolūkio. V., R., B. buvo kaimynai. Tėvas rodė, kad iki nacionalizacijos buvo 2 ha rėžis žemės pievų ir 2 ha miško. Močiutei žemės davė D. B., nepamena ar jis buvo tėvas, ar brolis, jis buvo stambus ūkininkas ir žemę davė, kad prasigyventų. Močiutė mirė (duomenys neskelbtini) metais. Giminėje buvo kalba apie žemę, bet giminaičiai sakė, kad nėra išlikę jokių dokumentų, liepė jam pačiam ieškoti. Dėl žemės plano kreipėsi į Darbėnų matininkus ir iš liudininkų, močiutės kaimynų S. B. ir K. V. žodžių, padarė planą. Nuo 1999 metų nuolat vaikščiojo į Darbėnų žemėtvarkos skyrių, bet sakė, kad nieko nėra ir nieko negausi. Vėliau, kai dokumentai iš Darbėnų buvo pervežti į Kretingą, 2014 m. gavo raštą, kur nurodyta, kad reikia kreiptis į teismą. Kreipėsi į advokatą dėl dokumentų sutvarkymo teismui, advokatai sakė, kad jis nieko nelaimės, jis neturėjo advokatams pinigų. Iš Lietuvos nebuvo išvykęs.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patikslinto pareiškimo reikalavimus palaikė pareiškime išdėstytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad visa turima informacija, kad pareiškėjo močiutė T. J. turėjo žemę, pateikta su pareiškimu, kitos informacijos nėra. Kad T. J. turėjo žemės, vadovaujasi archyviniu dokumentu įrašu- informacija, kurioje nenurodytas Juškienės vardas, bet pačio įrašo neturi. Kitų dokumentų nėra. Tetos A. B. pareiškimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėją suklaidino, jis buvo įsitikinęs, kad procesas dėl žemės atkūrimo yra prasidėjęs. Pateikta pažyma prie patikslinto pareiškimo apie 2013 m. įvykusį gaisrą, kurio metu sudegė visi daiktai, dokumentai.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens NŽT atstovė teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimą apibrėžia įstatymas ir kiti teisės aktai, kurie nurodo kokie dokumentai turi būti pateikti norint atkurti nuosavybės teisę ir terminai jiems pateikti. Atkuriant nuosavybės teises su prašymu turi būti pateikti dokumentai, įrodantys giminystės ryšį iki 2001-12-31, nuosavybės teisę įrodantys dokumentai iki 2003-12-31. Šiai dienai duomenų, kad T. J. valdė nuosavybės teise žemę Akmenalių kaime NŽT archyve nėra. Prašymas buvo pateiktas laiku, procesas dėl nuosavybės atkūrimo buvo pradėtas, tačiau nuosavybės teisę įrodančių dokumentų nebuvo pateikta. Iš motininės bylos matyti, kad buvo pateikta ir archyvo pažyma, kad dokumentų apie valdytą žemės sklypą nėra. 1945 m. iš pateikto vardinio naujakurių sąrašo 3 lapo matyti, kad jame nurodyta B. J. ir Juškienė, kuriems duota dirbti žemė, o ne jų turėta. Nuo 2006 metų su liudytojais buvo atliekami žemės sklypo planai ir tai buvo daroma tikslu kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tai reiškia, kad pareiškėjui apie tai, kad reikia kreiptis į teismą jau buvo žinoma dar 2006 metais. Jau praėjo 17 metų ir pareiškėjas aiškių termino praleidimo priežasčių nenurodė. Nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Atkurti nuosavybės teisių negalima. Nėra pateikta nei vieno dokumento, kad T. J. iki karo valdė 4 ha žemę Akmenalių kaime. Nėra pagrindo tenkinti pareiškimą, nes teismas neturi duomenų apie iki nacionalizacijos valdytą žemę. Ne visi duomenys surinkti. Liudytoja paliudijo, kad T. J. žemę kaip dovaną gavo iš tėvo. Vienas iš įrodymų ir yra tai, kaip ši žemė buvo gauta, o tokių duomenų kaip T. J. iki nacionalizacijos valdė žemę, nepateikta.
Liudytoja P. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas P. B. yra jos kaimynas, ji gyvena Akmenalių kaime. Žino, kad pareiškėjo močiutė T. J. turėjo žemės 2 ha prie namų ir 2 ha miško. Ji buvo T. J. kaimynė, gerai ją pažinojo. T. J. žemė buvo prie namų palei kelią iki pat upės, o miškas kiek toliau. Liudytoja Akmenalių kaime apsigyveno 1941 metais, T. J. jau ten gyveno ir pati sakydavo, kad žemė yra jos tėvo dovana. Ant tos žemės buvo pastatyti namai.
Liudytoja O. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas P. B. gyvena netoliese, kitame kaime. Ji gyvena Vaineikių kaime. Nuo gimimo ji gyveno Akmenalių kaime, o kai ištekėjo 1970 m., persikėlė pas vyrą į Vaineikių kaimą. T. J. pažinojo, nes jos tėvams buvo artimiausi kaimynai. T. J. turėjo žemės ir jų žemės ribojosi. Girdėjo, kad T. J. turėjo ariamos žemės, ganyklų, ne miško. T. J. tėvai buvo stambūs ūkininkai ir žemę ji gavo iš tėvo. Vėliau šią žemę paėmė kolūkis ir davė visiems po 60 arų.
Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis tvarkė pareiškėjo bylą, dirbdamas Kretingos rajono Darbėnų žemėtvarkos skyriuje. Pasinaikinus žemėtvarkos skyriams seniūnijose, pareiškėjo byla buvo išvežta į Kretingos skyrių, į archyvą. Iki išvežant bylą, buvo nustatyti giminystės ryšiai. Jis du kartus užklausė centrinį archyvą dėl duomenų, archyvas nurodė, jog duomenų nėra. 2006 metais kartu su liudytojais S. B. ir K. V., kartu su matininke sudarė planą ir nustatė žemės ribas. Jis pats dalyvavo nustatant šias ribas, kalbėjo su liudytojais. Tokio plano reikėjo teismui. Liudytojai tvirtino, kad žemė buvo T. J.. Vėliau P. B. prasidėjo problemos: degė namai, dingo dokumentai, buvo sumušta galva, jis gydėsi. Pareiškėjas pas jį lankėsi daug kartų, jis jam padėjo kreipiantis į žemėtvarkos tarnybą, kur buvo pasakyta, kad reikia kreiptis į teismą. Iš kur T. J. buvo gavusi žemės, kiek jos turėjo, kada ją nacionalizavo, tokių duomenų jis nežino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstat u o j a:
pareiškimas atmestinas.
Dėl termino atnaujinimo
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.
Pareiškėjo prašymas atkurti nuosavybės teises į močiutės T. J. nekilnojamąjį turtą – žemę Akmenalių kaime Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos žemėtvarkos skyriui pateiktas 1999-02-23. Prieš tai 1991-10-21 dėl tos pačios žemės nuosavybės teisių atkūrimo buvo kreipusi ir pareiškėjo teta A. B., kuri pareiškime pretendentu nurodė ir pareiškėją. Suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atstovė pripažino, kad prašymas pateiktas laiku, tačiau nuosavybės teises įrodantys dokumentai iki 2003 m. gruodžio 31 d. nebuvo pateikti. Pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti, jo praleidimo terminą pateisindamas savo teisiniu neišprusimu, manymu, kad vyksta procesas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat nurodė, kad buvo patyręs didelį stresą dėl gaisro jo gyvenamajame būste 2013-04-05, kurio metu sudegė visi daiktai ir dokumentai, taip pat buvo sumuštas, gydėsi. Prašo šias priežastis pripažinti svarbiomis dėl įstatymo praleisto termino.
Teismų praktikoje nurodoma, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjas į Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį T. J. nekilnojamąjį turtą – žemę Akmenalių k. atkūrimo pirmą kartą kreipėsi 1999-02-23. Kaip pretendentas jis buvo nurodytas ir 1991-10-21 tetos A. B. prašyme atkurti nuosavybės teises į tą patį turtą. Pareiškėjo teismui pateiktas planas (abrisas), padarytas pagal liudytojų parodymus 2006-12-15 rodo, kad jau tuo metu pareiškėjui buvo žinoma, jog reikia kreiptis į teismą, nes tokie žemės sklypo planai ir buvo daromi tikslu kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ką nurodė NŽT atstovė ir patvirtino pareiškėjo į teismą pakviestas liudytojas – buvęs Darbėnų seniūnijos žemėtvarkininkas K. K.. Pareiškėjas pateikė pažymą, kad 2013-04-05 sudegė jo namas. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2012-03-11 buvo sumuštas (baudžiamoji byla Nr. 1-107-474/2012). NŽT 2014 m. gruodžio 16 d. rašte taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo numatytus terminus ir norint juos atnaujinti bei nusistatyti juridinį faktą, kad J. T. iki nacionalizacijos valdė žemę Akmenalių kaime, siūlė pareiškėjui kreiptis į teismą.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas tik epizodiškai sprendė klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į galimai močiutės valdytą ir nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą. Laikotarpyje nuo 2004 m. sausio 1 d., kai baigėsi nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas iki 2019-05-24, kai pareiškėjas kreipėsi į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos pareiškimo parengimui, t.y. 15 metų, iš esmės pareiškėjo gyvenime nebuvo objektyvių ir ilgalaikių kliūčių, kad realizuoti teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Sutiktina su suinteresuoto asmens NŽT atstovo pareikšta nuomone, kad nėra pateikti duomenys patvirtinantys termino praleidimo priežastis. Kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, elgiasi pasyviai, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Nenustatyta, jog pareiškėjui buvo kliudoma ginti savo interesus, atkuriant nuosavybės teises, net gi priešingai tiek Darbėnų seniūnijos žemėtvarkininkas, teik NŽT nurodė, ką pareiškėjas turėtų daryti, siekdamas minėtų tikslų, tačiau pareiškėjas savo interesų negynė beveik 15 metų (pareiškimą teismui pateikė tik 2020 m. sausio 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo elgesys nėra sąžiningas ir rūpestingas, o 15 (penkilikos) metų laiko tarpas negali būti pripažintas protingu tam, kad kreiptis į teismą, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.
Šiuo atveju nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino pateikti nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų atnaujinimo lemia ir tai, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis fakto nustatymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, t.y. neatsirastų jokių asmeninių ar turtinių teisių (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Visgi teismas laiko, kad naudinga šiuo atveju nors ir trumpai pasisakyti ir dėl šio pareiškėjo prašymo.
Dėl juridinio fakto nustatymo
CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė J. T., D. Lietuvos valstybinio istorijos archyvo 2019-08-01 pažymos Nr. (P1-4896)P2-8098 duomenimis nustatyta, kad T. B., D. ir A. J., J. susituokė (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybinio istorijos archyvo 2019-11-15 pažymos Nr. (P1-7753)P2-12112, duomenimis 1923-09-09 pakrikštytas T. B. sūnus Konstantinas, gimęs (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo tėvas). Pagal Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo 1998 m. gruodžio 21 d. Archyvo pažymėjimą Nr. T-4435-J ir Klaipėdos valstybinio archyvo 1993-03-24 atsakymą Nr. 44-B, nustatyta, kad žinių apie T. J. Akmenalių kaime turėtą žemę ir žemės įsigijimą iš D. J. nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuos nerasta, Kretingos apskrities notarų ir hipotekos įstaigos dokumentai archyvui saugoti neperduoti. Taigi duomenų, kad J. T. D. nacionalizacijos metu Kretingos rajone nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, nėra.
Nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo močiutė J. T., D. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), t.y. kad močiutė buvo šios žemės savininkė. Šią aplinkybę pareiškėjas įrodinėja savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kurie nurodė, kad minėtą žemę T. J. turėjo ir gavo iš savo tėvo, bet kokiu teisiniu pagrindu, nežino. Duomenų, kad T. J. tėvas iš tiesų turėjo žemės ir ją ar dalį jos perleido dukrai T. J. pareiškėjas į bylą neteikė ir neįrodinėjo. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, net gi, kas iš tiesų buvo šios žemės savininkas jos nacionalizavimo metu: T. J. ar jos tėvas, t.y. nepakanka duomenų nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog iš tiesų T. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4 ha žemės plotą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.