Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Sarpalienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 val. visuomenės labui;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2021 m. sausio 11 d. nutartimi E. Ž. atleistas nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. e1-702-563/2020) paskirtos 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmės ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 centų)) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyta, kad įmoka turi būti sumokėta per 12 mėnesių terminą; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl neatsargumo, o būtent: jis 2023 m. gegužės 11 d. apie 17:16 val. dviračių take (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 2, Klaipėdos mieste, vairuodamas dviratį, elgdamasis neatsargiai, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus t uos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 128 p. (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, nes važiuodamas pėsčiųjų taku laiku nemažino važiavimo greičio ir, esant reikalui, jo visiškai nesustabdė, o bandydamas manevruoti pats sukėlė grėsmę eismo saugumui ir iš galo kliudė priekyje ėjusią I. S., kuri po susidūrimo griuvo, ir taip dėl neatsargumo padarydamas pastarajai mentės lūžimą, t. y. nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis E. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad 2023 m. gegužės 11 d., apie 17 val., savo dviračiu važiavo dviračių taku, kuris yra lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini) gatve. Parodė, kad šalia dviračių tako yra įrengti požeminiai šiukšlių konteineriai, prie kurių yra galimybė prieiti tik einant dviračių taku. Važiuodamas, visą laiką žiūrėjo tiesiai ir savo kelyje jokios kliūties nematė. Važiavo ramiai, greičio tikrai nebuvo. Akimirkai nuleido akis, norėdamas pažiūrėti į priekinį ratą. Nespėjus pakelti akių, pajuto smūgį ir tą pačią akimirką vertėsi per vairą ir nukrito ant tako. Tuomet pamatė, kad važiuodamas dviračiu partrenkė pagyvenusią moterį. Ji klūpėjo ant kelių delnais atsirėmusi į grindinį. Kurį laiką pasėdėjęs, kadangi susižalojo rankas, atsikėlė ir priėjo prie parblokštos močiutės. Į pagalbą sustojo vyras, kuris taip pat važiavo dviračiu. Moteris skundėsi skausmu, tačiau, kiek pamena, ji neišskyrė vietos, kur jai skauda. Kai moteris atsikėlė, pastebėjo, kad jai kraujuoja pirštas. Netrukus vyras, kuris buvo įvykio vietoje, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę medikai moterį išvežė į ligoninę, o jis liko laukti įvykio vietoje policijos pareigūnų. Kai atvyko policijos pareigūnai, buvo patikrintas blaivumas. Jis buvo blaivus, tuomet iš darbo važiavo namo. Šio įvykio metu susižalojo rankų riešus. Kitą dieną po įvykio kreipėsi į Universiteto ligoninę, kadangi labai skaudėjo rankas. Buvo diagnozuotas rankų riešų sumušimas. Šio susidūrimo negalėjo išvengti, kadangi moteris į dviračių taką išėjo labai netikėtai ( b. l.117-119). Papildomos apklausos metu kaltinamasis E. Ž. parodė, kad savo veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajai I. S. atlygino pilnai, o su teritorine ligonių kasa susitarė žalą atlyginti iki 2023 m. lapkričio 25 dienos. Su Teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka ir jo neginčija. Prašo, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirti bausmę-baudą, kurią galės sumokėti dalimis ( b. l. 120-121).

Nukentėjusioji I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 11 d., apie 17 val., parvažiavusi iš kapinių, nuėjo prie šiukšlių konteinerio, norėdama išmesti šiukšles. Požeminiai šiukšlių konteineriai yra įrengti prie pat dviračių tako ir nėra kitos galimybės prieiti prie šiukšlių konteinerio. Kai ėjo link plastiko konteinerio, netikėtai pajuto stiprų smūgį į nugarą. Nuo šio smūgio ji nukrito ant grindinio ir dar pačiuožė į priekį. Ji iš karto pajuto stiprų skausmą ir nuo skausmo negalėjo atsistoti. Po kurio laiko prie jos priėjo vaikinas, kuris ją parbloškė, ir dar vienas vyras ir padėjo jai atsikelti. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba ir ji buvo išvežta į ligoninę, kur jai diagnozuoti mentės lūžiai. Jai buvo uždėtas įtvaras, kurį nešiojo 5 savaites. Ji ir šiuo metu dar jaučiu rankos skausmą ir bus atliekama reabilitacija. Apie galimybę reikšti civilinį ieškinį yra informuota ( b. l. 31-32). Dėl jos sužalojimo, kai buvo partrenkta dviračiu, padaryta žala yra atlyginta pilnai. Jokio civilinio ieškinio byloje nereiškia ir ateityje nereikš. Jai yra pranešta apie tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu ir su tokiu sprendimu byloje sutinka, šio sprendimo neskųs ( b. l. 47-49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad 2023 m. gegužės 11 d. jau pavakary, po 17 val. savo dviračiu po darbo važiavo palei (duomenys neskelbtini) gatvę esantį dviračių taką link namų. Priešais, ta pačia kryptimi, t. y. link Smiltelės gatvės, dviračiu važiavo vaikinas. Dviračių takas yra lygiagrečiai pėsčiųjų tako, tačiau jie yra atskirti ir išgrįsti skirtinga danga. Važiuodamas vaikinas netikėtai atsitrenkė dviračių take buvusią pagyvenusią moterį. Ji buvo priešais požeminius šiukšlių konteinerius, kurie yra prie pat dviračių tako ir prieiti kitu būdu prie šiukšlių konteinerio nei dviračių taku yra neįmanoma. Bandydamas išvengti susidūrimo, vaikinas staigiai stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jis per priekinį vairą krito ant grindinio. Jis šio veiksmo nematė, kadangi važiavo atokiau, tačiau jam šias aplinkybes papasakojo dviratininkas, kai privažiavo prie įvykio vietos. Vaikinas buvo labai susijaudinęs, kadangi močiutė gulėjo ant grindinio, matė nežymų kraujavimą, tačiau šiuo metu jau nepamena, konkrečiai iš kurios kūno vietos. Močiutė gulėjo, dejavo ir nuo grindinio nesikėlė, todėl netrukus apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Kol medikai važiavo į įvykio vietą, įvertinęs situaciją, jis ir dviračiu moterį partrenkęs jaunuolis padėjo moteriai atsikelti, t. y. ji atsisėdo, o po to ir atsistojo. Moteris skundėsi skausmu nugaroje. Ant vaikino kūno akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Pirmiau į įvykio vietą atvyko medikai, kurie nedelsiant išvyko į gydymo įstaigą, o jis ir dviratininkas liko laukti policijos. Atvykus policijos pareigūnams, tiek jis, tiek dviratininkas parašė paaiškinimus apie įvykio aplinkybes (b. l. 67- 69).

Iš 2023 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad policijos informacinėje sistemoje PRĮR buvo registruotas pranešimas ROIK:(duomenys neskelbtini)apie tai, kad 2023 m. gegužės 11 d., apie 17:16 val., adresu Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. 2, dviračių take, dviračio vairuotojas partrenkė pėsčiąją. Tikslinant aplinkybes, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). ties pastatu NR. 2 esančiais šiukšlių konteineriais E. Ž., vairuodamas dviratį dviračių taku, iš nugaros atsitrenkė į pėsčiąją I. S., ėjusią palei šiukšlių konteinerius išmesti šiukšlių. Įvykio metu buvo sužalota I. S., kuriai ligoninėje diagnozuotas mentės kaulo lūžis, sąnario pažeidimas. Įvertinus aplinkybes, tai veika turinti BK 139 str. požymių, esant šioms aplinkybių pradedamas ikiteisminis tyrimas ( b. l. 1-9).

Iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti patiekti medicininiai dokumentai. Iš pateiktos medicininės dokumentacijos I. S. konstatuotas mentės lūžimas, nenurodant kokių tai išorinių mechaninių sužalojimų. Sužalojimas patirtas tiesiogiai paveikiant mentės sritį kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu 2023 m. gegužės 11 d. iki 17:18 val. (GMP kvietimo laikas). Neatmetama tikimybė, kad griuvimą ir mentės lūžimą galėjo įtakoti trečio asmens poveikis. Tyrimui pateiktos medicininės dokumentacijos, sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ( b. l. 58-60).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taigi asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika ar neveikimas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bei yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

Iš šioje byloje surinktų įrodymų patikimai nustatyta, kad įvyko eismo įvykis, t. y. susidūrė pėsčioji I. S. ir dviratį vairavęs E. Ž., kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. S. sveikata. Kadangi nė vienas iš eismo įvykio dalyvių nėra BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektas, o sveikatos sutrikdymo mastas nesiekia nusikalstamos veikos, numatytos BK 282 straipsnio 1 dalies, padarinių, todėl eismo įvykio kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, o šiuo atveju tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimui yra svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo). Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamosiose eismo įvykių bylose priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-26-648/2019). Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011). Jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekęs į avarinę situaciją, susidariusią dėl nukentėjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų KET pažeidimų, teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2009).

KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, o KET 128 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš išdėstyto akivaizdu, kad dviračio vairuotojui keliami ženkliai didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai nei pėsčiajam, būtent jis, galintis judėti ženkliai didesniu greičiu nei pėsčiasis, nepriklausomai nuo Pėsčiųjų ir dviračių tako ženklinimo, turi būti itin atidus ir atsargus, pasirinkti saugų važiavimo greitį, numatyti bei gebėti išvengti bet kokių galimų susidūrimų su pėsčiaisiais.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis E. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką - 2023 m. gegužės 11 d. apie 17:16 val. dviračių take (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 2, Klaipėdos mieste, vairuodamas dviratį, elgdamasis neatsargiai ir iš galo kliudė priekyje ėjusią I. S., kuri po susidūrimo griuvo, ir taip dėl neatsargumo padarydamas pastarajai mentės lūžimą, t. y. nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. E. Ž. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios I. S. ir liudytojo A. P. parodymai. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl įvykio, sužalojimų bei jų lokalizacijos iš esmės patvirtina pateikta medicininę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad sužalojimas patirtas tiesiogiai paveikiant mentės sritį kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu 2023 m. gegužės 11 d. iki 17:18 val. (GMP kvietimo laikas). Vertinant tai, kad dėl E. Ž. neatsargių veiksmų I. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, E. Ž. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę E. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas dėl neatsargumo. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi ir visiškai atlygino nukentėjusiajai savo veiksmai padarytą žalą, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta. Analizuojant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad E. Ž. jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, teistas, baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. Ž. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje bausmės rūšį – baudą, nustatant sankcijos minimumui artimą baudą ( BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Kadangi E. Ž. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl 404,47 Eur ( b. l. 76-79). E. Ž. atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį dėl 404,47 Eur turtinės žalos atlyginimo ( b. l. 80). Esant tokioms aplinkybėms procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

I. S. byloje civilinio ieškinio nėra pareiškusi.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 21 MGL (1 050 eurų) ( vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Ž. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 14 MGL ( 700 Eur) (septynių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą E. Ž. savanoriškai privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį, esantį S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, I a., arba atsiųsti elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt, nurodant baudžiamosios bylos numerį. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis

Kaltinamajam E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.