Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį dėl gyvenamojo namo padalinimo atsakovui Z. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą ir prašė padalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus pagal M. D. paruoštą projektą. L. K. paskirti pirmame aukšte patalpas, pažymėtas indeksais 2-1 - 4,30 kv. m, 2-2 - 4,31 kv. m, 2-3 - 15,11 kv. m, 2-4 - 8,79 kv. m, 2-5 - 3,83 kv. m, 2-6 - l,04 kv. m, ir pastogėje 2-7 - 13,03 kv. m, 2-8 - 13,77 kv. m, 2-9 - 13,17 kv. m, 2-10 - 14,69 kv. m, 2-11 - 4,93 kv. m. Atsakovui Z. S. paskirti projekte pažymėtas indeksu 1 patalpas: pirmame aukšte: 1-1 - 2,77 kv. m, 1-2 - 12,32 kv. m, 1-3 - 17,09 kv. m, 1-4 - 12,94 kv. m, 1-5 - 2,80 kv. m, 1-6 - 2,68 kv. m, 1-7 - 12,02 kv. m, pastogėje 1-8 - 2,74 kv. m, 1-9 - 18,24 kv. m. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, su atsakovu yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)bendrasavininkai, namą valdantys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 49/100 gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 15/100 kitų (inžinierinių) kiemo statinių, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir 381/760 žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 85/100 (inžinerinių kiemo statinių), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir 379/760 dalių žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini).Ieškovė 2018 metais paruošė gyvenamojo namo padalinimo projektą, suformuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, tačiau atsakovas vis atsisakinėja namą pasidalinti, šiuo metu yra pradėjęs rekonstrukcijos darbus ir nesutinka gera valia pagal jos paruoštą projektą namo pasidalinti. Kada bus baigti rekonstrukcijos darbai, atsakovas nenurodo. Šalių santykiai visą laiką yra įtempti, atsakovas neduoda sutikimo prisiregistruoti ieškovės dukrai, kuri nori deklaruoti gyvenamąją vietą pas ieškovę.Pažymėjo, jog M. D. yra paruošęs minėto namo atidalijimo projektą pagal faktiškai šalių naudojamas gyvenamąsias patalpas, pagal kurį ir prašo ieškovė atidalinti namą, suformuojant naujus nekilnojamojo turto objektus, t. y. į du butus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. K. ieškinį atsakovui Z. S. dėl gyvenamojo namo padalinimo.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Z. S. prašė pripažinti teisę jam gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės leidimą gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal projektą, paruoštą 2015 m. kovo mėn., be L. K. sutikimo. Šalių ginčas išnagrinėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015, priimant 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kurį Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi paliko nepakeistą. Teismas patenkino Z. S. ieškinį ir pripažino Z. S. teisę be L. K. sutikimo gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. S. ir L. K. priklausančio gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2015 m. kovo mėnesį UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“.L. K. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti Z. S. pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3515-940/2017, kurį Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi paliko nepakeistą, L. K. ieškinį atmetė. Minėtoje civilinėje byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 17 d. Z. S. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LRS-51-170317-00013 pagal UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“ parengtą techninį rekonstravimo darbų projektą 2017-01 TDP (toliau – projektas). Ginčijamame statybos leidime nurodyta statybos rūšis – statinio rekonstrukcija. Projektas, projekto aiškinamasis raštas patvirtina, kad butui Nr. 1 (atsakovui Z. S. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje) suprojektuotas priestatas, kurio išmatavai 6,15 x 2,55 m. Priestate numatoma įrengti tambūrą, pagalbines patalpas, vonios ir tualeto patalpas. Tai buvo numatyta ir 2015 m. kovo mėn. parengtame ir teismui civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 pateiktame projektiniame pasiūlyme. Minėtoje civilinėje byloje tiek Z. S. paaiškinimai, fotonuotraukos, tiek pati ieškovė patvirtino, kad priestatas yra pastatytas.Teismas iš pateikto ieškinio nustatė, jog ieškovė prašo atidalyti dalį iš bendrojo daikto pagal jos pateiktą atidalijimo projektą, kuris parengtas atsižvelgus į bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis, remiantis nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, parengtos 2005 metais, duomenimis, tačiau neįvertinus atsakovo jau pastatyto priestato ploto. Kaip matyti ir iš atsakovo atsiliepimo į pasiūlymą atvykti pas notarą pasirašyti sutartį dėl namo padalinimo pagal ieškovės pateiktą projektą, kurį ieškovė pateikė teismui kartu su ieškiniu, rekonstrukcijos darbai atsakovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje dar nėra baigti. Šiuo metu yra padarytas naujas projektas ir ieškovės pateiktas atidalijimo projektas neatitinka esamos situacijos. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimais, atsakovui buvo išduotas leidimas statyti priestatą, kurio išmatavai 6,15 x 2,55 m. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas turi teisę statyti nurodytų išmatavimų priestatą, ir kad priestatas šiuo metu jau yra pastatytas, teismas padarė išvadą, kad minėtą priestatą įregistravus, keisis tiek šiuo metu suformuoto bendrosios nuosavybės objekto apimtis, tiek bendrasavininko (-ų) šiuo metu turimos idealiosios šio objekto dalys.Tik įregistravus bendrasavininkams priklausančias gyvenamojo namo dalis po rekonstrukcijos ir esant aiškiam bendram gyvenamojo namo plotui, galimas atidalijimas, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Ieškovė neabejotinai turi teisę atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau teismas įvertinęs tai, kad teismas bylas nagrinėja vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, kuris įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir jau ieškinio priėmimo stadijoje teismui turint duomenų, jog ieškovės pateiktame atidalijimo projekte prašomi suformuoti atskiri daiktai neatitinka šiuo metu esamų bendraturčių idealiųjų dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, atsakovo atliekami rekonstrukcijos darbai dar nėra baigti, todėl nebaigta ir bendrasavininkams priklausančių gyvenamojo namo dalių po rekonstrukcijos įregistravimo procedūra, todėl reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro daikto negalimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinį atsisakytina priimti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė L. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog CPK 137 straipsnyje yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį, tačiau šiuo atveju teismas nenurodė nei vieno nurodyto CPK 137 straipsnyje esančio pagrindo. Todėl mano, jog ieškinį atsisakė priimti be jokio pagrindo.Teismas ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi įrodymų vertinimo, kai šioje stadijoje įrodymų vertinimas nenumatytas. Namo atidalinimo projektas yra parengtas pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir šie duomenys, kol nepakeisti yra galiojantys. Tai, kad Z. S. atlieka rekonstrukcijos darbus, nėra kliūtis atidalinti patalpas pagal esamus registro duomenis. Nėra jokių duomenų, kada bus baigta rekonstrukcija, kada bus atliekama teisinė registracija ir ar aplamai ji bus atliekama, neužvedus šios bylos. Atsakovas gali dar daugelį metų nebaigti rekonstrukcijos ir jos registre neįregistruoti, tokiu būdu ieškovei būtų užkertamas kelias įgyvendinti savo teises, numatytas Civilinio proceso kodekso 4.80 straipsnyje. Pažymi, jog ieškovė savo dalyje jokių rekonstrukcijų neatlieka, ir visi duomenys atitinka šiuo metu esamiems įregistruotiems duomenims. Mano, jog nėra jokių kliūčių ieškovei atidalinti suformuotą objektą. Pažymi, jog apeliantė su atsakovu nuolat konfliktuoja, todėl nori kuo greičiau atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad baigtųsi teisminiai ginčai.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatyta, kad ieškovė L. K. 2018 m. birželio 4 d. pateikė teismui ieškinį ir prašė padalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus pagal M. D. paruoštą projektą.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovui 2015 metais išduotus leidimus, sprendė, jog ieškovės pateiktame atidalijimo projekte prašomi suformuoti atskiri daiktai neatitinka šiuo metu esamų bendraturčių idealiųjų dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, atsakovo atliekami rekonstrukcijos darbai dar nėra baigti, todėl nebaigta ir bendrasavininkams priklausančių gyvenamojo namo dalių po rekonstrukcijos įregistravimo procedūra, todėl reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro daikto negalimas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, skundžiamos nutarties, atskirojo skundo argumentus bei teisinį reglamentavimą pritaria apeliantės atskirajame skunde išdėstytiems argumentams. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo atsisakė priimti ieškinį.Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Viena jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį, jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.Iš pateikto ieškinio matyti, jog ieškovės tikslas yra atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šis ieškovės reikalavimas yra nagrinėtinas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nenurodydamas teisinio pagrindo (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Ta aplinkybė, jog atsakovas vykdo rekonstrukciją savo namo dalyje, negali būti priežastimi atsisakyti priimti ieškinį.Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).Teisę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Be to, ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus ir ar nėra atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai ėmė vertinti byloje esančius įrodymus, rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir sprendė dėl ieškinio pagrįstumo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovės ieškinys dėl gyvenamojo namo padalijimo, priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovės L. K. ieškinio dėl gyvenamojo namo padalinimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.