- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-739-440/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00715-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo P. V. patikslintu atskiruoju skundu dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje, kuria išspręstas procesinio dokumento priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2026 m. vasario 25 d. pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) dėl antstolės E. M. veiksmų, nesutikdamas su antstolės E. M. vykdomais priverstinio vykdymo veiksmais (priemonėmis), vykdomosiose bylose, pareiškė prašymus dėl šių veiksmų atidėjimo, sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo, lėšų limito padidinimo ir skubių apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2026 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolio veiksmų.
3. Nurodė, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tik tokiu atveju, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
4. Gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1 - 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2026 m. vasario 25 d. skundu (kuris teisme gautas 2026 m. vasario 25 d.) dėl antstolės E. M. veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Nors pareiškėjo skunde ir yra įkeltas antstolės patvarkymo fragmentas, tačiau iš jo turinio matyti, kad antstolės kontoroje gautas pareiškėjo dokumentas, laikytinas prašymu (ne skundu) nes skolininkas (pareiškėjas) jokio konkretaus antstolės veiksmo neskundė. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nutarė pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų atsisakyti priimti, kadangi pareiškėjas nesilaikė skundų padavimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 510 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat reiškia reikalavimus išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą; panaikinti antstolio 2025 m. lapkričio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gruodžio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymus ir klausimą išnagrinėti iš naujo, sustabdyti antstolio vykdomus, pagal vykdomuosius dokumentus, išieškojimų veiksmus; skubiai taikyti įstatymų nuostatas dėl lėšų, būtinų pragyvenimui, įpareigoti antstolį nedelsiant/skubiai priimti patvarkymą, padidinti vienkartinį (2026 vasario mėn.) jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų pas atsakovę esančių/sukauptų lėšų – 4 265,14 Eur dydžiu, limitą; taikyti užtikrinimo priemones, pripažinti, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra vilkinamas ir kt.
7. 2026 m. kovo 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nustatė pareiškėjui P. V. septynių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti šioje nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Išaiškino, kad per nustatytą terminą įvykdžius nutartyje nurodytus reikalavimus, atskirasis skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, o apeliacinis procesas – nutrauktas. Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutiko su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo ją panaikinti. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas atskirajame skunde išdėstė abstrakčius teiginius ir bendro pobūdžio samprotavimus, įvairias citatas, terminų paaiškinimus bei iliustracijas. Tačiau konkrečių teisinių argumentų ir motyvų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo nenurodė. Tinkamai nesuformulavo atskirojo skundo argumentų (pagrindo).
8. 2026 m. kovo 23 d. pareiškėjas P. V. pateikė patikslintą atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutarties. Jame nurodė, kad teikia patikslintą skundą atsižvelgdamas į 2026 m. kovo 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir prašo patenkinti 2026 m. kovo 9 d. atskirąjį skundą. Pagrindiniai atskirojo ir patikslinto skundo argumentai:
8.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Nurodo, kad teismo veiksmai nėra tinkami, procesas yra vilkinamas. Teismas dvejus metus nepriima pareiškimo (atsisako priimti arba vilkina procesą), nevykdo teisingumo, tai laikoma asmens teisės į teisingą teismą pažeidimu. Iš esmės laiko, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. 2026 m. vasario 25 d. pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) dėl antstolės E. M. veiksmų, nesutikdamas su antstolės E. M. vykdomais priverstinio vykdymo veiksmais (priemonėmis), vykdomosiose bylose.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti pareiškimą (skundą) CPK 137 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo
13. Pareiškėjas atskiruoju ir patikslintu skundu, teismui atsižvelgus į išdėstytų argumentų esmę, prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
14. CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl sprendžiant ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą įvertintina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
15. Pagal CPK 510 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
16. Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. CPK 510 straipsnio 4 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
17. Taigi, skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1 - 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui.
18. Tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2026 m. vasario 25 d. pareiškimu (skundu) dėl antstolės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.
19. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta. Plačiai dėsto savo argumentus, samprotavimus ir išvadas įvairiais klausimais, tačiau dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisakytina, nes jie nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti, ir šiuo atveju pritaria, žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 5 d nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.