- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2-895-820/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-20370-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- G. P., A. G.
- Trečiasis asmuo
- G. G.
- Advokatai
- Mantas Radžiūnas, Andrius Norkūnas, Zigmas Benetis
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams: A. G. ir G. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui G. G. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Pripažinti 2018 m. kovo 22 d. atsakovų A. G. (toliau tekste – atsakovė arba Dovanotoja) ir G. P. (toliau tekste – atsakovas arba Apdovanotasis) sudarytą 9011/100000 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje) dovanojimo sutartį (toliau tekste – Dovanojimo sutartis) niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.
1.2. Perkelti ieškovui V. N. 9011/100000 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje), priklausiusios A. G., pirkėjo teises ir pareigas, perduodant ieškovui pirmenybės teisę pirkti minėtas patalpas, o atsakovei A. G. priteisiant jų vertę – 650 EUR.
Šalies argumentai
1.3. Priteisti procesines palūkanas iš atsakovų.
1.4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog ieškovas ir atsakovė A. G. gyvena tame pačiame daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Pastatas). Atsakovas G. P. ir atsakovė A. G. taip pat turi interesų tame pačiame Pastate.
3. Patalpa, dėl kurios dalių perleidimo šioje civilinėje byloje yra reiškiamas reikalavimas - Pastate esanti 32,94 m² ploto negyvenamoji patalpa - neįrengta pastogė (toliau - Patalpa). Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso didžioji dalis (79 proc.) Patalpos, todėl Patalpos bendraturčiams nesutariant dėl bendro turto valdymo, ieškovas inicijavo procesą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovui inicijavus šį procesą, Dovanotoja perleido Dovanotojos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytos Pastato patalpos dalis ne Patalpos bendraturčiui, o su Patalpa nesusijusiam asmeniui - Apdovanotajam (atsakovui G. P.). Dovanotojos valdytos Patalpos dalys Apdovanotojam buvo neatlygintinai perleistos po to, kai ieškovas Dovanotojai pateikė 2017 m. spalio 04 d. pasiūlymą dėl ieškovo su Dovanotoja bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų dalių įsigijimo iš Dovanotojos ir, nesulaukęs Dovanotojos reakcijos, inicijavo civilinę bylą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
4. Dovanotoja nereagavo į ieškovo pasiūlymą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto perleidimo. Taip pat Dovanotoja pati nepasiūlė ieškovui įsigyti Dovanotojai priklausančių Patalpos dalių. Ieškovo manymu, Dovanotoja Patalpos dalis dovanojimo sutarties formos sandoriu Apdovanotojam perleido tik tam, kad būtų išvengiama Dovanotojos teisinių prievolių ieškovui vykdymo ir tokiu būdu būtų pažeistos ieškovo kaip Patalpos bendraturčio bei Dovanotojos kreditoriaus teisės.
5. Šalių tarpusavio santykiai yra ganėtinai įtempti. Dovanotojos agresija Ieškovo atžvilgiu pasireiškia tiek naudojantis teisinėmis priemonėmis ir nepagrįstai reiškiant įvairiausius skundus bei inicijuojant civilines bylas, tiek, nepaisant garbaus Dovanotojos amžiaus, netgi ieškovo atžvilgiu naudojant tiesioginę fizinę agresiją. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr.1A-187-256/2017 2017-05-30 priėmė nuosprendį (toliau - Nuosprendis), kuriuo A. G. yra pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1d. ir nuteista laisvės apribojimu bei įpareigota iš dalies atlyginti Ieškovo neturtinę žalą.
6. Dėl Dovanotojos nepagrįstai inicijuotų civilinių bylų bei nusikalstamos veikos iš Dovanotojos ieškovo naudai buvo priteistos sumos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei žalos atlyginimo. Neminint bylų, kuriose Dovanotojai nepalankių sprendimų pagrindu ieškovas dar nėra gavęs vykdomųjų raštų, ieškovui buvo išduoti šie vykdomieji raštai dėl piniginių sumų išieškojimo iš Dovanotojos: 2017-06-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-2237-1017/2016 išduotas vykdomasis raštas dėl 300,00 Eur išieškojimo; 2017-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-2237-1017/2016 išduotas vykdomasis raštas dėl 200,00 EUR išieškojimo; 2017-12-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1242- 141/2016 išduotas vykdomasis raštas dėl 405,00 EUR išieškojimo.
7. Dovanotoja ieškovo atžvilgiu yra inicijavusi dviženklį skaičių nepagrįstų teisminių procesų, kuriuose dažnai dalyvavo ir Apdovanotasis, kuris teisminiuose procesuose dalyvavo tiek kaip Dovanotojos atstovas, tiek kaip vienos iš Pastato bendraturčių (nepilnametės dukros) įstatyminis atstovas. Visais Dovanotojos reikštais reikalavimais yra siekiama iš esmės to paties tikslo - trukdyti ieškovui bei kitiems Pastato bendraturčiams, kurie yra suinteresuoti jiems priklausančio turto ir viso Pastato priežiūra bei išsaugojimu.
8. Ieškovas inicijavo civilinę bylą Nr. e2-3159-807/2018 dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Po šios civilinės bylos inicijavimo, ieškovas sužinojo, jog Dovanotoja ėmėsi neatlygintinai perleidinėti jai priklausiusi turtą. Ieškovui tapo žinoma, kad dar iki civilinės bylos Nr. e2-3159-807/2018 iškėlimo Dovanotoja neatlygintinai perleido jai priklausiusį didelės vertės nekilnojamąjį turtą: butą, esantį Pastate 2017 gegužės 15 d. perleido giminaičiui Zigmantui P. G.; žemės sklypą 2017 m. gegužės 15 d. perleido artimam giminaičiui Zigmantui P. G.. Ieškovo manymu, Dovanotoja šį turtą neatlygintinai perleido siekdama išvengti savo prievolių Ieškovui įvykdymo.
9. 2018 m. balandžio 02 d., po civilinės bylos dėl turo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (civilinės bylos Nr. e2-3159-807/2018) iškėlimo, Ieškovas sužinojo, kad Dovanotoja 2018 m. kovo 22 d. neatlygintinai perleido ir ginčo Pastogės dalis Apdovanotojui (toliau - Ginčijamas sandoris). Ginčijamu sandoriu Dovanotojai priklausiusios Patalpos dalys buvo perleistos asmeniui, kuris nebuvo Patalpos bendraturtis, juo labiau, kad Pastate Apdovanotasis nuosavybės teise nevaldė jokių kitų patalpų. Tokiu būdu iš esmės buvo paneigtos bendraturčių teisės bei nukrypta nuo LAT formuojamos praktikos, jog perleidžiant bendrąją daline nuosavybės teise valdomą turtą turi būti siekiama sumažinti bendraturčių skaičių, tokiu būdu siekiant palengvinti nuosavybės valdymą bei administravimą.
10. Viena iš Dovanotojos ieškovui inicijuotų civilinių bylų yra byla dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (civilinė byla Nr. 2-1242-141/2016). Šioje civilinėje byloje Dovanotoją atstovavo Apdovanotasis, kuris toje pačioje byloje veikė ir kaip įstatyminis atsakovės Ugnės I. L. atstovas, bet tuo pačiu metu atstovavo ir ieškovę A. G.. Vienu metu byloje veikdamas kaip skirtingų šalių atstovas, G. P. siekė tokiu būdu panaikinti jo paties patvirtintą nekilnojamo turto perleidimo sutartį. Šie faktai patvirtina, jog Apdovanotasis, naudodamasis konfliktiniais Dovanotojos ir Ieškovo santykiais, pažeisdamas Ieškovo teises neteisėtomis priemonėmis siekė užvaldyti Pastate esančias patalpas.
11. Dovanotoja visose civilinėse bylose nuolat akcentuoja itin sudėtingą savo finansinę padėtį, tačiau perleidžia visą savo didelės vertės turtą neatlygintinai.
12. CK 1.87 str. 1 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Ieškovo manymu, Ginčijamas sandoris yra akivaizdžiai apsimestinis, nes šio Ginčijamo sandorio šalys (Atsakovai) juo siekia pridengti realiai tarp šalių sudaromą pirkimo - pardavimo sandorį, o ginčijamo sandorio forma yra naudojama tik tam, kad ieškovas negalėtų pasinaudoti savo - Patalpos bendraturčio teisėmis.
13. Ginčijamo sandorio, kuriuo Apdovanotajam neatlygintinai perleidžiamas Dovanotojai priklausęs nekilnojamasis turtas, sudarymas iš esmės prieštarauja tiek Dovanotojos daugelį kartų viešai deklaruotai pozicijai, tiek elementariai logikai. Dovanotoja, deklaruodama, jog vienintelis jos pajamų šaltinis yra nedidelė pensija, jai priklausiusį nekilnojamojo turtu ne sumažina savo prievoles ieškovui, o šį turtą neatlygintinai perleidžia su Dovanotoja net giminystės ryšiais nesusijusiam asmeniui.
14. Ieškovo manymu, Ginčijamas sandorio neatlygintinumas yra išimtinai formalus, nes realiai Dovanotoja iš Apdovanotojo yra gavusi atlyginimą už perleidžiamą nekilnojamąjį turtą. Apdovanotasis ne vienoje byloje veikė kaip Dovanotojos atstovas. Ginčijamu sandoriu Dovanotoja faktiškai atsiskaitė už Apdovanotojo, atstovaujant Dovanotoją, jau suteiktas bei dar teiktinas teisines paslaugas. Ginčijamu neatlygintinu sandoriu buvo siekiama pridengti faktiškai sudarytą atlygintiną sandorį, todėl Ginčijamas sandoris yra pripažintinas negaliojančiu ab initio.
15. Iš ieškovui 2018-04-12 Registrų centro pateikto Ginčijamo sandorio teksto (Ginčijamo sandorio III. str.) matyti, kad Dovanotojos perleistas Patalpos dalis Dovanotoja yra įvertinusi vadovaudamasi ta pačia metodika kaip ir ieškovas teikdamas pasiūlymą dėl turto perleidimo Ieškovui (Patalpos dalių vertė nustatyta atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro vertinimu nustatyto vidutinės Patalpos rinkos vertės bei Dovanotojai priklausiusių Patalpos dalių santykį). Dovanojimo sutarties III. str. nurodyta, kad Dovanotojai priklausiusių Patalpos dalių, kurios Ginčijamu sandoriu buvo perleistos Apdovanotojui, vertė yra 650,00 Eur (ieškovas už šias patalpas siūlė sumokėti 651,01 Eur). Tai patvirtina, kad ieškovo Dovanotojai teikiant pasiūlymą dėl turto perleidimo ir teismine tvarka reiškiant reikalavimą dėl atidalijimo taikyta turto kainos apskaičiavimo metodika bei pasiūlyta kaina atitinka (ir netgi viršija) Dovanotojos savarankiškai nustatytą turto vertę.
16. Dovanotojai pažeidus ieškovo teisę pirmenybės teise įsigyti Dovanotojai priklausiusias Patalpos dalis, ieškovas šiuo ieškiniu reikalauja perkelti pirkėjo teises ir pareigas (CK 4.79 straipsnio 3 dalis). Dovanotojai priklausiusias Patalpos dalis perduodant pirmenybės teisę pirkti turinčiam Ieškovui, o iš ieškovo priteisiant Patalpos dalių vertę - 650,00 Eur.
17. Ieškovo manymu Ginčijamas sandoris taip pat pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Ieškovo neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į Dovanotoją yra pagrįsta teismų išduotais vykdomaisiais raštais, kurie nėra įvykdyti. Ginčijamu sandoriu neatlygintinai yra perleidžiamas Dovanotojai priklausantis nekilnojamasis turtas ir šiuo sandoriu yra dar labiau pabloginama Dovanotojos finansinė padėtis ir sudaroma situacija, kai ieškovo galimybė išsiieškoti įsiskolinimą iš Dovanotojos yra visiškai panaikinama. Dovanotoja neturėjo jokios pareigos sudaryti šį formaliai neatlygintiną sandorį, kuriuo buvo perleistas Dovanotojai priklausęs turtas. Dovanotoja ne tik žinojo, bet ir sąmoningai siekė, kad šiuo Ginčijamu sandoriu būtų pažeisti ieškovo interesai. Apdovanotojas atstovavo Dovanotoją Antstolio kontoroje, todėl jam buvo žinoma apie sudaromo sandorio nesąžiningumą. Ieškovo reiškiamas reikalavimas atitinka actio Pauliana instituto tekinimui būtinas sąlygas, todėl Dovanotojos sudarytas Ginčijamas sandoris turi būti pripažintinas negaliojančiu ir šiuo pagrindu.
18. Pagal CK 1.81 str. negaliojančiais ir niekinaisi sandoriais kvalifikuojami tokie, kurie pažeidžia galiojančius norminius teisės aktus. Aukščiau šiame ieškinyje Ieškovas yra detaliai atskleidęs, kad Ginčijamas sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias CK įtvirtintas normas, todėl yra niekinis negaliojantis ir šiuo pagrindu.
II. Atsakovų atsikirtimų santrauka
19. Atsakovė A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
20. Ieškovas teigia, kad atsakovė nuolat akcentuoja sudėtingą finansinę būklę, kad delsia įvykdyti prievoles ieškovui, tačiau prievolės yra vykdomos ir iki ieškovo kreipimosi į teismą buvo sumokėta 700 EUR suma, o dabartiniu metu visa skola sumokėta, todėl ieškovas negali turėti finansinių pretenzijų atsakovei.
Atsiliepimas
21. Atsakovės teigimu, Dovanojimo sandoriu nebuvo siekimą pridengti kitą sandorį. Patalpos atsakovei nereikalingos, todėl jas padovanojo. Dovanojimo sandoris patvirtintas notariškai, kur išreikšta tikroji valią - padovanoti turtą. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos notariškai patvirtintoje dovanojimo sutartyje, laikytinos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Ieškovo pateiktų įrodymų šiuo atveju nepakanka išvadai, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant pridengti pirkimo-pardavimo sutartį, pagrįsti. Ieškovo pozicija, kad dovanojimo sandoriu yra atsilyginta už teisines paslaugas šiuo atveju niekuo nepagrįsta prielaida.
Šalies argumentai
22. Ieškovo teiginiai apie tai, kad po priimtų nepalankių sprendimų byloje neatlygintinai 2017 m. gegužės 15 d. atsakovė perleido jai priklausiusį didelės vertės nekilnojamąjį turtą artimam giminaičiui, nesusijusi su šios bylos nagrinėjimu, nes šio turto perleidimo ieškovas neginčija.
23. Nepagrįstas teiginys, kad aš, garbaus amžiaus asmuo, ginčijamu sandoriu perleidau turtą ženkliai finansiškai geresnėje padėtyje esančiam Apdovanotojui, kuris užsiima advokato praktika ir daugelyje bylų atstovavo tą pačią Dovanotoją ir, kad ginčijamas sandorio neatlygintinumas yra išimtinai formalus, nes realiai Dovanotoja iš Apdovanotojo yra gavusi atlyginimą už perleidžiamą nekilnojamąjį turtą, nes Apdovanotasis ne vienoje byloje veikė kaip Dovanotojos atstovas, todėl ginčijamu sandoriu Dovanotoja faktiškai atsiskaitė už Apdovanotojo, atstovaujant Dovanotoją, jau suteiktas bei dar teiktinas teisines paslaugas.
24. Ieškovas veikė kaip atstovas kitose bylose, bet už tai gavo atlygį arba atstovavo neatlygintinai, todėl ieškovo teiginiai apie sandorio atlygintinumą yra nepagrįsti.
25. G. P. dukra U. I. L. Pastate turi nuosavybės teise butą. Ieškovui Pastate įsigijus administracines patalpas ir pradėjus vykdyti verslą, ieškovo iniciatyva buvo pradėti daugiabučio namo bendro turto remonto darbai, surašyti neteisėti butų savininkų ir bendrijos susirinkimo protokolai, neteisėtai įsteigta bendrija siekiant be visų butų savininkų sutikimo atliktus darbus ir kitus nepagrįstus mokėjimus finansiškai įpareigoti ir daugiabučio namo butų savininkus. Esant teisių pažeidimui, butų savininkai inicijavo bylas, tokiu būdu siekdami apginti savo teises. Didžioji dalis Pastato butų savininkų reikalavimų buvo patenkinti. Atsakovas G. P. atstovavo teisme savo dukrą ir, kadangi jos interesai sutapo su kitų namo butų savininkų interesais, tuo pačiu teikė neatlygintinę teisinę pagalbą ir man. Jokio susitarimo, kad G. P. man teiks atlygintinę pagalbą ar, kad už teisines paslaugas bus atsiskaitoma turtu, nebuvo.
26. Atsakovas G. P. gynė atsakovę baudžiamojoje byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą, tačiau už šias paslaugas atsakovė nemokėjo ir jokio susitarimo dėl turto dovanojimo nesudarė.
27. Dėl šių priežasčių ieškovo teiginiai, kad ginčijamu sandoriu už perleistas Patalpos dalis su Dovanotoja faktiškai atsiskaitė už Apdovanotojai suteiktas teisines paslaugas yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas reikalavimas ieškovui perkelti pirkėjo teises ir pareigas (CK 4.79 straipsnio 3 dalis) - dovanotas patalpas perduodant pirmenybės teisę turinčiam pirkti ieškovui, o iš ieškovo priteisti patalpos dalių vertę - 650,00 Eur.
28. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Atsakovė nėra skolinga ieškovui, todėl jis nėra mano kreditorius, ir ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės, bei šiuo pagrindu pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu nėra pagrindo.
Šalies argumentai
29. Ieškovas prašo ginčo sandorį pripažink apsimestiniu, o jį pripažinus apsimestiniu, taikytinos taisyklės taikomos sandorius, kurį šalys turėjo galvoje. Todėl šiuo atveju taikyti CK 1.81 str. nuostatų nėra pagrindo.
30. Ieškinio reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nesuprantamas, nes ieškovas nedetalizuoja nuo ko skaičiuojamos palūkanos.
31. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą. CK 4.79 str. 3 d. numatyta, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Dovanojimo sutartis Nr. 1-321 sudaryta 2018-03-22, įrašas Registrų centre galioja nuo 2018-03-27. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018-07-02, praleidęs 3 mėnesių senaties terminą, todėl ir dėl šios priežasties ieškinys atmestinas.
Atsiliepimas
32. Atsakovas G. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
33. Nurodė, jog ieškovas ieškinyje nurodo perteklinių ir nepagrįstų faktinių aplinkybių, pateikia su reiškiamu ieškiniu nesusijusią ir subjektyviu ieškovo vertinimu pagrįstą informaciją, taip pat reiškiamas reikalavimas nėra aiškus.
34. Ieškovas nurodo, kad bendraturčiams nesutariant dėl bendro turto valdymo, ieškovas inicijavo procesą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ieškovas nepateikia įrodymų, kad yra inicijuotas procesas dėl ginčo daikto - Patalpos atidalijimo.
35. Ieškovas ieškinyje nurodo aplinkybes, nesusijusias su reiškiamais reikalavimais: nepagrįstai teigia, kad A. G. kartu su G. P. inicijuoja prieš ieškovą dviženklį skaičių nepagrįstų teisminių procesų. Taip pat, kad atsakovė perleido neatlygintinai savo nekilnojamą turtą ir taip siekė “išvengti savo prievolių Ieškovui vykdymo”, nors dėl šio perleisto turto – buto ir žemės sklypo ieškiniu reikalavimo nereiškia.
36. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, kad A. G. nevykdo jokių įsipareigojimų Ieškovui, tuo tarpu prie ieškinio prideda paties ieškovo 2018-06-28 prašymą antstolei, kuriame nurodo, kad už A. G. yra sumokėta 700 EUR įmoka.
37. Ieškovas ieškinyje akcentuoja, jog kreipėsi į A. G. su 2017-10-04 Pasiūlymu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų dalių perleidimo, tačiau nesulaukė jos atsakymo. Tai Ieškovas traktuoja kaip atsakovės nebendradarbiavimą su juo. Nuosprendžiu, Teismas nusprendė įpareigoti A. G. nebendrauti su V. N., todėl A. G. pozicija nebendrauti su V. N., yra pateisinama, siekiant tinkamai vykdyti paskirtą bausmę.
38. Iš Ieškovo ieškinio nėra aiški Ieškovo pozicija dėl ginčijamo dovanojimo sandorio. Ieškovas nurodo argumentus pagal CK 1.87 str. 1 d., kad ginčijamas sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tačiau ieškovas neprašo taikyti kitokio pobūdžio sandorio taikytinų taisyklių, o prašo pripažinti dovanojimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio.
Šalies argumentai
39. Ieškovas taip pat nurodo ginčijantis sandorį kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį pagal CK 1.81 str., tačiau nepateikia konkrečių tai patvirtinančių argumentų, išskyrus viešąją tvarką pažeidžiančių niekinių sandorių instituto sampratą ir viešosios tvarkos sąvoką.
40. Taip pat nėra aišku kokiu pagrindu ieškovas prašo perkelti jam nuosavybės teises į Pastogę – ar šis reikalavimas reiškiamas taip pat ir nurodomu actio Pauliana pagrindu ar kitais pagrindais.
41. Atsakovui sudėtinga atsiliepti į neaiškiai suformuluotą ieškovo reikalavimą ir apginti savo teises.
42. G. P. dukra U. I. L. Pastate turi nuosavybės teise butą. Daugiabučiame Pastate administracines patalpas įsigijus ir verslą pradėjus vykdyti V. N., jo iniciatyva buvo pradėti daugiabučio namo bendro turto remonto darbai, surašyti neteisėti butų savininkų ir bendrijos susirinkimo protokolai, neteisėtai įsteigta bendrija siekiant už be visų butų savininkų sutikimo atliktus darbus ir kitus nepagrįstus mokėjimus finansiškai įpareigoti ir daugiabučio namo butų savininkus. Esant teisių pažeidimui, butų savininkai inicijavo bylas, tokiu būdu siekdami apginti savo teises. Didžioji dalis namo butų savininkų reikalavimų, keliamų teismuose buvo patenkinti. Šios bylos ir daugelis kitų parodo butų savininkų pagrįstus veiksmus siekiant teisiniu keliu apginti savo pažeidžiamas teises ir tokiu būdu apsisaugoti nuo V. N. neteisėtų veiksmų.
43. G. P. dukra šiame daugiabučiame name turi nuosavybės teises, todėl natūralu, kad būdamas tėvas ir turėdamas teisinį išsilavinimą G. P. turi interesą dalyvauti bylose ir atstovauti dukrą taip pat padedant ir kitiems namo butų savininkams, kurių interesai sutampa su jo dukros. Todėl bylose atstovavo ir savo dukrą, kaip įstatyminis atstovas ir, esant bendriems interesams, tuo pačiu teikė neatlygintinę teisinę pagalbą ir kitiems butų savininkams.
44. Vieną iš butų savininkų – A. G., jos prašymu, pagal Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą G. P. gynė ieškovo minimoje baudžiamojoje byloje.
45. Tai, kad bylose G. P. veikė savo dukros interesais ir kartu padėjo ginti savo pažeistas teises kitiems butų savininkams, tarp jų ir A. G., visiškai nereiškia, kad atsakovas neteisėtomis priemonėmis siekė užvaldyti Pastate esančias Patalpas.
46. Pažymėtina, kad remiantis LR CK 4.79 str., 1 d., bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Taigi šis straipsnis taikomas tik tokiu atveju, jei turtas, esantis bendrąja nuosavybe parduodamas kitam asmeniui. Šiuo atveju turtas, esantis bendrąja nuosavybe buvo ne parduotas, o padovanotas. Dėl to minėtas straipsnis netaikytinas.
47. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dovanojimo sandoris yra apsimestinis. Ieškovas daro prielaidą, kad dovanojimo sandoriu buvo atsiskaityta už teisines paslaugas, tačiau tai niekuo nepagrįsti ieškovo samprotavimai.
48. Dovanojimo sandoris buvo patvirtintas notariškai, jis išreiškė tikrąją sutarties šalies valią – padovanoti turtą. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos notariškai patvirtintoje dovanojimo sutartyje, laikytinos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Ieškovo pateiktų įrodymų šiuo atveju nepakanka išvadai, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant pridengti pirkimo – pardavimo sutartį, pagrįsti. Ieškovo pozicija, kad dovanojimo sandoriu yra atsilyginta už teisines paslaugas yra tik nepagrįsta prielaida. Aplinkybė, jog A. G. yra sunki turtinė padėtis taip pat nepaneigia jos ketinimo dovanoti ginčijamą turtą.
49. Pažymėtina, kad remiantis CK 4.79 str., 3 d. jei dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. kovo 22 d., įrašas Registrų centre galioja nuo 2018 m. kovo 27 d. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. liepos 02 d., taigi praleidęs 3 mėnesių senaties terminą. Nepaisant praleisto senaties termino, manytina, ieškinys yra atmestinas dėl jo nepagrįstumo.
50. Iš faktinių aplinkybių panašu, kad ieškovo tikslas yra būtent turto perėmimas, bet ne turtinio reikalavimo tenkinimas.
51. Kai prievolė pasibaigusi kaip įvykdyta, actio Pauliana ieškinys negali būti tenkinamas, o šiuo atveju atsakovė nėra skolinga ieškovui.
52. Pažymėtina ir tai, kad turtas, į kurį ieškovas kaip kreditorius actio Pauliana pagrindu prašo perkelti jam pirkimo teises yra bendroji nuosavybė su kitais bendraturčiais. Taigi neatidalintas, dėl to išieškojimas iš tokio pobūdžio turto negalimas.
III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
53. Tretysis asmuo G. G. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
54. Nurodė, jog Dovanojimo sutartis nepažeidžia Pastogės bendrasavininkų teises. Ieškinys nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl atmestinas.
55. Ieškovas yra praleidęs trijų mėnesių senaties terminą savo reikalavimams pagrįsti. Duomenys buvo išviešinti, todėl ieškovas galėjo juos sužinoti ir laiku ginti savo teises.
IV. Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos
56. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė nenagrinėti bylos actio Pauliana ieškinio pagrindu, todėl byla šiuo pagrindu toliau nenagrinėjama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
57. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
58. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
59. Iš registro duomenų matyti, jog ieškovas, atsakovas G. P. ir tretysis asmuo G. G. yra Patalpos bendrasavininkai (1 t., p. 11-13).
60. 2017 m. spalio 04 d. ieškovas pateikė atsakovei pasiūlymą dėl Patalpos dalies įsigijimo (1 t., p. 23-25), kuriame pasiūlė kainą – 651,01 EUR.
61. 2018 m. kovo 22 d. Dovanojimo sutartimi atsakovė A. G. padovanojo atsakovui G. P. 9011/100000 Patalpos dalį (1 t., p. 17-22). Dovanojamo daikto vertė, nurodyta Dovanojimo sutartyje, yra 650 EUR.
62. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu atsakovė buvo pripažinta kalta ir nuteista dėl neteisėtų veikų prieš ieškovą (1 t., p. 36-39). Iš LITEKO duomenų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo pradėta apie 20 įvairių bylų Vilniaus miesto apylinkės teisme laikotarpiu nuo 2016 metų iki šiol. Ši aplinkybė rodo, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę nedraugiški ir ne geri kaimyniški santykiai. Byloje nėra ginčo, jog tarp ieškovo ir atsakovų yra labai įtempti ir nedraugiški santykiai, šalys tarpusavyje bylinėjasi daugelyje bylų. Ši aplinkybė vertinama ir nagrinėjant šį ginčą.
63. Ieškovo teigimu Dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo siekiama pridengti atlygintinę daikto perleidimo sutartį, kad atsakovas teisinėmis paslaugomis sumokėjo atsakovei už Dovanojimo sutartimi įgyjamą turtą.
64. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu, sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.
65. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.
66. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
67. Ieškovas reikalavimą dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindė tuo, jog atsakovei (Dovanotojai) atsakovas (Apdovanotasis) atsilygino teikdamas ir ateityje teiksiant teisines paslaugas, t. y. Dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti kitą atlygintinį sandorį.
68. Ieškovas teigia, jog atsakovė visą savo turtą siekė perleisti išimtinai tik neatlygintinais sandoriais. Ieškovo teigimu atsakovė siūlė ieškovui sudaryti apsimestinį Pastato rūsio patalpų dovanojimo sandorį, nors realiai norėjo jį parduoti. Be ieškovo paaiškinimų, byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių ieškovo teiginius. Aplinkybė, jog atsakovė buvo per notarą išėmusi pažymas, reikalingas sandorių sudarymui, patvirtina tik tai, jog buvo siekiama sudaryti turto perleidimo sandorį. Tačiau byloje nėra duomenų kokio pobūdžio sandorį buvo siekiama sudaryti. Taigi, ieškovo nurodomas teiginys, jog atsakovė A. G. siekė ieškovui apsimestiniu sandoriu perleisti nekilnojamą turtą, atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
69. Byloje buvo nagrinėjamas klausimas ar atsakovas G. P. veikė atsakovės vardu kaip atstovas antstolės Daivos Prunskienės kontoroje. Ieškovo teigimu, atsakovas veikė kaip atsakovės atstovas. Byloje yra vienas kitam prieštaraujantys du rašytiniai įrodymai, kuruose nurodyta vienu atveju, jog atsakovės vardu veikė atsakovas G. P., antruoju, jog neveikė (1 t., p. 33-34; 2 t. p. 122). Byloje liudytoja buvo apklausta antstolė Daiva Prunskienė, kuri nurodė, jog atsakovas nebuvo atvykęs į jos kontorą ir neveikė atsakovės vardu, kaip atstovas. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų veikęs atsakovės vardu antstolės Daivos Prunskienės kontoroje.
70. Atsakovas G. P., veikdamas kaip advokatas, atstovavo atsakovę A. G., teikiant antrinę teisinę pagalbą bylose Nr. T-646-1017/2018, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 1A-187-256-17, Nr. PK-2237-1017/2016 (3 t., p. 3-7).
71. Atsakovai atsikirtinėja, jog atsakovės valia buvo atsidėkoti ir padėti atsakovui, nes juos siejo ilgalaikiai geri kaimyniniai santykiai, bendras bylinėjimasis su ieškovu ir Patalpa neturėjo didelės vertės ir nenešė jokios naudos atsakovei. Be to, atsakovė siekė nebeturėti jokių teisinių santykių su ieškovu, kurie galėjo kilti tarp jų kaip dėl Patalpos bendrasavininkų.
72. Ieškovo teigimu, nors atsakovas G. P. teikė atstovavimo paslaugas atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, tačiau nepateikė pažymų, patvirtinančių, kad pateikė prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo, todėl laikytina jog teikė atlygintinas paslaugas atsakovei. Su šiais teiginiais nesutiktina. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, su advokatu, teikiančiu valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareigą turi atsiskaityti valstybė, o ne atstovaujamasis. Atsižvelgiant į tai galėtų būti keliamas klausimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neatsiskaitymo su atsakovu G. P., tačiau tai jokiu būdu neįrodo, jog atsakovas ir atsakovė buvo sutarę dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Pažymėtina, jog ieškovas savo teiginiuose yra nenuoseklus. Vienu metu teigiama, jog atsakovas nepateikė ataskaitų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, nors šiam teiginiui pagrįsti neturi jokių duomenų, ir tuo pat metu teigiama, jog minėtos tarnybos sprendimai patvirtina, kad paslaugos buvo teikiamos atlygintinai. Kaip minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmens prašymu ir pareigą sumokėti už šias paslaugas turi valstybė, mokėjimus už paslaugas atlikdama per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Be to, ieškovo teiginiai, kad atsakovas nepateikė minėtai tarnybai ataskaitų mokesčiui apskaičiuoti, yra išgalvoti, nes neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Priešingai, byloje yra pateikti minėtos tarnybos sprendimai dėl atstovavimo išlaidų, atsakovo patirtų atstovaujant atsakovę baudžiamosiose bylose (3 t., p. 3-7). Atsižvelgiant į tai negalima teigti, jog atsakovė ir atsakovas buvo sutarę dėl atlygintinų teisinių paslaugų teikimo ir ieškovo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
73. Ieškovas nurodo, jog iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1242-141/2016 matyti, jog atsakovas atstovavo ir ieškovę, ir savo dukrą bei veikdamas kaip atsakovės (dukters) atstovas veikė ieškovės interesais. Minėta byla, pareikšta dėl bendrasavininko pirmumo teisių pažeidimo, ieškovo teigimu, patvirtina, jog atsakovė žinojo ir suprato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų bendraturčiai turi teisę pirmumo teise įsigyti perleidžiamas patalpas. Byloje nėra ginčo, ar atsakovė ir atsakovas žino apie bendraturčio pirmumo teises įsigyti parduodamą bendraturčio turto dalį, todėl teismas plačiau šios aplinkybės nenagrinėja ir nepasisako. Aplinkybė, jog atsakovas, atstovaudamas atsakovę dukrą, sutiko su ieškovės minėtoje byloje (A. G.) teiginiais, neįrodo, jog egzistavo tariamas susitarimas tarp atsakovės ir atsakovo dėl atlygintinos Dovanojimo sutarties ateityje (po maždaug dviejų metų) sudarymo.
74. Ieškovo teigimu, be jau minėtų bylų Nr. e2-1242-141/2016 ir Nr. PK-2237-1017/2016, atsakovas atstovavo atsakovę bylose Nr. e2-18322-430/2016, Nr. e2-12639-910/2017 ir Nr. e2-3168-808/2018.
75. Civilinėse bylose: Nr. e2-18322-430/2016 (2017 metais bylos pakeistas bylos Nr. e2-847-430/2017), Nr. e2-12639-910/2017 (2018 metais bylos pakeistas bylos Nr. e2-4200-910/2018), Nr. e2-3168-808/2018 atsakovas atstovavo daugelį bendraieškovių, tame tarpe ir savo dukrą, ir atsakovę A. G.. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas G. P. kitiems bendraieškoviams būtų teikęs atlygintinę teisinę pagalbą. Atsakovo G. P. teigimu, jis teikė neatlygintinę teisinę pagalbą, nes jo dukros ir kitų ieškovų interesai sutapo. Kadangi atsakovas šiose bylose teikė teisinę pagalbą savo dukrai ir kitiems bendraieškoviams be atlygio, todėl darytina išvada, jog neatlygintinai paslaugos buvo teikiamos ir atsakovei A. G.. Aplinkybė, jog kasacinėje instancijoje vienoje byloje viena iš 7 bendraieškovių sumokėjo atsakovui už atsiliepimą į kasacinį skundą pateikimą, nepaneigia fakto, jog daugumai bendraieškovių, tame tarpe ir atsakovei šioje byloje, atsakovas teikė neatlygintinas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas G. P. neteikė atlygintinės teisinės pagalbos ir atsakovei minėtose bylose, o ieškovo teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
76. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog vieną apeliacinį skundą atsakovas atsakovei galėjo surašyti, kaip atlygį už vėliau dovanotiną turtą, nes atsakovas buvo paskirtas atstovauti tik pirmoje instancijoje, yra ieškovo prielaida, nepagrįsta jokiais faktiniais įrodymais, todėl atmestina kaip neįrodyta (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad Advokatūros įstatymo 4 straipsnis suteikia teisę advokatui teikti ir neatlygintines paslaugas. Apeliacinį skundą atsakovas surašė byloje, kurioje teikė atstovavimo paslaugas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl atstovavimo pirmoje instancijoje. Atsakovo siekis padėti žmogui, turinčiam finansinių problemų, vertintinas labiau kaip altruistinis veiksmas, nei tariamai užslėptas atlygintines paslaugas, už kurias neva atsiskaityta beveik po dviejų metų.
77. Minėta, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra konfliktiški santykiai. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, tarp ieškovo ir atsakovės buvo pradėta apie 20 įvairių bylų Vilniaus miesto apylinkės teisme laikotarpiu nuo 2016 metų iki šiol. Ieškovas yra verslininkas, o atsakovė pensininkė, negaunanti kitų pajamų, išskyrus senatvės pensiją, todėl akivaizdu, jog jų finansinės galimybės yra labai skirtingos. Tarp atsakovės ir atsakovo yra geri kaimyniniai santykiai besitęsiantys ne vienerius metus, jie turi bendrų interesų. Todėl sutiktina su atsakovės motyvais sudaryti Dovanojimo sutartį: jog tarp atsakovo ir jos yra geri kaimyniški santykiai, jai sunku bylinėtis su ieškovu, todėl ji, siekdama išvengti bet kokių teisinių santykių su ieškovu, norėjo nebeturėti turto, kuriuo faktiškai nesinaudojo (2,97 m² neįrengtos pastogės plotas) ir jį padovanojo atsakovui.
78. Taigi, teismas šioje byloje nenustatė jokių susitarimų dėl atsakovo teisinių paslaugų teikimo atsakovei už atlygį – nekilnojamu turtu. Todėl negalima daryti išvados, kad Dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris ir ieškovo reikalavimas yra atmestinas. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai, nes jie kildinami iš pagrindinio.
79. Ieškovas ieškinyje Dovanojimo sutartį ginčijo ir kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškinyje ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių šiuos savo teiginius. Ieškovo teiginiai, jog teisės normoms prieštaraujantis sandoris yra pažeidžiantis viešąją tvarką, atmestini. Pirma, ieškovas reiškia reikalavimą dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine, t. y. specialios teisės normos pagrindu, todėl akivaizdu, jog ginčui taikytina specialioji teisės akto norma ir pasekmes sukelia šios normos pažeidimas, kuris yra savarankiškas. Ieškovas nenurodė ieškinyje faktinio pagrindo savarankiškam CK 1.81 straipsnio taikymui, todėl ieškovo ieškinys šiuo pagrindu atmestinas.
80. Byloje keliamas ieškinio senaties klausimas, todėl teismas toliau nagrinėja ir pasisako šiuo klausimu.
81. CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduodama pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
82. Ieškovas ieškinį pateikė 2018 m. liepos 02 d.
83. Ieškovo teigimu apie savo teisių pažeidimo ieškovas sužinojo 2018 m. balandžio 02 d. po civilinės bylos dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės iškėlimo, todėl 3 mėnesių ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
84. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 04 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3159-807/2018 (šiuo metu bylos Nr. e2-256-807/2019), matyti, kad ieškovui apie savininko pasikeitimus tapo žinoma 2018 m. balandžio 02 d. Iš registrų centro išrašo (1 t., p. 11) matyti, kad Dovanojimo sandoris buvo įregistruotas 2018 m. kovo 27 d. Ieškovas neturi pareigos nuolat tikrinti bendrasavininkų pasikeitimus, todėl trumpesnis nei vienos savaitės terminas susižinojimui apie turto bendrasavininkų pasikeitimus, laikytinas labiausiai tikėtinu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog ieškovas apie Dovanojimo sutartį sužinojo 2018 m. balandžio 02 d.
85. Kadangi ieškovas apie Dovanojimo sandorį sužinojo 2018 m. balandžio 02 d., o ieškinį pateikė 2018 m. liepos 02 d., todėl įstatymo nustatytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o atsakovų argumentai dėl ieškinio senaties praleidimo atmestini, kaip nepagrįsti (CK 4.79 str. 3 d.).
86. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
87. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
88. Atsakovas G. P. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 375 EUR (1 t., p. 81-82), 435 EUR (2 t., p. 185-190), 326,70 EUR (3 t., p. 29-32). Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 136 EUR bylinėjimosi išlaidų.
89. Teismas patyrė 27,83 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
90. Valstybė patyrė antrinės teisinės pagalbos išlaidas: 396,50 EUR (3 t., p. 16-17), kurios taip pat priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str.).
91. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovui G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) - 1 136 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt šešis euro) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 27,83 EUR (dvidešimt septynis euro ir 83 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Priteisti iš ieškovo V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 396,50 EUR (tris šimtus devyniasdešimt šešis euro ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.