Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2263-1109/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-08
Bylos Nr.
1-2263-1109/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59488-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
G. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2236-1109/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59488-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.29.1.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro A. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 1) 2017 m. sausio 19 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, 2) 2019 m. birželio 17 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 36 MGL (1800 eurų) dydžio bauda, duomenų apie įsiteisėjimą nėra,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. N. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, tai yra 2018 m. spalio 20 d. apie 15 val. Kaune, Neries krantinėje, pirkdamas transporto priemonę Renault Clio, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) iš M. B., kuris veikė transporto priemonės savininko S. S. pavedimu, prisistatė P. K. ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties dviejuose egzemplioriuose įrašė kaip transporto priemonės „Renault Clio“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pirkėją P. K. bei už jį pasirašė, taip suklastodamas P. K. parašą bei patį dokumentą, vieną dokumento egzempliorių palikdamas M. B., o kitą – pasilikdamas sau.

Šiais veiksmais G. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. N. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, internetinėje svetainėje www.autoplius.lt pamatė skelbimą apie tai, kad parduodamas automobilis „Renault Clio“. Susisiekė telefonu su automobilį pardavinėjusiu asmeniu, susitarė su juo susitikti bei apžiūrėti parduodamą automobilį. Susitiko tą pačią dieną Vilijampolėje, gali būti Neries krantinėje, tikslaus adreso nežino. Šio asmens jokių anketinių duomenų nežino. Automobilį nupirko. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių blankus buvo atsivežęs. Ranka užpildė sutarties blankus, ranka įrašydamas automobilio pardavėjo duomenis iš registracijos liudijimo, o automobilio pirkėju įrašė asmenį, kurio anketiniai duomenys „P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šio asmens duomenis jis turėjo, nes kažkada anksčiau yra jam pardavęs ar iš jo pirkęs automobilį. Įrašė į sutartį ne savo duomenis, nes nenorėjo savo vardu įgyti automobilio dėl mokesčių. Ties P. K. pavarde pasirašė išgalvotu parašu. Šios sutarties egzemplioriaus neturi, nes ją perleido su automobiliu kitam asmeniui, kurio anketinių duomenų nežino. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (b.108-109, 118-119).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju P. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 3 d. jis gavo laišką iš Kauno apskrities VPK su administracinio nusižengimo protokolu, kuriame buvo nurodyta, jog jis, vairuodamas automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė KET pažeidimą. Iš karto paskambino laiške nurodytu telefono numeriu. Pareigūnė paaiškino, jog automobilis registruotas jo vardu. Jis tokio automobilio niekada nėra turėjęs. Kaip suprato, kitas asmuo, pasinaudodamas jo asmens duomenimis, automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravo jo vardu. Mano, kad dokumentus galėjo suklastoti ir jo vardu nusipirkti automobilį bei daryti KET pažeidimus D. P., nes minėtam vaikinui 2018 m. rugpjūčio 14 d. pardavė savo automobilį VW Vento ir atskleidęs savo anketinius duomenis (b. l. 45-51, 58, 59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. B. parodė, kad jis naudojosi sesers B. S. sutuoktinio S. S. tėvo S. S. automobiliu „Renault Clio“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Automobiliu naudojosi S. S. leidimu. Automobilis buvo registruotas S. S. vardu. 2018 m. spalį automobilis tapo nereikalingas, todėl S. S. leidimu automobilį nutarė parduoti. 2018 m. spalio 20 d. patalpino skelbimą interneto svetainėje www.autoplius.lt apie automobilio „Renault Clio“ pardavimą. 2018 m. spalio 20 d. apie 13 val. sulaukė susidomėjusio automobiliu vaikino skambučio, su kuriuo sutarė susitikti Kaune, Neries krantinėje, parodyti automobilį. Apžiūrėti automobilio sutartoje vietoje atvyko du vaikinai, iš kurių vienas atrodė apie 23 metų amžiaus, apie 193 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpų plaukų neįsidėmėjo jokio išskirtinio veido bruožo, ar galėtų atpažinti nežino. Kitas atrodė apie 20 metų amžiaus, apie 176 cm ūgio, vidurinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų, apsirengęs sportiniu kostiumu, daugiau apibūdinti negali, atpažinti negali. Šis antrasis vaikinas pokalbyje nedalyvavo, jokių dokumentų nepildė. Pirmasis apibūdintas vaikinas apžiūrėjo automobilį „Renault Clio“, automobilis tiko, sumokėjo 280 eurų grynaisiais. Šis vaikinas užpildė su savimi atsivežtą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Jis pasakė S. S. asmens kodą, kurį žinojo iš S. S.. Sutartį pildė pirkėjas ranka, jis sutarties apatinėje dalyje įrašė pardavėjo duomenis S. S. ir šalia pasirašė savo parašu. Pirkėjas sutartį įformino dviem egzemplioriais, buvo įforminti du sutarties egzemplioriai. Vaikinų dokumentų netikrino, jų nematė, anketinių duomenų nežino. Dėl to negali įvertinti, ar sutartyje buvo įrašyti tikri pirkėjo duomenys, nežino. Po sandorių vaikinų sutikęs nebuvo. S. S. sutarties neperdavė, jam ji buvo nereikalinga. Jis nežinojo, kad automobilį pardavus reikia automobilį išregistruoti VĮ „Regitra“. 2018 m. gruodį sulaukė skambučio, policijos pareigūnu prisistatęs asmuo domėjosi apie automobilį (b.l. 65-66).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo 2019 m. vasario 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 2018 m. gruodžio 17 d. P. K. pareiškimą apie tai, kad dokumente buvo panaudota jo tapatybė, tuo suklastojant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios jis nėra sudaręs dėl automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 20).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog M. B. atpažino G. N. kaip asmenį, kuriam pardavė automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 68-71).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad transporto priemonės „Renault Clio“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku nurodomas S. S. (b. l. 27).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos rašto matyti, jog Policijos duomenimis 2018 m. spalio 26 d. buvo užfiksuota, jog transporto priemonė „Renault Clio“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), padarė Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą Kėdainių rajone, magistraliniame kelyje „Panevėžys-Aristava-Sitkūnai“. Pagal pažeidimo metu padarytas pažeidimo nuotraukas nėra galimybės nustatyti vairavusio asmens ir jo tikslių bruožų (b. l. 32).

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų padarytas bent vienas iš šiame BK straipsnyje nurodytų veiksmų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tai, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia ar gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235-2014). Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.

Teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, nes jie tarpusavyje neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią, logišką visumą, nustatyta, kad kaltinamasis G. N. 2018 m. spalio 20 d. pirkdamas transporto priemonę iš M. B., veikusio transporto priemonės savininko S. S. pavedimu, prisistatė P. K. ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties dviejuose egzemplioriuose įrašė kaip transporto priemonės „Renault Clio“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pirkėją P. K. bei už jį pasirašė, vieną sutarties egzempliorių perduodamas pardavėjui, kitą – pasilikdamas sau. Tokiu būdu kaltinamasis suklastojo P. K. parašą bei patį dokumentą, o taip pat šį dokumentą panaudojo, nes jo pagrindu užvaldė automobilį, kuriuo toliau disponavo – perleido kitam asmeniui kartu su sutartimi. Kaltinamasis nurodė, jog sutartį suklastojo, siekdamas išvengti mokesčių, nenorėdamas automobilio įgyti savo vardu. Be to, perleisdamas automobilį, kartu perdavė ir sutartį. Tai rodo, jog jis suvokė savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji dokumentų klastojimo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, G. N. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda (b. l. 118-119).

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis G. N. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas (b. l. 80-89), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 95-97), priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 92, 94), nedirba.

Kaltinamojo G. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė, nustatant jos dydį, artimą sankcijoje numatytam minimumui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo atžvilgiu taip pat yra priimtas ir 2019 m. birželio 17 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį G. N. nuteistas bauda, tačiau duomenų, kad minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, byloje nėra, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su 2019 m. birželio 17 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrinama.

Kaltinamajam G. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 42), paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. N. skirti – 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų erų), dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 42), palikti byloje.

Įpareigoti G. N. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

G. N. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Ramonienė