Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,SAL9B“ kreditoriaus Valstybinės įmonės Turto banko skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,SAL9B“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimus, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Skunde nurodoma, jog priimant ginčijamą nutarimą buvo nesilaikoma bankroto proceso metu gautų lėšų paskirstymo tvarkos, taip pat skundžiamu nutarimu įtvirtintas neteisėtas administravimo išlaidų naštos paskirstymas tarp įkaito turėtojo ir kitų kreditorių. 100 000 Eur suma negali būti vertinama kaip pajamos gautos iš įkeisto turto – tai baudinė sankcija, pritaikyta aukciono dalyviui UAB „Idimena“, nesumokėjusiam aukcione pasiūlytos kainos pagal 2015 m. vasario 27 d. sutartį. Ši suma priskirtina iš kito turto gautoms lėšoms, ginčai dėl kurios išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-46-823/2017. Įkeisto turto aukcionas įvyko ir AB SEB bankui įkeistas turtas parduotas vėlesniame 2015 m. lapkričio 9 d. viešame aukcione UAB „Baltijos gildija“ už 1 477 000 Eur sumą. Būtent ši suma, bet ne bauda (negrąžinta pradinė įmoka) UAB „Idimeda“, yra iš įkeisto turto gautos pajamos.

Motyvuojamoji dalis

3. Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje įtvirtinta norma imperatyviai nurodo, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausiai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Taigi įkaito turėtojas gali pretenduoti tik į lėšas gautas iš parduoto turto (įvykusio aukciono ar varžytinių) gautų lėšų (baigtinis veiksmas). Šiuo atveju turto pardavimas ĮBĮ 34 straipsnio prasme UAB „Idimena“ taip ir neįvyko, todėl neįvykusių varžytinių metu gautos lėšos (baudinė sankcija) negali būti prilyginamos už parduotą įkeistą turtą gautoms lėšoms. Turto pardavimas UAB „Idimena“ ir UAB „Baltijos gildija“ yra du atskiri veiksmai, iš jų kyla skirtingos teisinės pasekmės – jie negali būti tapatinami.

4. Ginčijamu nutarimu nustatytas įmonės lėšų paskirstymas netiesiogiai pažeidžia imperatyvų ĮBĮ 36 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą dengiant administravimo išlaidas – ginčijama 100 000 Eur suma be teisinio pagrindo priskirta įkaito turėtojo pajamoms, taip pažeidžiant antros eilės kreditorių interesus (bendras antros eilės kreditorių reikalavimas – 103 362,01 Eur, iš jų VĮ Turto banko – 56 362,58 Eur). Administratoriai neretai pažeidžia ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas veikdami ne kreditorių, bet tik savo kaip verslo subjekto interesais. Komerciniai bankai bankroto bylose paprastai yra ir įkaito turėtojai, ir sprendžiamąjį balsą turintys dominuojantys kreditoriai, be kita ko, nustatantys ir administratoriaus atlyginimo dydį, todėl, administratoriai yra šališki sprendžiant administravimo išlaidų naštos paskirstymo klausimą tarp privilegijuotų ir paprastų kreditorių pastarųjų nenaudai. Ginčijamas nutarimas buvo priimtas dominuojančio šališko kreditoriaus – įkaito turėtojo AB SEB banko – balsais. Šis kreditorius gina savo kaip įkaito turėtojo interesus ir veikia prieš kitus kreditorius, tame tarpe ir antros eilės kreditorių VĮ Turto banką. Atitinkamai ši situacija traktuojama ir teismų praktikoje – šališki kreditoriai, vengdami interesų konflikto turėtų nusišalinti nuo sprendimų kreditorių susirinkimuose ar komitetuose priėmimo (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-5729-866/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-166-241/2016). Taigi AB SEB bankas, balsuodamas už ginčijamą nutarimą, turėjo suprasti ir suprato, kad ginčijamas nutarimas pažeidžia teisės aktų nuostatas bei tai, kad antrosios eilės kreditorius, atstovaujantis valstybei, praras galimybę gauti pinigines lėšas, kurios galėtų būti skiriamos visų visuomenės narių poreikiams tenkinti. Tokiu būdu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės bei kreditorių interesų pusiausvyra ir priimtas nutarimas, pažeidžiantis CK 1.2., 1.5., 1.137 straipsnius.

5. BUAB ,,SAL9B“ administratorius UAB ,,Valeksa“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundą atmesti.

6. Administratorius nurodo, jog BUAB „SAL9B“ nuosavybės teise priklausė vienintelis turtas, kuris buvo įkeistas hipotekos kreditoriui AB SEB bankui. Hipoteka įkeisto turto pardavimas vyko dviem etapais: pirmas, turto pirkėjas UAB „Idimena“ pagal 2015 m. vasario 27 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjęs pradinę 100 000 Eur įmoką, likusios turto pirkimo kainos nesumokėjo, dėl ko jam nuosavybės teisė į turtą neperėjo, o pirkėjo sumokėta 100 000 Eur pradinė įmoka sutartį nutraukus liko pardavėjui; antras, 2015 m. lapkričio 9 d. viešame aukcione turtas buvo parduotas aukciono laimėtojui UAB „Baltijos gildija“ už 1 477 000 Eur sumą, o šiam atsiskaičius su atsakovu buvo pasirašytas 2015 m. gruodžio 8 d. aukciono aktas.

7. Pasak administratoriaus, dar 2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisinėje išvadoje (teismui pateiktoje kartu su 2018 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokoliniu įrašu bei kitais dokumentais) aiškiai konstatuojama, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 321 „Dėl fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punktas numato, kad varžytynių dalyviai turi mokėti pradinį įnašą, kuris įskaitomas į nupirkto turto kainą, grąžinamas varžytynėms neįvykus arba nieko nepirkusiam dalyviui (išskyrus 26 punkte nurodytą atvejį). Pradinio įnašo dydis – 10 procentų norimo įsigyti įmonės turto pradinės pardavimo kainos. Šią sumą varžytynių dalyvis perveda į skelbime nurodytą sąskaitą prieš varžytynes. Kai pradinio įnašo dydis neviršija 10 minimalių gyvenimo lygių, jį prieš varžytynes galima įmokėti į įmonės kasą. Nutarimo 24 punktas numato, kad varžytynių laimėtojas per 15 dienų po varžytynių turi pateikti varžytynių vykdytojui banko dokumentą, patvirtinantį, kad į varžytynių vykdytojo nurodytą sąskaitą įmokėta visa suma, užkurią jis nusipirko turtą, įskaitant sumą, jo įmokėtą prieš varžytynes. Nutarimo 26 punktas numato, kad jeigu varžytynių laimėtojas per 15 dienų po varžytynių neįmoka visos sumos, už kurią varžytynėse nusipirko turtą, varžytynės laikomos neįvykusiomis. Varžytynių vykdytojas tai įrašo varžytynių protokole. Varžytynių laimėtojui negrąžinamas jo įmokėtas pradinis įnašas. Šį įnašą varžytynių vykdytojas perveda į sąskaitą, kuri atidaryta pradėjus bankroto procesą ir skirta atsiskaityti su kreditoriais.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bankroto byloje įkaito turėtojas yra privilegijuotas kreditorius; jo reikalavimas iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų tenkinamas be eilės; įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eile; kitų kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamas tik viršijančių įkaito turėtojo kreditoriaus reikalavimą lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, likutis (ĮBĮ 34 straipsnis), tačiau į bankroto administravimo išlaidas, tarp kitų, yra įtrauktos ir bankrutuojančios įmonės turto įvertinimo, pardavimo išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016). Nagrinėjamu atveju bendra pardavus hipoteka įkeistą turtą gauta pinigų suma (1 577 000 Eur) neviršijo hipotekos kreditoriaus reikalavimo. Nurodytos faktinės aplinkybės reikšmingos jas vertinant sistemiškai su nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu aiškinimu, jog kitų kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamas tik viršijančių įkaito turėtojo kreditoriaus reikalavimą lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, likutis (ĮBĮ 34 straipsnis). Kadangi 100 000 Eur piniginės lėšos buvo gautos pardavus hipoteka įkeistą turtą, lingvistiškai aiškinant CK 4.170 straipsnio 3 dalį bei ĮBĮ 34 straipsnį, nurodytos piniginės lėšos priskirtinos prieš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Vadovaujantis logikos taisyklėmis, hipotekos objekto egzistavimas buvo būtina turto pardavimo procedūrų pradžios sąlyga. Jeigu nebūtų hipoteka įkeisto turto, nebūtų vykdomas ir jo pardavimo procesas, iš kurio nebūtų gauta lėšų bankroto procese. Tenkinant kitų kreditorių reikalavimus iš lėšų, gautų parduodant hipoteka įkeistą turtą ir pilnai nepadengus hipotekos kreditoriaus reikalavimo, būtų galimai pažeistas pastarojo teisėtų lūkesčių principas bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, kadangi hipotekos objekto bankroto procese sąlygota nauda nedengtų hipotekos kreditoriaus pareikšto reikalavimo. Taigi nustatant, ar 100 000 Eur dydžio lėšos priskirtinos prie iš hipotekos objekto vertės gautų lėšų, reikia atsižvelgti į tokių lėšų paskirtį bei jų gavimo laiką. Ginčo lėšos buvo skirtos padengti dalį hipoteka įkeisto turto vertės, siekiant jį įsigyti ir vykdant turto pardavimo procedūras.

9. 100 000 Eur dydžio piniginės lėšos negali būti laikomos ir iš Bendrovės ūkinės komercinės veiklos gautomis pajamomis, kadangi dar nuo 2014 m. spalio 14 d. Bendrovei yra nustatytas bankrutavusio juridinio asmens statusas, taigi pastarasis nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis). Nesant pagrindo minėtas lėšas laikyti iš kito turto (ne iš įkeisto) gautomis pajamomis, kadangi kito turto Bendrovė neturėjo, taip pat iš ūkinės komercinės veiklos gautomis pajamomis, nurodytos piniginės ginčo lėšos yra laikytinos iš įkeisto turto gautomis pajamomis.

10. Kreditorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo palaiko VĮ Turto banko skundą ir prašo jį tenkinti.

11. Nurodo, kad atkreiptinas dėmesys į 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 321 „Dėl fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ 26 punktą, kuris nustato, kad jeigu varžytynių laimėtojas per 15 dienų po varžytynių neįmoka visos sumos, už kurią varžytynėse nusipirko turtą, varžytynės laikomos neįvykusiomis. Varžytynių vykdytojas tai įrašo varžytynių protokole. Varžytynių laimėtojui negrąžinamas jo įmokėtas pradinis įnašas. Šį įnašą varžytynių vykdytojas perveda į sąskaitą, kuri atidaryta pradėjus bankroto procesą ir skirta atsiskaityti su kreditoriais. Toks reglamentavimas aiškiai parodo, jog UAB „Idimena“ sumokėtas 100 000 Eur pradinis įnašas, neįvykus varžytynėms, negali būti laikomas turtu, gautu pardavus įkeistą įmonės turtą, kadangi, visų pirma, turtas šiose varžytynėse nebuvo parduotas, o antra – tai yra bauda, skirta varžytynių laimėtojui už varžytynių sąlygų nesilaikymą ir šios lėšos yra priskirtinos iš kito turto gautoms lėšoms, kurios turi būti proporcingai paskirstomos visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Todėl, kaip ir paminėta VĮ Turto banko skunde, 2018 m. rugpjūčio 17 d. susirinkime priimtas lėšų paskirstymas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui dengiant administravimo išlaidas, kadangi be teisėto teisinio pagrindo priskyrus visą 100 000 Eur sumą įkaito turėtojo pajamoms, būtų pažeistos kitų kreditorių, tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, teisės.

12. Be to, 2018 m. rugpjūčio 17 d. vykusio susirinkimo metu priimtas nutarimas už būtent tokį aptarinėjamų 100 000 Eur paskirstymą, buvo priimtas iš esmės vien kreditoriaus AB SEB bankas balsais, kuris taip pat yra ir varžytynėse pardavinėto įkaito turėtojas. Taip buvo sukurta situacija, kurioje AB SEB bankas kreditorių susirinkime turėjo nuspręsti, ar ginti savo interesus ar visų BUAB „SAL9B“ kreditorių interesus. Logiška, jog susidarius tokiai situacijai AB SEB bankas, būdamas šališka šalimi šiuo klausimu, balsavo už sprendimą naudingesnį jam, o ne likusiems kreditoriams, tačiau tokiu savo elgesiu minėtas kreditorius pažeidė Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje nurodytus geros moralės, sąžiningumo ir teisingumo principus bei to paties straipsnio 3 dalį, kadangi piktnaudžiavo savo turima padėtimi kreditorių susirinkime ir įgyvendino savo teises tokiomis priemonėmis, kurios pažeidė kitų kreditorių interesus. Susiklosčius tokiai situacijai, AB SEB bankas, būdamas sąžininga šalimi, turėjo vengti interesų konflikto ir, suvokdamas savo šališkumą nagrinėjamu klausimu, nusišalinti nuo jo priėmimo kreditorių susirinkime.

13. Kreditorius AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į VĮ Turto banko skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir palikti kreditorių susirinkimo nutarimą galioti.

14. Kreditorius atsiliepime į skundą dėsto analogiškus argumentus, kaip ir bankroto administratorius savo atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, jog nesutinka su VĮ Turto banko nuomone, kad AB SEB bankas turėjo nusišalinti nuo balsavimo ginčijamu kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu. 100 000 Eur yra priskirtini prie lėšų gautų iš įkeisto turto pardavimo ir turi būti nukreipti įkaito turėtojo kreditorinių reikalavimų tenkinimui, todėl AB SEB bankas kreditorių susirinkime ir balsavo už skundžiamo nutarimo priėmimą, nes priešingu atveju būtų buvę pažeistos įkaito turėtojo teisė pirmumo tvarka tenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš lėšų, gautų už įkeisto turto pardavimą. VĮ Turto banko argumentas, kad jis praras galimybę gauti pinigines lėšas visų visuomenės narių poreikiams tenkinti, nėra teisingas, nes antrosios eilės kreditorių reikalavimai (nesant pirmos eilės kreditorių reikalavimų) negali būti tenkinami iš lėšų, gautų iš įkeisto turto, kol nėra patenkintas įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas, kurio įvykdymo užtikrinimui minėtas turtas buvo įkeistas.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

15. CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

16. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovui BUAB ,,SAL9B“ iškėlė bankroto bylą. Atsakovo administratoriumi teismas paskyrė UAB ,,Valeksa“.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 16 punkte išaiškinta, kad teismine tvarka nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimų teisėtumo būtina patikrinti, ar tie nutarimai priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. sausio 26 d. buvo šaukiamas BUAB ,,SAL9B“ kreditorių susirinkimas, tačiau jis neįvyko, nes minėtame susirinkime nepakako balsų daugumos nutarimams priimti.

19. 2018 m. sausio 30 d. buvo sušauktas BUAB ,,SAL9B“ pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkė susidėjo iš dviejų klausimų: 1. Administravimo išlaidų dydžio bei atlyginimo nustatymas; 2. Sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas.

20. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi minėti kreditorių susirinkimo nutarimai buvo panaikinti ir perduoti iš naujo svarstyti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,SAL9B“ kreditorių susirikinimui.

21. 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo sušauktas kitas BUAB ,,SAL9B“ kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo numatyta spręsti šiuos klausimus: 1. Susirinkimo sekretoriaus rinkimai; 2. Dėl lėšų, gautų pagal 2015/02/27 nekilnojamojo pirkimo pardavimo, sutartį priskyrimo.

22. BUAB „SAL9B“ kreditorius bankroto administratorius apie kreditorių susirinkimą ir susirinkimo darbotvarkę informavo 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu, kuris buvo išsiųstas elektroniniu paštu.

23. 2018 m. rugpjūčio 17 d. BUAB ,,SAL9B“ kreditorių susirinkime dalyvavo ir balsavo raštu trys kreditoriai: AB ,,SEB bankas (turtintis 4 962 975,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris sudaro 97,953 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų); VĮ Turto bankas (turtintis 56 362,58 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris sudaro 1,112 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų) ir UAB ,,Admiko“ (turtintis 350,44 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris sudaro 0,007 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų). Visų šių kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 5 019 688,71 Eur, kas sudaro 99,027 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius pranešė, jog nedalyvaus kreditorių susirinkime.

24. Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (,,už“ ar ,,prieš“) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.

25. Kreditorius VĮ Turto bankas ginčija antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. BUAB ,,SAL9B“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 7, antruoju darbotvarkės klausimu – ,,Dėl lėšų, gautų pagal 2015/02/27 nekilnojamojo pirkimo pardavimo sutartį, priskyrimo“ – buvo pateikti du nutarimo projektai. Pirmasis: ,,Lėšas, t. y. pradinę įmoką – 100 000 Eur, gautas pagal 2015/02/27 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, paskirti lėšoms tenkančioms įkaito turėtojui“. Antrasis: ,,Lėšas, t. y. pradinę įmoką – 100 000 Eur, gautas pagal 2015/02/27 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, priskirti lėšoms gautoms iš ūkinės veiklos ir priskirti visiems kreditoriams tenkančioms lėšoms. Už pirmąjį nutarimo projektą ,,už“ balsavo 4 962 975,69 Eur finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai, kas sudaro 97,953 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, ,,prieš“ balsavo 56 362,58 Eur finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai, kas sudaro 1,112 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Už antrąjį nutarimo projektą, išbraukiant žodį ,,ūkinės“, ,,už“ balsavo 56 362,58 Eur finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai, kas sudaro 1,112 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, ,,prieš“ balsavo 4 963 326,13 Eur finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai, kas sudaro 97,953 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Taigi balsų dauguma buvo priimtas pirmasis nutarimo projektas.

26. Minėta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausim7 nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 514/2012).

27. BUAB ,,SAL9B“ nuosavybės teise priklausė vienintelis turtas, kuris buvo įkeistas hipotekos kreditoriui AB SEB bankui, konkrečiai pastatas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) su kitais inžineriniais statiniais (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei valstybinės žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos teisė.

28. 2015 m. vasario 27 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi turtas buvo parduodamas pirkėjui UAB „Idimena“, tačiau turto pirkėjas UAB „Idimena“ pagal Sutartį sumokėjęs pradinę 100 000 Eur įmoką, likusios 1 644 382 Eur turto pirkimo kainos nesumokėjo, dėl ko jam nuosavybės teisė į turtą neperėjo, o pirkėjo sumokėta 100 000 Eur pradinė įmoka Sutartį nutraukus liko pardavėjui.

29. 2015 m. lapkričio 9 d. viešame aukcione turtas buvo parduotas aukciono laimėtojui UAB „Baltijos gildija“ už 1 477 000 Eur sumą, o šiam atsiskaičius su atsakovu buvo pasirašytas 2015 m. gruodžio 8 d. aukciono aktas.

30. Nagrinėjamu atveju, procedūrinių skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo pažeidimų nenustatyta, tačiau teismas konstatuoja, jog antruoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas ,,Dėl lėšų, gautų pagal 2015/02/27 nekilnojamojo pirkimo pardavimo sutartį priskyrimo“ prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, kitų teisės aktų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinamas.

31. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje įtvirtinta norma imperatyviai nurodo, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, kaip teisingai nurodo skundą pateikęs kreditorius, įkaito turėtojas gali pretenduoti tik į lėšas gautas iš parduoto (perduoto) turto (įvykusio aukciono ar varžytinių). Šiuo atveju turto pardavimas UAB ,,Idemina“, nors ir buvo pradėtas, tačiau Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnio prasme taip ir neįvyko, nes turto pirkėjas nesumokėjo likusios turto kainos, dėl ko varžytinės laikomos neįvykusiomis, todėl neįvykusių varžytinių metu gautos lėšos (baudinė sankcija) negali būti prilyginamos už parduotą įkeistą turtą gautoms lėšoms. Turto pardavimas UAB „Idimena“ ir UAB „Baltijos gildija“ yra du atskiri veiksmai, iš jų kyla skirtingos teisinės pasekmės – jie negali būti tapatinami.

32. Tokį minėtų teisės normų aiškinimą suponuoja ir 2013 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 321 „Dėl fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ 26 punktas, kuris nustato, kad jeigu varžytynių laimėtojas per 15 dienų po varžytynių neįmoka visos sumos, už kurią varžytynėse nusipirko turtą, varžytynės laikomos neįvykusiomis. Varžytynių vykdytojas tai įrašo varžytynių protokole. Varžytynių laimėtojui negrąžinamas jo įmokėtas pradinis įnašas. Šį įnašą varžytynių vykdytojas perveda į sąskaitą, kuri atidaryta pradėjus bankroto procesą ir skirta atsiskaityti su kreditoriais. Toks reglamentavimas aiškiai patvirtina, jog UAB „Idimena“ sumokėtas 100 000 Eur pradinis įnašas, neįvykus varžytynėms, negali būti laikomas turtu, gautu pardavus įkeistą įmonės turtą, kadangi, visų pirma, turtas šiose varžytynėse nebuvo parduotas, o antra – tai yra bauda, skirta varžytynių laimėtojui už varžytynių sąlygų nesilaikymą, ir šios lėšos yra priskirtinos iš kito turto gautoms lėšoms, kurios turi būti proporcingai paskirstomos visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams.

33. Nepaisant to, kad minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 321 16 punktas numato, kad varžytynių dalyviai turi mokėti pradinį įnašą, kuris įskaitomas į nupirkto turto kainą, tačiau neįvykus varžytynėms, ši suma pirkėjui arba nieko nepirkusiam asmeniui privalo būti grąžinama, išskyrus 26 punkte nurodytą atvejį. Nutarimo 26 punktas numato, kad jeigu varžytynių laimėtojas per 15 dienų po varžytynių neįmoka visos sumos, už kurią varžytynėse nusipirko turtą, varžytynės laikomos neįvykusiomis, o varžytynių laimėtojui negrąžinamas jo įmokėtas pradinis įnašas, kuris laikomas bauda už įsipareigojimų nevykdymą. Minėtas nutarimo punktas taip pat numato, jog minėtą įnašą (baudą už įsipareigojimų nevykdymą) varžytynių vykdytojas perveda į sąskaitą, kuri atidaryta pradėjus bankroto procesą ir skirta atsiskaityti su kreditoriais.

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog toks 2018 m. rugpjūčio 17 d. susirinkime priimtas nutarimas dėl lėšų paskirstymo prieštarauja Įmonių bankroto įstatyme 34 straipsnyje įtvirtintiems lėšų paskirstymo principams ir pažeidžia bankrutuojančios bendrovės ir kitų jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, be to, pažeidžia CK 1.5. straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais teiginiais ir vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu, CPK 256 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,SAL9B“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu ,,Dėl lėšų, gautų pagal 2015/02/27 nekilnojamojo pirkimo pardavimo sutartį, priskyrimo“.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.