Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-02-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-6097-984/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-12
Bylos Nr.
e2YT-6097-984/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01374-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
R. B.
Kreditorius
I. R.
Civilinė byla Nr. e2YT-6097-984/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01374-2025-3
Procesinio dokumento kategorijos 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vitalis Milevičius, išieškotoja I. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas (skolininkas) 2025 m. sausio 9 d. kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašo sustabdyti vykdymo veiksmus byloje dėl pareiškėjo iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 1113/24/02475, iki skolininkas nebaigs savo gydymo.

2. Nurodė, kad antstolis priėmė patvarkymą, pagal kurį pareiškėjas (skolininkas) yra iškeldinamas iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad skolininkas yra išmetamas į gatvę, nes neturi kitos gyvenamosios vietos bei jo sąskaitos yra areštuotos. Skolininkui yra diagnozuotas trachėjos, bronchų ir plaučių nežinomos eigos navikas. 2024 m. liepos 1 d. skolininkui atlikta aortos koronarinės jungties operacija. Nurodė, kad skolininkas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl socialinio būsto skyrimo. Šiai diena skolininkas yra įtrauktas į laukiančiųjų eilę socialiniam būstui gauti. Pažymėjo, kad jo iškeldinimas nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.

3. Antstolis 2025 m. vasario 16 d. patvarkymu Nr. S-25-13-1037 atsisakė tenkinti skundą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsniu, persiuntė skundą su patvarkymu ir vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Nurodė, kad antstolis negali sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmų dėl to, kad skolininkas serga lėtine liga (chroniška). Be to, pateiktame skunde ir jo prieduose nėra minima, kad skolininkas gydosi ligoninėje, priešingai, jam buvo numatytas vizitas pas gydytoją 2025 m. spalio 10 d. Pareiškėjo motyvas, kad neturi kur gyventi, ir kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl socialinio būsto skyrimo, nėra pagrindas atidėti iškeldinimo, kadangi teismas priimdamas sprendimas nurodė iškeldinti atsakovą R. B. su visu jo turimu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Pažymėjo, jog civilinė byla dėl pareiškėjo iškeldinimo pradėta dar 2024 m. vasario mėnesį (pateiktas ieškinys), skolininkas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti gyvenamąja vieta, nes žinojo, jog negalės gyventi jam nepriklausančiame turte. Taip pat pareiškėjas teikdamas apeliacinį skundą dėl 2024 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-6377-820/2024, prašė leisti gyventi jam iki 2024 m. rugsėjo 30 d., bei yra nurodęs kitus (ankstesnius) išsikėlimo terminus (2024 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-982-889/2024, 25, 26 punktai), tačiau to nepadarė (neišsikėlė). Teismas minėtos nutarties 30 punkte pareiškėjui tinkamai išaiškino sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo tvarką.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skolininko skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įsigijusi turtą, išieškotoja siekė valdyti jai priklausančią dalį turto, tačiau skolininkas jos į turtą neįleido. Skolininkas daug kartų žadėjo išieškotojai ir jos įgaliotam asmeniui, kad išsikels iš turto dar iki 2024 m. sausio 8 d., tačiau to nepadarė, kaskart nurodydamas vis kitokį išsikėlimo terminą, elgėsi nesąžiningai. Vėliau skolininkas išieškotojos į turtą neįleido, jos prašymus ignoravo, pareikalavo jo netrukdyti. Kadangi terminas, iki kurio skolininkas norėjo naudotis išieškotojos turtu suėjo, skolininkas neturi teisės reikalauti naudotis išieškotojos turtu dar ilgiau. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6377-820/2024 nurodė, kad iš viešai skelbiamų duomenų, atsakovo sūnaus verslo metinės pajamos viršija pusę milijono eurų, todėl nors sutiktina su atsakovo teiginiais, kad tai yra nedidelė įmonė, bet jos pajamos nėra mažos. Kita vertus, vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus nepriklauso nuo vaikų gaunamų pajamų. Be to, išieškotojai ne kartą teko bendrauti su pačiu skolininko sūnumi, kuris patvirtino, kad su tėvu palaiko artimą ryšį. Šios aplinkybės parodo, kad skolininkas elgiasi nesąžiningai, meluoja teismui, siekdamas kuo ilgiau neteisėtai užvaldyti išieškotojos turtą.

Šalies argumentai

6. 2025 m. sausio 27 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomą prašymą, kuriame prašo leisti gyventi jam ginčo name iki jo mirties. Nurodė, kad nuo 2024 m. gruodžio mėn., vartoja stiprius vaistus, morfijų, o nuo 2025 m. sausio 13 d. vartoja „Fentanyl“.

7. 2025 m. vasario 10 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, kuriuose nurodo, kad išgyveno trečią infarktą bei prašo leisti numirti namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

8. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 2SA-128-823/2012).

9. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai).

10. Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0013/24/02475 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-6377-820/2024 dėl skolininko iškeldinimo iš ½ dalies pastato-gyvenamojo namo, 383,95 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato-pirties, 30 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato-stoginės, 170 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, baseinas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 3 d. raginimu Nr. S-24-13-22869 skolininkas buvo paragintas per 30 dienų nuo jo gavimo dienos išsikelti iš nekilnojamojo turto su visu jam priklausančiu turtu. Registruota pašto siunta grįžo neįteikta. 2025 m. sausio 8 d. procesiniai dokumentai – patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, vykdomasis raštas, buvo išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini).

11. 2025 m. sausio 9 d. gautas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų/vykdymo veiksmų sustabdymo. Skolininkas skundą grindžia tuo, kad neturi kur išsikeldinti bei sveikatos būkle.

12. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis,

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1016-264/2018). Taip pat ir formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007; Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1016-264/2018).

13. CPK 626 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

14. Pagal CPK 627 straipsnį, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; 8) kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (CPK 771 straipsnio 3 dalis).

15. Šiuo atveju pareiškėjo teigimu, jo sveikatos būklė yra sunki ir tai sudaro pagrindą stabdyti vykdomąją bylą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 627 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo skolininko ligos atveju jokiais būdais negali būti aiškinama kaip absoliuti antstolio laisvė rinktis dėl vykdomosios bylos stabdymo. Ši antstoliui suteikta teisė kartu suponuoja jo pareigą rūpestingai įvertinti, ar asmuo dėl ligos yra pajėgus ginti savo teises ir, atsižvelgiant būtent į tai, nuspręsti, ar vykdomąją bylą stabdyti ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015). Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas serga koronarine širdies liga bei kitomis lėtinėmis ligomis. Kadangi skolininkas serga lėtine liga (chroniška) antstolis negali sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmų.

16. CPK 627 straipsnio 3 punkte yra numatyta antstolio teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai skolininkas gydosi ligoninėje. Skundo pateikimo metu, pareiškėjas neteikė įrodymų, kad gydosi ligoninėje. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini pareiškėjo argumentai, kad antstolis turėjo stabdyti vykdymo veiksmus dėl pareiškėjo sveikatos būklės.

17. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6377-820/2024 nusprendė iškeldinti atsakovą R. B. iš I. R. turto dalies, su visu jo turimu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs R. B. apeliacinį skundą, 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad terminas, iki kurio pareiškėjas prašė leisti naudotis I. R. turtu, jau yra suėjęs. Darytina išvada, kad terminas, iki kurio pareiškėjas norėjo naudotis išieškotojos turtu suėjo, pareiškėjas neišsikraustė, todėl teismo vertinimu, pareiškėjas turi vykdyti priimtą sprendimą bei išsikraustyti iš patalpų. Negana to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6377-820/2024 nustatyta, kad atsakovas turi sūnų, korio verslo metinės pajamos viršija pusę milijono Eur. Teismas sprendime nurodė, kad vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus nepriklauso nuo vaikų gaunamų pajamų. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo argumentai, kad jis neturi kur išsikraustyti, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolis vykdymo procese neatliko neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą naikinti pareiškėjo skunde nurodytą patvarkymą. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo R. B. skundo dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų.

Ši nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė