Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-05-24 · Administracinė byla Nr. eI3-769-422/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
eI3-769-422/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02886-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
M. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-769-422/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02886-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. Y.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2D-18405 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. spalio 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė sprendimą Nr. 2D-18405 dėl 2018 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-446-(15.2) įvykdymo termino nepratęsimo. Jame nurodytas termino nepratęsimo teisinis ir faktinis pagrindas: privalomasis nurodymas gali būti pratęsiamas tik vieną kartą. Daugiau jokių pagrindų nėra nurodyta.

Pareiškėjas nurodė, jog su Sprendimu nesutinka, nes jis priimtas pažeidžiant teisės normas. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, pasibaigus teismams, baigėsi 2021 m. spalio 6 d. 2021 m. spalio 19 d. atvyko Inspekcijos atstovas apžiūrėti, ar pašalinti privalomajame nurodyme išdėstyti reikalavimai. Pažymėjo, jog Inspekcijos atstovas buvo informuotas apie tai, kad geranoriškai buvo pradėti šalinti privalomajame nurodyme išdėstyti reikalavimai, tačiau dėl objektyvių aplinkybių nesuspėta jų pašalinti, planuota privalomąjį nurodymą tinkamai įvykdyti lapkričio 4–5 dienomis. Inspekcijos buvo prašoma suteikti papildomai laiko, neperduoti privalomojo nurodymo vykdymo antstoliams, tačiau Inspekcija papildomo laiko neskyrė.

Tvirtino, jog iš Sprendimo nėra aišku, kodėl prašymas pratęsti terminą yra atmestas, kokias teisines pasekmes Sprendimas sukelia pareiškėjui. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų reikalavimų administraciniam aktui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Nurodė, jog, tiriant jo skundą, turėjo būti patikrinti skunde nurodomi konkretūs faktai ir nurodyta nustatytų duomenų atitiktis / neatitiktis konkretiems teisės aktų reikalavimams ir tuomet padarytos išvados dėl pareiškėjo teisių pažeidimo buvimo / nebuvimo, nustačius pažeidimų, imtasi priemonių joms apginti taikymo. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turinčias užtikrinti jo objektyvumą ir pagrįstumą, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir turi būti panaikintas. Panaikinus Sprendimą, Inspekcija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Inspekcija 2018 m. kovo 12 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno rajono skyriaus tos pačios dienos raštą Nr. 7SD-1650-(14.7.104.) „Dėl informacijos pateikimo pagal bendradarbiavimo susitarimą“, kuriuo informuojama apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą statiniais, kuriems statyti nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas).

Nurodė, jog Inspekcijos įgaliotas specialistas 2018 m. balandžio 9 d. atliko patikrinimą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-734-(15.2) (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo akte buvo konstatuota, jog valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, neteisėtai įrengta ~ 158,00 m² betoninių trinkelių aikštelė (toliau – aikštelė), įrengti ~ 1,30 m aukščio, ~ 5,00 m ilgio 2 metaliniai vartai (toliau – vartai) su varteliais, kurių ilgis ~ 1,00 m, aukštis ~ apie 1,30 m.

Nurodė, jog, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, Inspekcija 2018 m. balandžio 12 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo iš statytojo pareikalavo iki 2018 m. spalio 12 d. atlaisvinti bendrojo naudojimo pravažiavimą, išardant ~ 5,00 m ilgio dvejus vartus su greta esančiais varteliais vakarinėje ir rytinėje bendrojo naudojimo pravažiavimo dalyje, išardyti aikštelę, pašalinant valstybinėje žemėje esančias trinkeles prie žemės sklypo, ir sutvarkyti statybvietę.

Pažymėjo, jog pareiškėjas su 2021 m. spalio 19 d. prašymu, kurio pagrindu buvo priimtas šioje byloje skundžiamas 2021 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 2D-18405, jau trečią kartą kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Tvirtino, jog Sprendimu terminas nepratęstas pagrįstai. Inspekcija veikė pagal teisės akto – lex specialis – Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytas imperatyvias normas, numatančias, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas Inspekcijos sprendimu tik vieną kartą. Įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį ir motyvus, atsižvelgdama į tai, kad Inspekcijos departamento 2019 m. spalio 12 d. sprendimu jau vieną kartą buvo pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2019 m. lapkričio 27 d., skundžiamu sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. Inspekcijos nuomone, Sprendimas motyvuotas, jo teisinis ir faktinis pagrindas yra išsamus, pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniais argumentais, todėl nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Sprendimo neatitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

Atkreipė teismo dėmesį, kad ir išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI3-2441-505/2020 metu, ir teismui priėmus 2020 m. birželio 11 d. sprendimą pareiškėjui buvo žinomas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatų imperatyvus reglamentavimas, numatantis, kad, esant pagrindui, Inspekcija turi teisę tik vieną kartą priimti sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Tvirtino, jog pareiškėjas pateiktu skundu siekia sudaryti galimybę nepagrįstai ilgai vilkinti neteisėtos statybos padarinių šalinimą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 2D-18405 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. kovo 12 d. raštu Nr. 7SD-1650-(14.7.104.) „Dėl informacijos pateikimo pagal bendradarbiavimo susitarimą“ Inspekcija buvo informuota apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą statiniais, kuriems statyti nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau turi būti gautas valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas, nes aikštelė ir vartai su varteliais pastatyti valstybinėje žemėje.

Bylos duomenimis, Inspekcijos Kauno departamento vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 9 d. atliko patikrinimą valstybinėje žemėje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-734-(15.2), kuriame nustatė, kad valstybinėje žemėje, šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengta ~ 158,00 m² betoninių trinkelių aikštelė, kuri iš dviejų pusių apribota ~ 1,30 m aukščio ir ~ 5,00 m ilgio dvejais metaliniais vartais su varteliais, kurių ilgis ~ 1,00 m, aukštis ~ apie 1,30 m.

Pareiškėjui nepateikus valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) sutikimo, susitarimo statyti aikštelę ir vartus su varteliais valstybinėje žemėje, Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. balandžio 12 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2), kuriuo iš statytojo M. M. pareikalavo iki 2018 m. spalio 12 d. atlaisvinti bendrojo naudojimo pravažiavimą, išardant ~ 5,00 m ilgio dvejus vartus su greta esančiais varteliais vakarinėje ir rytinėje bendrojo naudojimo pravažiavimo dalyje, išardyti aikštelę, pašalinant valstybinėje žemėje esančias trinkeles prie žemės sklypo, ir sutvarkyti statybvietę.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. spalio 10 d. su prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, prašydamas jį pratęsti iki 2019 m. sausio 12 d., tačiau Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. RE-419-(15.2) netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog pagal pareiškėjo 2018 m. gruodžio 7 d. skundą dėl Inspekcijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo iškelta administracinė byla Nr. eI-2347-422/2019, kurioje teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu panaikino Inspekcijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir įpareigojo Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. prašymą iš naujo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Inspekcija, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą, 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. RE-162-(15.2) pratęsė pareiškėjui privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. lapkričio 27 d.

Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjas 2019 m. lapkričio 25 d. su prašymu (reg. 2019 m. lapkričio 26 d. Nr. PRIE-272) pakartotinai kreipėsi į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. RE-371-(15.2) buvo nuspręsta nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino, nes nėra tam teisinio pagrindo. Minėtas sprendimas pareiškėjo buvo ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-2441-505/2020, kurioje 2020 m. birželio 11 d. sprendimu jo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1759-789/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šioje byloje skundžiamas 2021 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 2D-18405 buvo priimtas pagal pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą, jam trečią kartą kreipiantis į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Pareiškėjo tvirtinimu, Inspekcija šioje byloje skundžiamu sprendimu pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų reikalavimus, keliamus administracinio akto turiniui, nes iš Sprendimo nėra aišku, kodėl prašymas pratęsti terminą netenkinamas, kokias pasekmes Sprendimas sukelia pareiškėjui.

Teismas pažymi, jog Sprendimo priėmimo metu reikalavimus administracinių sprendimų turiniui reglamentavo VAĮ 10 straipsnio nuostatos (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-01-29), iš esmės analogiškos anksčiau įtvirtintoms VAĮ 8 straipsnyje, pagal kurias turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ir kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; išdėstyti administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktai).

Teismas pažymi, jog Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi VAĮ nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl VAĮ 8 straipsnio savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog „<...> Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą“ (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymo turinio matyti, jog jis prašė suteikti papildomai laiko, kuris reikalingas geranoriškai pašalinti privalomojo nurodymo padarinius, neperduoti privalomojo nurodymo vykdymo antstoliams. Todėl spręstina, jog Inspekcija teisingai vertino jo prašyme išreikštą valią pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (nustatyti papildomą terminą).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino, jo nepratęsimo teisiniu pagrindu nurodant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kurioje įtvirtinta: jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Faktiniu atsisakymo pratęsti terminą pagrindu skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, jog 2018 m. balandžio 12 d. surašyto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) įvykdymo terminas Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. birželio 12 d. sprendimu jau vieną kartą buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio 27 d., todėl Inspekcija dar kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (nustatyti papildomą terminą) neturi teisinio pagrindo.

Teismo vertinimu, skundžiamo sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas yra pakankamai išsamus, pagrįstas tiek teisiniu reglamentavimu, t. y. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjui paaiškinant, kad Inspekcijos departamentas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. lapkričio 27 d., ir atkreipiant pareiškėjo dėmesį į tai, kad Inspekcija priimti sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi teisę tik vieną kartą ir ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatyta privalomajame nurodyme, skundžiamo sprendimo išvada yra konkreti, taip pat nurodyta akto apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, reglamentuojančioje ginčo teisinius santykius, imperatyviai įtvirtinta, kad Inspekcija priimti sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo turi teisę tik vieną kartą ir ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatyta privalomajame nurodyme, kiti teisės aktai išimčių nenumato.

Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl netinkamai atliktos administracinės procedūros, nagrinėjant jo skundą. Tačiau konkrečiu atveju į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad Inspekcijai buvo pateiktas pareiškėjo skundas. Inspekcijoje buvo išnagrinėtas 2021 m. spalio 19 d. jo prašymas.

Nagrinėjamu atveju Inspekcija Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašyme nurodytų aplinkybių, kaip spręstina pagal jo turinį, kad būtų nustatytas papildomas terminas privalomojo nurodymo padarinių įvykdymui ir kad privalomasis nurodymas nebūtų perduotas vykdyti antstoliams, todėl darytina išvada, kad buvo padaryti pažeidimai, bet jie vertinami kaip neesminiai, nesudarantys pagrindo Sprendimo naikinimui, nes pareiškėjas suprato šio sprendimo esmę ir turinį, jam buvo žinomas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas imperatyvus reglamentavimas ir faktinės ginčo aplinkybės. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog dėl to paties privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją pareiškėjas kreipėsi jau trečią kartą, Inspekcijos ir teismų sprendimais buvo išaiškinta minėtos teisės normos taikymo pagrindai ir tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1759-789/2021 išnagrinėjus iš esmės analogiško pobūdžio ginčą dėl Inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. RE-371-(15.2) panaikinimo, buvo nuspręsta nepratęsti to paties privalomojo nurodymo įvykdymo termino, priimto pareiškėjo ankstesnio, t. y. 2019 m. lapkričio 25 d., prašymo pagrindu. Nukrypti nuo suformuotos teismo praktikos bylą nagrinėjančiam teismui nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju priimant Sprendimą Inspekcijos buvo įvertintas pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymo turinys ir motyvai, aiškiai išdėstant, jog Inspekcijos departamento 2019 m. birželio 12 d. sprendimu jau vieną kartą pareiškėjui buvo pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, todėl Inspekcija neturi teisinio pagrindo dar kartą terminą pratęsti. Teismas konstatuoja, jog Inspekcija skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, atitinka VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nenustatyta, kad priimant ginčijamą administracinį aktą būtų pažeistos pagrindinės procedūros, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti ir įpareigoti atsakovę nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iš naujo.

Atsižvelgdamas į bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas, kreipdamasis pakartotinai dėl to paties privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, piktnaudžiauja administracinės procedūros ir teisminės gynybos teise.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė