- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- eI-2347-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02904-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Kauno departamentas) 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. RE-419-(15.2) (toliau – ir Sprendimas, Skundžiamas sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą ir priimti sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo terminą 6 mėnesiams.
Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Sprendimas yra nepagrįstas. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, dėl kokių priežasčių prašymas pratęsti terminą buvo atmestas, kokie įrodymai nepateikti, kodėl pareiškėjas, kaip nurodyta Sprendime, turėjo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių ir Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl sutikimų. Inspekcija pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 8 dalį, gavusi pareiškėjo prašymą, privalėjo nagrinėti, ar pareiškėjui surašytas privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negalėjo būti įvykdytas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių ir įvertinusi prašymo motyvus, priimti motyvuotą sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau to neatliko.
Tvirtino, jog Sprendimas neaiškus, nemotyvuotas, priimtas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, neatitinka gero administravimo principo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos dėl Viešojo administravimo įstatymo taikymo. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turinčias užtikrinti jo objektyvumą ir pagrįstumą, todėl negali būti pripažintas teisėtu. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko.
Nurodė, jog Inspekcija 2018 m. balandžio 12 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo iš statytojo M. M. pareikalavo iki 2018-10-12 atlaisvinti bendrojo naudojimo pravažiavimą, išardant ~ 5,00 m ilgio dvejus vartus su greta esančiais varteliais vakarinėje ir rytinėje bendrojo naudojimo pravažiavimo dalyje, išardyti aikštelę, pašalinant valstybinėje žemėje esančias trinkeles prie žemės sklypo ir sutvarkyti statybvietę. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pagrindu pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su 2018 m. spalio 10 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcijos Kauno departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kartu su Prašymu Inspekcijai nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų neteisėtai statybai įteisinti, Skundžiamu sprendimu nusprendė nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko. Nurodė, jog patikrinimų metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas savavališkai užėmė ir naudoja 158 kv. m valstybinės žemės, dėl to buvo inicijuota administracinio nusižengimo procedūra ir nubaustas, paskiriant 430 Eur baudą pagal ANK 110 str. 1d. Pažymėjo, jog pareiškėjas Inspekcijai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad iki 2008-10-12 ėmėsi veiksmų dėl savavališkos statybos įteisinimo, todėl Inspekcija pagrįstai atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas, prašydamas pratęsti terminą, Prašyme nurodė, kad yra parengti dokumentai dėl Privalomajame nurodyme nurodytų statinių įteisinimo. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog pareiškėjas dėjo pastangas dėl Ginčo statinių įteisinimo, 2018 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl jo priėmimo, 2018 m. rugsėjo mėn. įvyko pareiškėjo susitikimas su Administracija dėl Ginčo žemės sklypo įsigijimo, pateikiant pasiūlymus. Šios aplinkybės byloje kitais duomenimis nepaneigtos. Į bylą pareiškėjo atstovė pateikė 3 ginčo žemės sklypų pertvarkymo pasiūlymų schemas, parengtas UAB „ Kaunas real estate“ ( jų parengimo data 2018-05-30).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2370-428/2019 pagal pareiškėjų M. S. ir M. M. (M.) skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. SD-1851 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Toje byloje nustatyta, kad pareiškėjai Kauno rajono savivaldybės administracijai 2018 m. spalio 23 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu – suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungti juos su pareiškėjų sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno rajono savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. SD-1851, kuris yra ginčo dalykas kitoje byloje, atsisakė rengti prašyme nurodytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Taigi pagal esamus byloje duomenis akivaizdu, jog pareiškėjas iki Skundžiamo šioje byloje sprendimo priėmimo ėmėsi veiksmų Ginčo statinių įteisinimui ir Prašyme apie tai informavo Inspekciją, tik nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).
VAĮ 26 straipsnyje įtvirtinta viešojo administracinio subjekto pareiga pareikalauti iš asmenų papildomų duomenų, kai jų trūksta sprendimo priėmimui, dokumentams ir informacijai pateikti nustatant konkretų terminą (3 dalis). Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Viešojo administravimo subjekto reikalavimas pateikti dokumentus ir informaciją, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, laikomas biurokratizmu (2 dalis).
Konkrečiu atveju akivaizdu, jog atsakovė atsisakė Skundžiamu sprendimu pratęsti terminą dėl įrodymų nepateikimo, nenustačiusi termino pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus bei nepasinaudojusi vieša informacija iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ir ŽPDRIS) apie pareiškėjo pateiktą 2018 m. spalio 23 d. prašymą Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungti juos su pareiškėjų sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (informacinės sistemos paslaugos Nr. ZSFR-54555). Šias aplinkybes patvirtina kitoje administracinėje byloje (Nr. eI-2370-428/2019) skundžiamo 2018 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. SD-1851 turinys.
Teismas pažymi, jog Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-13).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Įvertinusi Skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pareiškėjo pozicija, jog jį priimant buvo pažeistos Viešojo administravimo nuostatos, gero administravimo principas, nes atsisakymo pratęsti privalomojo įvykdymo terminą motyvai neaiškūs ir nepakankami. Kaip jau minėta, nors atsakovei ir nebuvo pateikti reikiami dokumentai, tačiau iš Prašymo turinio buvo akivaizdu, jog yra parengti tam tikri dokumentai, kuriais siekiama savavališkos statybos įteisinimo, todėl Inspekcija privalėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, įpareigodama pareiškėją pateikti konkrečius dokumentus, taip pat turėjo galimybę prašymo tinkamam išnagrinėjimui susipažinti su esamais dokumentais iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos ir priimdama sprendimą juos aptarti ir įvertinti, t. y. tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo arba motyvuotai atsisakyti jį pratęsti, tačiau apsiribojo formalaus pobūdžio atsakymu.
Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu akcentavo, jog pareiškėjas pažeidė imperatyvias statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas savavališkai užimdamas valstybinę žemę, jog jis savo veiksmais vilkina Privalomojo nurodymo vykdymą, tačiau nurodytos aplinkybės neatleidžia atsakovės nuo pareigos vadovautis Viešojo administravimo įstatymo normomis, nagrinėjant asmenų prašymus. Pažymėtina, jog su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik kreipusis į teismą iš atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, daro išvadą, jog pirmiau nurodyti Skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, tai sudaro pagrindą pareiškėjo skundą patenkinti, panaikinti Inspekcijos Kauno departamento 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. RE-419-(15.2) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. prašymą (Inspekcijoje gautą 2018-10-11, reg. Nr. PRIE-235) dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo ( ABTĮ 91 straipsnio 1dalies 3punktas, 2 dalis).
Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra Inspekcijos prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimą ji turėtų priimti, dėl to pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją priimti sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo terminą 6 mėnesiams yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. RE-419-(15.2).
Įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo M. M. 2018 m. spalio 10 d. prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo iš naujo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.