- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-280-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07975-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Advokatai
- Vaitiekus Novikevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės B. Ž. ir jo gynėjo advokato Vaitiekaus Novikevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo B. Ž., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2 000 Eur užstatu ir byla nutraukta. Nustatytas dvejų metų laidavimo terminas. Laiduotoju paskirtas Z. L. (L.), a. k. (duomenys neskelbtini) Laidavimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
B. Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos (2020 m. vasario 23 d.).
Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotas B. Ž. priklausantis automobilis HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Iš B. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (juridinio asmens kodas 191688326) priteistos 1 024,55 Eur išlaidos už automobilio HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą aikštelėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. B. Ž., pritaikius BK 40 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, t. y. jis, 2020 m. vasario 23 d. apie 19.40 val. Širvintose, Plento gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,78 prom. neblaivumą. Šiais veiksmais B. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą B. Ž. ir jo gynėjas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dėl laidavimo taikymo su 2 000 Eur užstatu, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, bei B. Ž. priklausančio automobilio HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo pakeisti: B. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti bei nustatyti vienerių metų laidavimo terminą; nekonfiskuoti B. Ž. priklausančio automobilio HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
3. Skunde pažymima, jog teismas, nežiūrint į laiduotojo nurodytas aplinkybes dėl užstato, t. y. kad su kaltinamuoju gyvena kartu, jį prižiūri, maitina, pats turi tris vaikus, B. Ž. veiksmai ir taip daug kainavo, be to, jis yra vienintelis dirbantis šeimoje, sutuoktinė augina vaikus, nedirba, gauna nedidelę pašalpą, B. Ž. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2 000 Eur užstatu, kas jaunam laiduotojui, kaip vieninteliam šeimos maitintojui, ir didelei jo šeimai, yra didelė suma. Be to, laiduotojas patyrė proceso išlaidas (kelionės iš gyvenamosios vietos į teismo posėdžius, sveikatos įstaigas, pas advokatus, advokato darbo apmokėjimo išlaidos), automobilio nuvežimo ir saugojimo bei konfiskuotinos automobilio vertės išlaidas. Tam, kad padengtų automobilio nuvežimo ir saugojimo bei kitas išlaidas, laiduotojui teko parduoti savo šeimos automobilį.
4. Apelianto ir jo gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju, B. Ž. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu niekaip negali įtakoti laiduotojo didesnės motyvacijos daryti apeliantui teigiamą įtaką, kadangi ir be piniginio užstato byloje nustatyta visuma laiduotojo atliktų sistemingų veiksmų, iš kurių galima pastebėti tik teigiamos įtakos B. Ž. darymą, pvz., rūpinimasis apeliantu vežiojant jį į sveikatos priežiūros įstaigas, teismus, maisto jam pirkimas, pokalbiai su juo ir kita. Laidavimo paskyrimas su 2 000 užstatu apsunkina laiduotojo ir jo šeimos finansinę padėtį. Pabrėžtina, jog įstatymai ir teismas negali nustatyti laiduotojui, kaip jaunam, trijų nepilnamečių vaikų tėvui, vieninteliam šeimos maitintojui, daugiau, negu jis realiai galėtų įvykdyti, pareigų. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad laidavimo paskyrimas su 2 000 Eur užstatu yra perteklinis bei neatitinka teisingumo ir protingumo reikalavimų, todėl užstatas yra naikintinas
5. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas, priimdamas nuosprendį, nepakankamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su apelianto asmenybe, ir konfiskuodamas iš jo valstybės naudai automobilį Honda CR-V, netinkamai pritaikė įstatymą (BK 67 straipsnis) ir nepagrįstai skyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo iki nuosprendžio priėmimo nuoširdžiai gailėjosi ir dabar tebesigaili dėl padaryto nusikaltimo, pareigūnams prisipažino, jog automobilį vairavo jis. Pažymėtina, kad tai, jog automobilį B. Ž. vairavo neblaivus, sąlygojo ir jo ligos, konstatuotos ir teismo paskirtos psichiatrinės ekspertizės išvadoje, ir gydytojų pateiktuose medicininių dokumentų išrašuose, kurioms paūmėjus, nesusivaldydavo ir vartodavo alkoholį. Tačiau, nepaisant ligų, netrukus po to, kai automobilį vairavo neblaivus ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnyje, nelaukdamas teismo sprendimo ir suprasdamas savo problemas bei savo veiksmų antivisuomenišką pobūdį, niekieno neverčiamas apeliantas ėmėsi konkrečių priemonių, susijusių su alkoholio vartojimu, t. y. pradėjo gydytis, ne kartą gulėjo Vilniaus miesto psichiatrinėje ligoninėje, stengiasi riboti alkoholio vartojimą ir galiausiai jo atsisakyti. Tai rodo, jog dar iki teismo sprendimo priėmimo, B. Ž. padarė atitinkamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Apelianto ir jo gynėjo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams yra visiškai pakankama, jog būtų pasiekti pagrindiniai baudžiamojo įstatymo tikslai - teisės pažeidimų prevencija, kad jis, kaip transporto priemonės vairuotojas, nekeltų pavojaus visuomenei.
6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apelianto padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, jis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nėra teistas. Iš esmės teismas, priimdamas nuosprendį ir atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, pripažino, jog jis jau padarė atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamos veikos, nes būtina sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.
7. Pažymima, jog B. Ž. nuo 1998 m. lapkričio 24 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu dirba minimaliai, kiek jam leidžia jo sveikata, ir didžiąja dalimi yra išlaikomas dukters J. Ž. – L. šeimos, kurioje dirba tik dukters sutuoktinis - laiduotojas. Automobilis Honda CR-V, kurį teismas nusprendė konfiskuoti, yra šeimos automobilis, naudojamas tiek apelianto dukters šeimos, tiek ir šeimos ūkyje. Tai pernelyg didelė bausmė, kaip pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui, juolab, kad įvykdyta nusikalstama veika nėra padaryta dėl savanaudiškų paskatų. Be to, automobilio konfiskavimas prieštarauja teisingumo principui, nes pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė priklauso ne nuo padarytos veikos sunkumo, pavojingumo, o nuo automobilio vertės. Taip pat pažymėtina ir tai, jog, kaip nustatyta byloje, apeliantas vairavo automobilį toje vietoje, kurioje nebuvo nei kitų transporto priemonių (išskyrus policijos pareigūnų tarnybinį automobilį), nei kitų eismo dalyvių, kur įprastai eismas nėra intensyvus. Be kita ko, paminėtina ir tai, jog apelianto vairuojamas automobilis niekam jokios žalos nepadarė. Darytina išvada, kad teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio konfiskavimą, visapusiškai ir objektyviai neįvertino B. Ž. asmenybės pavojingumo, amžiaus, turimų sveikatos problemų bei kitų bylos aplinkybių. Baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise yra pakankama ir adekvati poveikio priemonė, jog būtų pasiekti baudžiamojo poveikio priemonių tikslai
8. Nagrinėjamu atveju, anot apelianto ir jo gynėjo, turėtų būti mažintinas ir laidavimo terminas iki vienerių metų. Vienerių metų laidavimo terminas būtų pakankamas, kad asmuo padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą, taip pat, jog galima būtų vertinti, kad laiduotojas, išties daro jam teigiamą įtaką, skatina laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeisti draudimų bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroras prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės B. Ž. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį.
Šalies argumentai
10. B. Ž. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu (nepaskirta bausmė, jis neturi teistumo). Todėl, prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju paskirtas automobilio konfiskavimas neprieštarauja proporcingumo principui, atitinka teismų praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo, ir užtikrina tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą
Atsiliepimas
11. Dėl apeliantų prašymo neskirti užstato atsiliepime pažymima, kad laiduotojas Z. L. teismo posėdžio metu sutiko laiduoti už B. Ž. ir su užstatu. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, paskyrus laidavimą su užstatu, bus didesnė paskata tiek pačiam B. Ž. susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės bei laiduotojo pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti maksimalias pastangas darant teigiamą įtaką apeliantui, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Pasikeitus situacijai, laiduotojas turi teisę pasinaudoti BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe ir gali atsisakyti laidavimo
Šalies argumentai
12. Teismo paskirtas laidavimo terminas atitinka BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyto termino vidurkį, teismas jį parinko atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, įvertinęs bylos aplinkybes, apelianto B. Ž. bei laiduotojo asmenybes charakterizuojančius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos B. Ž. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, kaltė. Skunde nesutinkama su nustatytu laidavimo terminu ir paskirtu užstatu bei ginčijamas taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė laidavimą, nustatė tinkamą jo terminą ir užstato dydį bei pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimą.
Dėl laidavimo termino ir užstato.
14. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
15. Skunde teigiama, kad skirdamas laidavimo terminą su užstatu, teismas tinkamai neįvertino B. Ž. charakterizuojančių duomenų, padarytos veikos pavojingumo bei laiduotojo Z. L. finansinės padėties, todėl paskyrė pernelyg ilgą laidavimo terminą su užstatu, kurio sumokėjimas yra apsunkintas, nes laiduotojas yra vienintelis dirbantis ir išlaikantis šeimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, o visi skunde nurodomi, neva neįvertinti, kriterijai (padaryta nesunki nusikalstama veika, nusikalto pirmą kartą, dirba, pripažino kaltę ir gailisi), būtent ir lėmė laidavimo taikymą B. Ž. atžvilgiu.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas patikėjo, kad B. Ž. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir taikė laidavimą. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kodėl skiria ilgesnį nei minimalus laidavimo terminą su užstatu. Teismas pagrįstai įvertino kaltininko asmenybės bruožus, kad jis 2019 m. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad 2019 m. gegužės 1 d. vairavo traktorių, būdamas neblaivus (1,49 prom.). Taip pat tai, kad laiduotojas Z. L. teismo posėdžio metu sutiko laiduoti už B. Ž. ir su užstatu. Skunde pateikiamas subjektyvus apelianto ir jo gynėjo vertinimas, kad paskirtas laidavimo terminas yra per ilgas, o užstatas yra perteklinis, ir nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
17. Nustatyta, kad laiduotojas Z. L. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ teisininku, jo gaunamas darbo uždarbis – 2 218 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 171-174). Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės B. Ž. taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna 487,50 Eur mėnesinį darbo užmokestį (t. 2, b. l. 8-12). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog Z. L. sutuoktinė šiuo metu nedirba, augina vaikus ir gauna nedidelę pašalpą, tačiau į bylą nepateikta šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog B. Ž. ar Z. L. turėtų finansinių įsipareigojimų, skolų. Taigi, darytina išvada, kad apelianto ir laiduotojo finansinė padėtis nėra išskirtinai bloga. Papildomai pažymėtina, jog nesutikdamas su užstato dydžiu laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (tokią galimybę nurodė ir apylinkės teismas).
18. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir parinkti tinkami tiek laidavimo terminas, tiek užstato dydis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – taikymo
19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, B. Ž. atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskyręs baudžiamojo poveikio priemones – automobilio HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą bei uždraudimą naudotis specialia teise 3 metams, nepakankamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su apelianto asmenybe, netinkamai pritaikė įstatymą (BK 67 straipsnis) ir nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą (BK 72 straipsnis). Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.
20. Pirmiausia pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – kad B. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi – jau atsižvelgė tiek spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kurioje iš esmės teigiama, kad tokio pobūdžio aplinkybės nelaikytinos pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių, padarius BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018).
21. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
22. Teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Šiame kontekste pažymėtina, kad skunde sureikšminami ir išskiriami B. Ž. asmenybę apibūdinantys teigiami bruožai, sumenkinamas jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, praeityje padaryto administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, reikšmė ir neatsižvelgiama į kitas sprendimui konfiskuoti ar nekonfiskuoti reikšmingas detales.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilis HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 72 straipsnyje nustatytą konfiskuotino turto sąvoką. Automobilio konfiskavimo neproporcingumas skunde grindžiamas tuo, jog nusikaltimas padarytas ne iš savanaudiškų paskatų, nebuvo padaryta žala, sunkia B. Ž. bei laiduotojo Z. L. finansine padėtimi, apelianto garbiu amžiumi ir turimomis sveikatos problemomis, tuo, jog automobiliu naudojosi ne tik apeliantas, bet ir kiti šeimos nariai – dukra bei žentas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Svarbu ir tai, kad B. Ž. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam nėra paskirta piniginio pobūdžio bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatomas nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur). Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės konfiskavimas, pats savaime proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia. Tai, kad ir sumažinta automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Turto konfiskavimo panaikinimas, kuomet už vairavimą išgėrus B. Ž. faktiškai tik prarastų teisę vairuoti, būtų ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas.
24. Vertinant inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad B. Ž. padaryta nusikalstama veika buvo pavojingesnė nei įprasta tokiais atvejais. B. Ž. vairavo automobilį neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis ? 1,78 promilės). Iš byloje esančio 2020 m. vasario 23 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. vasario 23 d., apie 19.40 val., apeliantas buvo pastebėtas Plento g., Širvintose, važiuojantis priešpriešinėje eismo juostoje, nesilaikydamas dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobilyje neveikė joks priekinis kairės pusės žibintas (t. 1, b. l. 9). Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius šios rūšies nusikaltimų padarymo atvejus ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta žmonių sužalojimo ar žalos padarymo. Tai taip pat rodo B. Ž. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas, sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus B. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Apeliantas privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.
25. Kaip jau paminėta, B. Ž. praeityje baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, tarp jų – ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (t. 1, b. l. 29). Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukelia jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018, 2K-195-788/2019, 2K-17-788/2019 ir kt.). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, kad transporto priemonė iš B. Ž. konfiskuota pagrįstai.
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. vasario 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės B. Ž. ir jo gynėjo advokato Vaitiekaus Novikevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.