- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- 1-54-522/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07975-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- B. Ž.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2020 m. vasario 23 d. apie 19.40 val. Širvintose, Plento g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,78 prom. neblaivumą. Šiais veiksmais B. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis B. Ž. teismo posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. mirė jo sutuoktinė; iš pradžių kelis metus laikėsi, bet paskui jam pakriko nervai. Pripažino, kad aptariamą dieną (2020 m. vasario 23 d.) vartojo alkoholį ir vairavo neblaivus. Taip pasielgė dėl nervinės būklės. Ne kartą gydėsi ligoninėje. Pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nepamena, ar matė kaltinamąjį ir ką prieš metus laiko su neblaiviu vairuotoju diskutavo. 2020 m. vasario 23 d. sustabdė ne vieną neblaivų vairuotoją. Viskas nurodyta tarnybiniame pranešime.
Liudytoja K. Ž.-L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvas (kaltinamasis) gyvena kartu, tik atskirose patalpose. Automobiliu HONDA CR-V dažniausiai naudodavosi tėvas, važinėjo į darbą, buvo naudojamas ūkio reikalams; taip pat važinėdavo ji, jos sutuoktinis, kaltinamojo žentas D. V.. B. Ž. alkoholį pradėjo vartoti dėl sutuoktinės mirties, prieš 4 metus. Jos sutuoktinio ir tėvo santykiai yra geri. Tėvas gailisi dėl įvykio. Jį daug kur vežiojo gydytis. 2020 m. liepos mėn. jis dalyvavo Minesotos programoje; gydytoja patarė gydymo nebaigti. Tėvas daugiausia bendrauja su ja ir jos sutuoktiniu, nes gyvena tame pačiame name. Tėvas turėjo vairuotojo pažymėjimą, daugiau nei prieš metus, tačiau ji prarado, nes vairavo neblaivus traktorių. Pati iškvietė policiją, nes tėvas gėrė ir ji nenorėjo to toleruoti.
Liudytojas D. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam yra žinoma, jog kaltinamasis vairavo neblaivus, kadangi kaltinamasis yra jo uošvis. Jis (kaltinamasis) alkoholiu pradėjo piktnaudžiauti po sutuoktinės mirties. Pats (D. V.) kartu negyvena, bet tenka dažnai lankytis. Automobilis HONDA CR-V buvo naudojamas ūkio reikmėms, dabar juo niekas nesinaudoja. B. Ž. gydymu užsiėmė kita šeima, bet ir pats ne kartą vežė jį į priklausomybės centrą. Aptariamas automobilis buvo B. Ž., bet juo naudojosi visa šeima, teko ir jam naudotis. Negali atsakyti, kas daugiausia būna su B. Ž..
Laiduotoju siūlomas Z. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra B. Ž. žentas, kartu gyvena nuo 2012 m. Su sutuoktine persikėlė gyventi kartu, kuomet B. Ž. sutuoktinei buvo diagnozuotas vėžys. (duomenys neskelbtini) m. jai mirus, B. Ž. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, kas labai suintensyvėjo 2019 m. Jie iškvietė policiją, kai jis vairavo neblaivus. Nuo to laiko pradėjo jį gydyti, vežė pas psichiatrus, į gydymo įstaigas. Paskutinėje gydymo vietoje gydymas buvo nesėkmingas (buvo nurodyta, kad jam yra „kažkas su galva“ ir kol jis nepasitaisys, jo į bendruomenę nepriims). 2020 m. vasarą jis netikėtai pats paprašė, kad nori gydytis. Dėl laidavimo prašymo paaiškino, kad su kaltinamuoju gyvena kartu, jį prižiūri, maitina. Užtikrino, kad jis daugiau nepadarys analogiškų veikų, nes jie kontroliuoja tiek finansus, tiek prieigą prie transporto priemonių. Nurodė, kad pats turi tris vaikus. Kaltinamąjį prižiūrės visą laiką. Nurodė, kad nenorėtų mokėti užstato, nes B. Ž. veiksmai ir taip brangiai kainavo; be to, yra vienintelis dirbantis šeimoje, sutuoktinė augina vaikus, nedirba, gauna nedidelę pašalpą. Patvirtino, kad sutiktų sumokėti ir piniginį užstatą. Pats dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ teisininku. Dėl paskelbto karantino šiuo metu jo darbo vieta yra namuose, o šiaip biuras yra Vilniuje. Nurodė, kad gyvena nuosavame name, kuriame yra du įėjimai. Pats alkoholio nevartoja. Automobilis yra reikalingas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2020 m. vasario 23 d. apie 19.40 val. dirbant kartu su vyriausiąja patrule K. A., Plento g., ties Širvintų turgumi, buvo pastebėtas automobilis Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo priešpriešinėje eismo juostoje su neveikiančiu priekiniu kairės pusės žibintu. Automobilis buvo sustabdytas ties Plento g. pastatu Nr. 54. Paaiškėjo, kad automobilį vairuoja B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotojo blaivumas buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 ARFM-0445. Pirmu tikrinimu, atliktu 19.45 val., nustatytas 2,02 prom. neblaivumas, o 20.05 val. atliktu antru tikrinimu – 1,78 prom. neblaivumas. Automobilis Honda 20.15 val. išvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Zibalų g. 18, Širvintos (b. l. 9).
2020 m. vasario 23 d. 19.45 val. alkotesteriu B. Ž. nustatytas 2,02 prom. neblaivumas, o 2020 m. vasario 23 d. 20.05 val. – 1,78 prom. neblaivumas (b. l. 10-12).
2020 m. vasario 23 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nustatyti šie B. Ž. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 13).
2020 m. vasario 23 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra ir būklės patikrinimas. Padarytos automobilio fotonuotraukos. Transporto priemonė saugoma Zibalų g. 18, Širvintose (b. l. 15, 16-23).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad lengvojo automobilio HONDA CR-V kaina be PVM 8091 Eur (b. l. 25).
2020 m. vasario 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad B. Ž. pateikė jam nuosavybės teise priklausančio automobilio HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus – registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 72).
Bylos nagrinėjimo metu, kilus klausimui dėl kaltinamojo psichikos būsenos, buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė ir gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas 2020 m. lapkričio 19 d. – 2020 m. gruodžio 16 d. Nr. 78TPK-211/2020, kuriame nurodyta, kad B. Ž. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuojama – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurių jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu B. Ž. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; B. Ž. byloje nagrinėjamų įvykių metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybė, stoti prieš teismą, ir jam netikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (b. l. 136-140).
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
B. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,78 prom. neblaivumas. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, liudytojų A. K., K. Ž.-L., D. V. parodymais, pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, teismo psichiatrijos ekspertizės aktu.
Teismui buvo pateikti kaltinamojo ir laiduotojo Z. L. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamasis patvirtino, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, pažadėjo ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti nusikalstamų veikų; iš aptariamo įvykio pasimokė, dėl savo poelgio jaučia gėdos jausmą prieš artimuosius ir kitus pažįstamus. Kaltinamojo teigimu, siūlomas laiduotojas, jo dukters sutuoktinis, yra geras, nuoširdus, vertas pasitikėjimo žmogus, kuris daro kaltinamajam teigiamą įtaką, visada jį palaiko; kaltinamasis įsiklauso į Z. L. nuomonę. Siūlomas laiduotojas savo prašyme, prašydamas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be piniginio užstato, taip pat patvirtino, kad pagal savo asmenines savybes ir veiklos pobūdį gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kuris visada atsižvelgia į jo nuomonę. Siūlomas laiduotojas su kaltinamuoju daug kalbėjosi apie įvykį ir mano, kad kaltinamasis suprato padarytą klaidą. Po aptariamo įvykio laiduotojas pastebėjo, kad kaltinamasis tapo atviresnis, kartu bando spręsti iškilusias problemas. Teisiamojo posėdžio metu, prašydamas skirti laidavimą be užstato, tokį prašymą grįsdamas šeimos finansine padėtimi, laiduotojas sutiko ir su laidavimu su užstatu.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas (b. l. 26-27), taigi, nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis pripažino savo kaltę, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Tai laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Žala nepadaryta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Kaltinamasis dirba (b. l. 45). Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis 2019 m. buvo nubaustas administracine tvarka, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad 2019 m. gegužės 1 d. vairavo traktorių, būdamas neblaivus (1,49 prom.). Visgi, kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, užtikrino, kad toks elgesys daugiau nepasikartos, kuo įsitikinęs ir siūlomas laiduotojas. Nurodytos aplinkybės, leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Siūlomas laiduotojas Z. L. yra kaltinamojo dukters sutuoktinis, kuris su šeima gyvena kartu su kaltinamuoju, tame pačiame name. Z. L. yra neteistas, jo teigimu, nebaustas administracine tvarka, nėra įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ teisininku ir darbe charakterizuojamas teigiamai (pateikta AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parengta darbuotojo charakteristika). Siūlomo laiduotojo teigimu, jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Z. L. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Siūlomas laiduotojas, akcentavęs nelengvą finansinę padėtį, tai, kad yra vienintelis dirbantis šeimoje, sutiko laiduoti už kaltinamąjį, ir su užstatu. Įvertinęs pirmiau paminėtas aplinkybes, siūlomą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, taip pat kaltinamojo asmenybę, aukščiau paminėtą jo baustumą administracine tvarka, teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, su 2 000 Eur užstatu, nustatant 2 metų laidavimo terminą, laiduotoju paskiriant Z. L.. Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su tokiu užstatu bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės bei laiduotojo pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti maksimalias pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, aukščiau paminėtus kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes charakterizuojančius duomenis.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas net 1,78 prom. neblaivumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis 2019 m. jau vairavo transporto priemonę neblaivus, už ką paskyrus administracinę nuobaudą, jam buvo ir 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau tinkamų išvadų nepadarė, ir 2020 m. vasario 23 d. vėl sėdo neblaivus vairuoti transporto priemonę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam turi būti skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos (2020 m. vasario 23 d.) (b. l. 66-67).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
Nagrinėjamu atveju, B. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo aptariamą jam priklausantį automobilį darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, t. y. kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sėdo vairuoti automobilį, pavartojęs alkoholio, žinodamas, kad yra neblaivus, taip savo veiksmais sukėlęs pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams; ir taip elgdamasis be kita ko suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir galimą riziką netekti vairuojamo automobilio. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis 2019 m. jau buvo nubaustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamajam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, jis ilgą laiką negalės naudotis motorine kelių transporto priemone. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti taisomąjį ir prevencinį poveikį, aptariamas kaltinamajam priklausantis automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Tokia išskirtine aplinkybe nelaikytina ir bylos dalyvių (kaltinamojo, liudytojų K. Ž.-L., D. V., laiduotojo) akcentuota aplinkybė, kad automobilis buvo naudojamas kitų šeimos narių, šeimos poreikiams, ir yra reikalingas.
Dėl proceso išlaidų. Bylos duomenimis, kaltinamajam priklausantis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Dovydo transportas“ saugojimo aikštelę (b. l. 15). Iš byloje pateiktos 2019 m. spalio 21 d. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties matyti, kad aptariamu atveju taikytinas transporto priemonės nuvežimo įkainis – 47 Eur, o vienos paros saugojimo įkainis – 2,85 Eur. Šiuo atveju, proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos už priverstinį transporto priemonės HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą minėtoje aikštelėje – 1 024,55 Eur, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 23 d. iki 2021 m. vasario 1 d., todėl jos priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Prokuroras, laidavimo taikymo atveju, siūlė taikyti kaltinamajam ir BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1 500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, padaryto nusikaltimo pobūdį (nesmurtinis nusikaltimas), taip pat į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis neteistas, kaltu prisipažino ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, o šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo jau yra priteistos proceso išlaidos, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padės įgyvendinti paskirtoms priemonėms keliamus tikslus, teismas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam neskiria.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 305, 307-308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
B. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2 000 Eur užstatu ir bylą nutraukti.
Nustatyti 2 metų laidavimo terminą.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti laiduotojui Z. L., kad 2 000 Eur užstatą jis turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT46 7300 0101 6612 6375, esančią AB Swedbank banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Išaiškinti B. Ž., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti Z. L., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
B. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos (2020 m. vasario 23 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti B. Ž. priklausantį automobilį HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (juridinio asmens kodas 191688326) iš B. Ž. 1 024,55 Eur išlaidas, už automobilio HONDA CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą aikštelėje.
B. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 23 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.