Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2024-10-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-12194-649/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
e2YT-12194-649/2024
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01761-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
D. K., R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12194-649/2024Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01761-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; (S) 3.4.6.2;
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 30 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K., R. K.- duomenys neskelbtini, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės G. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad duomenys neskelbtini buvo sudaryta J. K. ir G. K. santuoka. Santuokoje J. K. ir G. K. susilaukė dviejų vaikų D. K. ir R. K.. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypai ir žemė su pastatais. Po G. K. mirties į notarą dėl jo palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi. Po sutuoktinės mirties J. K. ir toliau liko gyventi name, naudojosi turtu, mokėjo mokesčius, rūpinosi žemės sklypų tvarkymu ir priežiūra, tvarkė aplinką, puoselėjo gerbūvį, remontavo ir prižiūrėjo statinius, t. y. pradėjo faktiškai jį valdyti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys D. K., R. K.- duomenys neskelbtini ir VĮ Turto bankas atsiliepimais su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo sutuoktinės G. K., mirusios duomenys neskelbtini., palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. K. ir G. K. susituokė duomenys neskelbtini., turėjo du bendrus vaikus D. K. ir R. K., G. K. mirė duomenys neskelbtini (Santuokos liudijimas Nr. duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad J. K. ir G. K. santuokos metu įsigijo nekilnojamąjį turtą: a) 0,1721 ha ploto žemės sklypas, unikalus duomenys neskelbtini pagrindu, gyvenamasis namas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini; ūkinis pastatas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini ūkinis pastatas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini įregistruoti duomenys neskelbtini statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu; kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) rajone. Taip pat bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytas duomenys neskelbtini. Po G. K. mirties name, adresu duomenys neskelbtini rajone liko gyventi J. K., kuris namą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Remiantis Testamentų registro duomenimis, įregistruotų G. K. palikimo priėmimo faktų nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Duomenų, kad po G. K. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje taip pat nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

7. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

9. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad J. K. po sutuoktinės G. K. mirties ir toliau liko gyventi santuokos metu įgytame name, adresu (duomenys neskelbtini) rajone, bei naudojosi name esančiais apyvokos daiktais, baldais ir technika, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą, taip pat prižiūrėjo žemės sklypus. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Todėl nurodytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą išvadai, kad J. K. po sutuoktinės G. K. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. K. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės G. K., mirusios duomenys neskelbtini., faktiniu valdymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios duomenys neskelbtini d., palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjui J. K. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Saulius Vanagas