- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- eI3-4020-644/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00529-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2022-02-02 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos administracinį aktą Nr. (15.5)-AD5-1954 (toliau – ir skundžiamas administracinis aktas).
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo 2020-11-09 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-483-896/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-270-407/2021 BUAB „Vilkvėja“ buvo įpareigota iki 2021-07-01 sutvarkyti R. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas) pašalinant įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 arų plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininko R. Ž. sutikimo. BUAB „Vilkveja“ vietoj to, kad vykdytų teismo sprendimą, sukūrė jo vykdymo iliuziją - pasitelkusi trečiuosius asmenis, pašalino Žemės sklype buvusias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, tačiau vietoje jo, supylė gruntą/dirvožemį, tapačiai užterštą statybinėmis medžiagomis, stiklu ir kitomis atliekomis.
Dėl šių BUAB „Vilkvėja“ ir jos pasitelktų asmenų veiksmų pareiškėjas 2021-03-25 prašymu „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ (toliau- ir Prašymas) kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas), prašydamas imtis priemonių patikrinti BUAB „Vilkvėja“ į Žemės sklypą atvežtą grunto sudėtį, paimant grunto mėginius ir įvertinti jų atitiktį gruntui kitoje Žemės sklypo vietoje. Departamentas 2021-04-09 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, dėl ko pareiškėjas jį apskundė teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021-11-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6350-414/2021 panaikino 2021-04-09 Departamento raštą, kaip netinkamai motyvuotą ir nepagrįstą teisiniais bei faktiniais argumentais. Aplinkos apsaugos departamentas iš naujo išnagrinėjo 2021-03-25 pareiškėjo prašymą ir ginčijamu 2022-02-02 administraciniu aktu atsisakė jį tenkinti.
Pareiškėjas nesutinka su Departamento išvada, kad Aplinkos apsaugos departamentas neturi pareigos taikyti aplinkos sutvarkymo priemonių Žemės sklypo atžvilgiu, kadangi nėra nustatytas reikšmingas poveikis aplinkai (tarša, grėsmė sveikatai ir pan.), o kaltas asmuo yra nenustatytas. Pareiškėjo nuomone, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta, kad dalis Žemės sklypo buvo užteršta, taršos veiksmus atliko ir už juos atsakinga BUAB „Vilkvėja“, kuri įpareigota pašalinti iš užterštos Žemės sklypo dalies statybines atliekas ir užterštą gruntą/augalinį sluoksnį bei atkurti šios Žemės sklypo dalies būklę į pirminę būklę, todėl Departamentas turi pareigą užtikrinti šio BUAB „Vilkvėja“ teismų procesiniais sprendimais nustatyto įpareigojimo tinkamą įvykdymą.
Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad skundžiamame administraciniame akte nurodoma, jog BUAB „Vilkvėja“ pasitelktų asmenų išpilto grunto/dirvožemio kokybė (derlingumas) ir sudėtyje esantis akmenų kiekis neturi reikšmės tinkamam Žemės sklypo sutvarkymui. Pareiškėjo teigimu, BUAB „Vilkvėja“ tinkamam teismo sprendimo įvykdymui turėjo ne bet kaip sutvarkyti Žemės sklypo dalį, o atstatyti ją į būklę, buvusią iki Žemės sklypo užteršimo ir Departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turėjo kontroliuoti, kad BUAB „Vilkvėja“ tinkamai įvykdytų teismo sprendimą ir atkurtų užterštos Žemės sklypo dalies būklę ne į bet kokią, o į pirminę, t. y. tokią, kokia yra likusi neužteršta Žemės sklypo dalis. To nepadaręs, Aplinkos apsaugos departamentas tinkamai neįvykdė savo pareigų, o skundžiamu administraciniu aktu išsisukinėja nuo savo pareigų vykdymo.
Be to, Aplinkos apsaugos departamentas, pareiškėjo nuomone, ne tik nevykdo pareigos užtikrinti, kad BUAB „Vilkvėja“ užteršta Žemės sklypo dalis būtų atkurta į pirminę būklę, tačiau ignoruoja, jog Žemės sklypo sutvarkymą yra siekiama atlikti formaliai. Dėl galimai tyčinio atsakovo neveikimo, pareiškėjas ėmėsi veiksmų pateikti įrodymus, kad tariamai sutvarkyta Žemės sklypo dalis nėra atkurta į pirminę būklę, o iš naujo užteršta galimai tapačiomis susmulkintomis ir molio gruntu sumaišytomis atliekomis. Atsakovas, kuris turėjo užtikrinti tinkamą Žemės sklypo sutvarkymą, to ne tik nepadarė, tačiau ir tikslingai veikia, kad nuslėptų netinkamą Žemės sklypo sutvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Vilkvėja“ Žemės sklypo tinkamai nesutvarkė, skundžiamas administracinis aktas, kuriuo nustatytos priešingos faktinės aplinkybės ir sudaro pagrindą Aplinkos apsaugos departamentui išvengti tinkamo savo pareigos vykdymo, yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas paaiškino, kad skunde pareiškėjas išplečia reikalavimo nurodyto savo Prašyme turinį ir apimtį. Iš pareiškėjo 2021-03-25 prašymo turinio ir suformuluoto reikalavimo matyti, kad R. Ž. nieko kito neprašė, kaip tik patikrinti UAB „Vilkvėja“ užvežtą gruntą, paimant atvežto grunto mėginius ir juos sulyginti su grunto mėginiais paimtais kitoje neužterštoje Žemės sklypo vietoje. Pareiškėjas Prašyme nenurodė, ar buvo pažeisti ir kaip pažeisti jo teisėti interesai, kaip ir kokiu būdu jo interesai turėtų būti apginti, nenurodė ko tikisi iš viešojo administravimo institucijos ir kokį sprendimą ši turėtų priimti, kad interesai būtų apginti. Departamentas, tikrindamas, ar pareiškėjo prašymo nagrinėjimas jo kompetencijoje, nustatė, kad imti grunto mėginius ir atlikti palyginamuosius tyrimus, veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277, yra neįgaliotas ir apie tai aiškiai bei suprantamai pažymėjo pareiškėjui duotame skundžiamame atsakyme, pasiūlydamas pareiškėjui dėl atvežtinio dirvožemio palyginimo su kitoje teritorijoje esančiu dirvožemiu, kreiptis į specializuotą laboratoriją.
Taip pat Departamentas, nors toks reikalavimas Prašyme ir nebuvo suformuluotas, vykdydamas teisės aktais nustatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkciją, buvo nuvykęs patikrinti pareiškėjo žemės sklypo (2021-11-19 apžiūros aktas Nr. (15.5) - TVR - 6875 ir 2021-11-23 apžiūros aktas Nr. (15.5) - TVR - 6876) ir rinko informaciją, kur iš sklypo statybinės atliekos išvežtos ir koks gruntas į sklypą atvežtas. Informaciją apie patikrinimo metu surinktus duomenis aiškiai ir suprantamai pateikė skundžiamame atsakyme.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skunde nenurodo, kaip Departamento atsisakymas atlikti grunto palyginamuosius tyrimus, kuriuos jis atlikti nekompetentingas, pažeidžia jo interesus, nenurodo, kokią neigiamą įtaką jo teisėms turi (ir ar turi) Departamento vykdytas patikrinimas ar surinkta informacija. Taip pat savo skunde pareiškėjas nepagrįstai išplečia Prašyme suformuluoto reikalavimo ribas. Skunde jau nurodo, kad Departamentas turėjo pareigą užtikrinti BUAB „Vilkvėja“ teismų procesiniais sprendimais nustatyto įpareigojimo tinkamą įvykdymą, turėjo kontroliuoti, kad BUAB „Vilkvėja“ tinkamai įvykdytų teismo sprendimą ir atkurtų užterštos žemės sklypo dalies būklę ne į bet kokią, o pirminę, t. y. tokią, kokia yra likusi neužteršta žemės sklypo dalis. Tačiau tokio reikalavimo, kontroliuoti UAB „Vilkvėja“, Prašyme nė nebuvo. Tokia pareiga Departamentui nebuvo numatyta ir teismo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis R. Ž. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Vilkvėja“ 2015 m. kovo 31 d. nuomos sutartimi Nr. 1 ir 2015 m. kovo 31 d. nuomos sutartimi Nr. 2 išnuomojo du po 0,06 ha dydžio žemės sklypus vėjo jėgainių statybai. UAB „Vilkvėja“ pasamdytas rangovas 19,25 aro plote vėjo jėgainių statybai įrengė dvi aikšteles su nuovažomis, tačiau jas įrengdamas panaudojo statybines atliekas (3984,75 t mišrių statybinių atliekų laužo, t. y. stambiagabaritės gelžbetonio su armatūra nuolaužos (daugiau nei 1 m skersmens), plytų dalys, buitinių šiukšlių (maišų) liekanos su grunto priemaišomis). Vėjo jėgainių statyba sustojo, o UAB „Vilkvėja“ Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-270-407/2021 nutarė Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą; patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, kuria patenkintas atsakovės nemokumo administratorės savarankiškas reikalavimas dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ įpareigojimo sutvarkyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 aro plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininko R. Ž. sutikimo, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2021 m. liepos 1 d. Nuo 2021 m. kovo 3 d. BUAB „Vilkvėja“, pasitelkdama kitus asmenis, vykdė teismo sprendimą, iš Žemės sklypo vežė buvusias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, o vietoje jo, pareiškėjo nuomone, supylė gruntą/dirvožemį, tapačiai užterštą statybinėmis medžiagomis, stiklu ir kitomis atliekomis.
Pareiškėjas 2021-03-25 prašymu „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydamas imtis priemonių patikrinti BUAB „Vilkvėja“ privežtų atliekų į Žemės sklypą, paimant užvežto grunto mėginius ir įvertinti jo atitikimą gruntui kitoje (neužterštoje) Žemės sklypo vietoje. Departamentas 2021-04-09 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, dėl ko pareiškėjas jį apskundė teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021-11-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6350-414/2021 panaikino 2021-04-09 Departamento raštą, kaip netinkamai motyvuotą ir nepagrįstą teisiniais bei faktiniais argumentais. Aplinkos apsaugos departamentas iš naujo išnagrinėjo 2021-03-25 pareiškėjo prašymą ir skundžiamu 2022-02-02 administraciniu aktu Nr. (15.5)-AD5-1954 „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ atsisakė jį tenkinti.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2022-02-02 administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas, nesutikimą su skundžiamu administraciniu aktu iš esmės grindžia tuo, jog Departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turėjo kontroliuoti, kad BUAB „Vilkvėja“ tinkamai įvykdytų teismo sprendimą ir atkurtų užterštos Žemės sklypo dalies būklę ne į bet kokią, o į pirminę, t. y. tokią, kokia yra likusi neužteršta Žemės sklypo dalis. To nepadaręs, Aplinkos apsaugos departamentas tinkamai neįvykdė savo pareigų, o skundžiamu administraciniu aktu išsisukinėja nuo savo pareigų vykdymo.
Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip visiškai nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (akto redakcija, galiojanti nuo 2022-01-29) (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis); skundu vadinamas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.).
Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tokios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).
Iš pareiškėjo Prašymo turinio ir jame suformuluoto reikalavimo matyti, kad R. Ž. prašo patikrinti UAB „Vilkvėja“ privežtas atliekas į Žemės sklypą, paimant užvežto grunto mėginius ir juos sulyginti su grunto mėginiais paimtais kitoje neužterštoje žemės sklypo vietoje. Daugiau jokių prašymų, nei reikalavimų pareiškėjas nenurodo, tik pamini, kad užvežtas gruntas nėra derlingasis dirvožemis, o neaiški masė iš akmenų, statybinio „gruzo“ ir stiklo atliekų, t. y. pareiškėjas nenurodo, ar buvo pažeisti ir kaip pažeisti jo teisėti interesai, kaip ir kokiu būdu jo interesai turėtų būti apginti. Pareiškėjas viešojo administravimo subjekto prašo atlikti konkrečius veiksmus - paimti užvežto grunto mėginius ir juos sulyginti su grunto mėginiais paimtais kitoje žemės sklypo vietoje. Teismo vertinimu, pareiškėjo suformuluotas prašymas yra konkretus ir suprantamas, atitinkantis Taisyklių 24.3 papunktį.
Atsižvelgiant į Taisyklių 45 punktą, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti Taisyklių 45.1. p); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.2. p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Taisyklių 45.3. p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (Taisyklių 45.4. p.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas skundžiamu administraciniu aktu į pareiškėjo 2021-03-25 prašymą, įvertinęs jo turinį, atsakė išsamiai ir tinkamai, nurodydamas, kad buvusių aikštelių su įvažiavimais teritorija nėra užteršta statybinėmis atliekomis ir nėra pagrindo įtarti cheminės taršos, tad nėra pagrindo imti mėginius. Be to, Departamentas nurodė, kad dirvožemio palyginamųjų tyrimų nevykdo, nes tokia funkcija jam nepavesta nei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, nei Departamento nuostatuose ir pasiūlė pareiškėjui dėl atvežtinio dirvožemio palyginimo su kitoje teritorijoje esančiu dirvožemiu, kreiptis į specializuotą laboratoriją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas, tirdamas Prašymą ir vykdydamas teisės aktais nustatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkciją, buvo nuvykęs patikrinti pareiškėjo žemės sklypo (2021-11-19 apžiūros aktas Nr. (15.5)-TVR-6875 ir 2021-11-23 apžiūros aktas Nr. (15.5)-TVR-6876) ir rinko informaciją, kur iš sklypo statybinės atliekos išvežtos ir koks gruntas į sklypą atvežtas bei informaciją apie patikrinimo metu surinktus duomenis aiškiai ir suprantamai išdėstė skundžiamame administraciniame akte, nors pareiškėjas to net ir neprašė.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2005-04-19 nutartis a. b. Nr. Al 1-443/2005; 2008-08-08 nutartis a. b. Nr. A502-906/2008). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2004-01-27 nutartis a. b. Nr. A-7-121-2004). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011 ir kt.).
Pareiškėjas savo skunde nenurodo, kaip Departamento atsisakymas atlikti grunto palyginamuosius tyrimus, pažeidžia jo teises ir interesus bei kokias sukelia teisines pasekmes. O tai reiškia, kad jei ir būtų skundžiamas administracinis aktas panaikintas, tai jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams nebūtų, nes šiuo aktu nei taikomos kokios nors poveikio priemonės ar sankcijos, nei nustatomi įpareigojimai ar nurodymai, kuriuos pareiškėjas turėtų įvykdyti. Pažymėtina, kad skundžiamo administracinio akto panaikinimas jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams nesukeltų ir dėl to, jog Departamentas teisės aktais neįgaliotas vykdyti grunto palyginamųjų tyrimų, kadangi tai atlieka specializuotos laboratorijos, ką atsakovas ir nurodė skundžiamame akte. Aplinkybę, kad atsakovo atsisakymas paimti užvežto grunto mėginius ir juos sulyginti su grunto mėginiais paimtais kitoje žemės sklypo vietoje, nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, patvirtina ir tai, kad pareiškėjo užsakymu UAB „Geo expert“ atliko Žemės sklypo dalies geologinius tyrimus ir surašė išvadas apie tai, kokios sudėties ir kokybės gruntas yra Žemės sklype (2022 m. kovo mėn. Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita).
Teisėjų kolegija pažymi, kad savo skunde pareiškėjas nepagrįstai išplečia Prašyme suformuluoto reikalavimo ribas. Skunde teismui R. Ž. nurodo, kad Departamentas turėjo pareigą užtikrinti BUAB „Vilkvėja“ teismų procesiniais sprendimais nustatyto įpareigojimo tinkamą įvykdymą, turėjo kontroliuoti, jog BUAB „Vilkvėja“ tinkamai įvykdytų teismo sprendimą ir atkurtų užterštos žemės sklypo dalies būklę ne į bet kokią, o į pirminę, t. y. tokią, kokia yra likusi neužteršta žemės sklypo dalis. To nepadaręs, Aplinkos apsaugos departamentas, pareiškėjo nuomone, tinkamai neįvykdė savo pareigų, o skundžiamu administraciniu aktu išsisukinėja nuo savo pareigų vykdymo. Tačiau teismas akcentuoja, kad tokio reikalavimo, kontroliuoti UAB „Vilkvėja“ dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir užterštos žemės sklypo dalies atkūrimo, Prašyme nei nebuvo, tokia pareiga Departamentui nebuvo numatyta ir teismo sprendime, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2013-04-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013 2014-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, skundas negali būti nagrinėjamas teisme. Taigi, pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą administracinį aktą tuo pagrindu, kad atsakovas nekontroliavo ir nevykdė pareigos užtikrinti BUAB „Vilkvėja“ teismų procesiniais sprendimais nustatyto įpareigojimo tinkamo įvykdymo, dėl šių veiksmų atlikimo pirmiausiai turėjo kreiptis į atsakovą ir tik pastarajam atsisakius tokį prašymą tenkinti arba vilkinant klausimo sprendimą, dėl šių atsakovo veiksmų kreiptis į teismą.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas skundžiamu administraciniu aktu, atsakydamas į pareiškėjo 2021-03-25 prašymą, išsamiai ir tinkamai nustatė faktinių aplinkybių apimtį bei nurodė teisinį pagrindą, kodėl atsisako atlikti grunto lyginamąjį tyrimą ir pagrįstai bei teisėtai dėl prašomo tyrimo atlikimo pasiūlė pareiškėjui kreiptis į specializuotą laboratoriją, ką pareiškėjas vėliau ir padarė. Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas aktas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusios institucijos atliktu situacijos vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti skundžiamą aktą ir tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu numatytų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų administracinio akto turiniui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti 2022-02-02 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos administracinį aktą Nr. (15.5)-AD5-1954, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.