Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, 65 straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė 13 MGL (1 690 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. R. 2019 m. gruodžio 29 d. apie 14 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – R. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,83 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. gruodžio 29 d. nuo 15 val. 20 min. iki 15 val. 35 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio užfiksuotas apgadintas priekinis bamperis bei priekinis kairės pusės žibintas. Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis bei jo užvedimo rakteliai. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 13 – 19).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020 m. sausio 3 d. R. R. savanoriškai pateikė dokumentą, patvirtinantį proceso išlaidų, patirtų dėl automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo, atlyginimą (b. l. 31 – 34).

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. R. (b. l. 37).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0065, panaudojimo registracijos žurnalo kopijos ir šio prietaiso atminties duomenų išrašo matyti, jog 2019 m. gruodžio 29 d. 14 val. 48 min. pirmojo testavimo metu šiuo alkoholio kiekio matuokliu V. R. buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. 15 val. 8 min. antrojo testavimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu V. R. buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (109 – 110, 111 – 112).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. R. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis V. R., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis V. R. sutiko ir su prokuroro jam pasiūlyta bausmės rūšimi – bauda bei prašė leisti baudą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį (b. l. 108).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis V. R. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis V. R. praeityje buvo teistas vieną kartą, tąkart paskirtą bausmę jis yra atlikęs, jo teistumas jau yra išnykęs (b. l. 97 – 98; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Bylos duomenimis, V. R. yra baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 101 – 102). Kaltinamasis yra išsituokęs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 95 – 96, 100). Kaltinamasis V. R. psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 93, 94). Byloje nėra jokių kitų V. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju V. R. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 70 – 73). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. R. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, teismas, įvertinęs visas pirmiau jau aptartas aplinkybes, o ypač tai, jog kaltinamasis V. R. yra nedirbantis, taip pat jam skiriamos baudos dydį nustato, jog kaltinamasis jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamojo V. R. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 29 d. 14 val. 48 min. iki 2019 m. gruodžio 30 d. 10 val. 13 min. (b. l. 79 – 80, 81 – 82). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į paskirtiną bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bei kitų klausimų

Prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam V. R. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaltinamasis V. R. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. R. asmenybę (tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą), teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokuroro pasiūlytam laikui – 2 metams 6 mėnesiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajam V. R. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 30 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 83 – 85). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu V. R. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 30 d.

Kaltinamasis V. R. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – R. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“ vertę atitinkančią 1 571 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo V. R. vairuotas automobilis „Opel Zafira“ pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikoma konfiskuotinu turtu. Pažymėtina, jog automobilis „Opel Zafira“ nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam (b. l. 22 – 24, 37). BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „Opel Zafira“ negali būti paimtas valstybės nuosavybėn. Tačiau baudžiamasis įstatymas numato, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiagoje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog 2020 metų sausio mėnesį automobilio „Opel Zafira“, kurio techninės charakteristikos sutampa su V. R. vairuoto automobilio „Opel Zafira“ techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1 900 Eur, kaina be PVM – 1 571 Eur (b. l. 39). Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, prekės ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestinamos PVM. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nėra PVM mokesčio objektas, todėl tokiais atvejais konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydis turi būti išieškomas be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-219-658/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.). Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo, sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį bei tikslus, kaltinamajam V. R. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“ vertę (be PVM) atitinkančią 1 571 Eur sumą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos V. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83 – 85, 88 – 90).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 81 MGL, tai yra 4 050 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jis turi mokėti 54 MGL, tai yra 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti V. R. į bausmę laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 29 d. 14 val. 48 min. iki 2019 m. gruodžio 30 d. 10 val. 13 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 52 MGL, tai yra 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog V. R. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 571 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt vieno euro) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 6610.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam V. R., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam V. R.