- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-116-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12315-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16490-877/2014 pagal pareiškėjo A. Š. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. Š. prašė panaikinti antstolės A. A. 2014-05-20 patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/06/01843 ir vykdomąją bylą pagal Kauno rajono policijos komisariato Kelių policijos 2006-06-01 nutarimą Nr. E118254 nutraukti kaip neteisėtą bei suėjus senaties terminui. Skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlieka nuo 2009-04-08, pataisos namuose pareiškėjas yra nuo 2011-04-08, antstolė į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi tik 2014-05-26, jo apie išieškojimą neinformavo. Per dvejų metų vykdymo senaties terminą antstolė į pataisos įstaigos administraciją dėl išieškojimo nesikreipė, todėl yra suėjęs baudos išieškojimo senaties terminas. Be to, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, valstybė neįvykdė savo pareigų, numatytų BVK 125 str., taip pat Europos Socialinėje Chartijoje –neaprūpino pareiškėjo darbu, kad jis iš gaunamo darbo užmokesčio galėtų sumokėti baudą savanoriškai. Kadangi neaprūpinimas darbu truko ilgiau kaip du metus, baudos vykdymo senaties terminas yra pasibaigęs. Pareiškėjas nepripažįsta Kelių policijos pareigūno veiksmų jam skirti baudą, nes toks asmuo nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. apibrėžtu teisingumą vykdančiu pareigūnu, baudos vykdymas pagal Kelių policijos nutarimą, kurio nėra patvirtinęs teismas, yra veika, priešinga Konstitucijai. Mano, kad antstolės 2014-05-20 patvarkymas yra neteisėtas, nes priimtas vykdant ne teismo išduotą vykdomąjį dokumentą bei priimtas pasibaigus baudos vykdymo senaties terminui.
Antstolė A. A. 2014-07-02 patvarkymu skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0036/06/01843 persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad 2006-07-24 priėmė vykdyti Kauno raj. PK Kelių policijos nutarimą Nr. E118254, išduotą 2006-06-01 dėl 5 000 Lt baudos išieškojimo iš A. Š. valstybės naudai. Skolininkas nuo 1991-03-19 yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Raginimai baudą sumokėti geruoju, siųsti deklaruotu adresu registruotais laiškais, grįžo neįteikti. Baudų nesumokėjus, imtasi priverstinio išieškojimo priemonių – siunčiami patvarkymai į skolininko darbovietes bei areštuotos bankų sąskaitos, iš ko skolininkas turėjo suprasti, jog iš jo yra vykdomas išieškojimas. Ne kartą siųsti šaukimai, tačiau nei karto skolininkas į kontorą nebuvo atvykęs. Apie tai, jog baudos bus išieškomos priverstinai, skolininkas turėjo žinoti, nes pareigūnams surašant nutarimą jis dalyvavo (tai pažymėta vykdomuosiuose dokumentuose), tačiau baudos nesumokėjo. Senatis vykdomosiose bylose dėl baudų išieškojimo nėra taikoma tuo atveju, jeigu antstolis nuolat atlikinėjo vykdymo veiksmus bei tikrino skolininko turtinę padėtį. Vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo atliekami nuolatos. Antstoliui nėra deleguota funkcija spręsti, ar valstybė turėjo pareigą asmenį aprūpinti darbu ir ar dėl to išnyko pagrindas sumokėti baudas valstybei. CPK 587 straipsnio 6 punktas numato, jog institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai. Nutarimai, surašyti policijos pareigūnų dėl administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos buvo paskirtos piniginės baudos, yra vykdytini vykdomieji dokumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/06/01843 atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo padarymo metu ir vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolės kontoroje metu galiojusį baudos paskyrimo ir išieškojimo teisinį reglamentavimą, sprendė, jog antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdyti Kauno rajono policijos komisariato Kelių policijos 2006-06-01 nutarimą Nr. E118254 dėl 5000 Lt baudos išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojai valstybei, atstovaujamai VMI. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs Kelių policijos 2006-06-01 nutarimą Nr. E118254 ar antstolės veiksmus priimant šį policijos įstaigos nutarimą vykdyti, išreiškęs nesutikimą, prieštaravęs baudos paskyrimui ir jos išieškojimo pradėjimui, todėl pareiškėjo teiginius, kad antstolė neteisėtai pradėjo baudos išieškojimo procedūrą, teismas vertino kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius CPK, ATPK nuostatoms.
Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog skolą pagal 2006-06-01 vykdomąjį dokumentą antstolė pradėjo išieškoti tik tuomet, kai kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, t. y. 2014 m. gegužės mėnesį. Nurodė, kad vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus ir tikrinant skolininko turtinę padėtį, siunčiant šaukimus skolininkui atvykti pas antstolę. Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas nei karto nėra kreipęsis į antstolę, nėra domėjęsis vykdomosios bylos eiga, byloje nėra duomenų, kad skola būtų mokėta gera valia. Taip pat teismas nurodė, kad iš Kauno rajono policijos komisariato Kelių policijos 2006-06-01 nutarimo Nr. E118254 matyti, kad 5000 Lt bauda pareiškėjui paskirta jam dalyvaujant administracinės bylos nagrinėjime, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole, o ne siekti išvengti baudos mokėjimo. Be to, nurodė, kad 2006-06-01 nutarimas Nr. E118254 dėl baudos skyrimo jam surašytas dar nesant įkalinimo įstaigoje, su nutarimu pareiškėjas buvo susipažinęs, jį pasirašė (1 v. b. l.), taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pradėti vykdyti piniginę prievolę. Teismas pažymėjo, kad antstolei 2007-11-06 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą išsiuntus į pareiškėjo darbovietę UAB „Meldija“, 2007-11-19 antstolei buvo atsiųstas UAB „Meldija“ 2007-11-12 pranešimas apie tai, kad A. Š. neatvyko į darbą be svarbios priežasties ir buvo atleistas pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. (16 v. b. l.). Dėl paminėtų faktų teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo suinteresuotas įsidarbinti, dirbti, deklaruoti savo pajamas, nes iš jų būtų išieškoma ne tik bauda, bet ir vykdymo išlaidos, ir tokį pareiškėjo elgesį vertino kaip vengimą vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Vertindamas dviejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų ir pareiškėjo elgesio aspektu, teismas padarė išvadą, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolė atliko periodiškai, nuolat, iš esmės nepraėjus dvejiems metams tarp atskirų vykdymo veiksmų, todėl, įvertinęs pareiškėjo elgesį, vengimą sumokėti jam žinomai paskirtą baudą, teismas sprendė, kad taikyti senaties terminą vykdymo procese nėra pagrindo. Pareiškėjo išdėstytus teiginius dėl to, kad įkalinimo įstaigoje jis ilgiau kaip dvejus metus nebuvo aprūpintas darbu, neturėjo pajamų ir negalėjo sumokėti baudos savanoriškai, dėl ko baudos vykdymo senaties terminas yra suėjęs, teismas vertino kaip nesusijusius su senaties termino skaičiavimu, antstolei atliekant baudos išieškojimo veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir vykdomąją bylą Nr. 0036/06/01843 nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui. Nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, kuri tiesiogiai įtvirtinta JTO tarptautinio pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str., LT teismų įstatymo 5 str. Nagrinėjant baudos vykdymo ATP byloje senaties termino klausimą siaurąja prasme (ar vykdymo procese nėra 2 metų termino, per kurį vykdymo veiksmai atliekami nebuvo), akivaizdu, kad senaties terminas yra pasibaigęs. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartyje Nr. 3K-3-182/2010 suformuotos teismų praktikos. Pareigą nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senaties terminui imperatyviai nustato LR CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vykdomojoje byloje antstolė 2008-04-16 išsiuntė užklausimus Transporto priemonių, Nekilnojamojo turto registrams, Gyventojų registro tarnybai, 2008-04-25 išsiuntė užklausimą Sodrai. Tačiau sekantis antstolės užklausimas pagal skundžiamoje nutartyje nurodytus duomenis, buvo tik 2010-06-07, t. y. daugiau nei po 2 metų. Be to, pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog baudą jam būtų paskyręs LR Konstitucijos 109 str. apibrėžtas, kompetentingas subjektas, kad apie prievolę sumokėti baudą pareiškėjui būtų žinoma, kad bent vienas antstolės galimai siųstas dokumentas pareiškėjui būtų buvęs įteiktas ankščiau nei 2014-05-26. Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad neva pareiškėjas nebuvo suinteresuotas įsidarbinti, dirbti, deklaruoti pajamas, ir toks elgesys vertinamas kaip vengimas vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė A. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno teisės akto, kurį tariamai netinkamai/neteisėtai pritaikė pirmosios instancijos teismas.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolės veiksmai pripažinti teisėtais, pagrįstumo, dėl administracinės nuobaudos – baudos, vykdymo senaties terminų.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje keliamas klausimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu – jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t.y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taigi, kaip matyti teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.
Civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0036/06/01843 duomenys patvirtina, kad Kauno rajono PK 2006 m. birželio 1 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E118254 pareiškėjui A. Š. paskirta 5000 Lt bauda už tai, kad 2006 m. gegužės 20 d. A. Š., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, automobilių stovėjimo aikštelėje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį, vairavo būdamas neblaivus, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, automobilis nebuvo apdraustas privalomu CA draudimu ir neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Apie bylos nagrinėjimą A. Š. buvo žinoma (data nurodyta protokole), 2006 m. birželio 1 d. nutarimo nuorašas pareiškėjui įteiktas tą pačią dieną. Pareiškėjui nesumokėjus baudos, 2006 m. birželio 1 d. priimtas vykdomasis dokumentas atiduotas antstolei vykdyti 2006 m. liepos 24 d., kas reiškia, kad trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas, numatytas LR ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, pažeistas nebuvo. Antstolė, atlikdama išieškojimo veiksmus, tą pačią dieną išsiuntė siūlymą skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas, tačiau siūlymas grįžo neįteiktas su atžyma, kad skolininkas „išvykęs“ (v. b. l. 4, 5). 2006 m. rugpjūčio 25 d. atliktas užklausimas AB Ūkio bankas dėl skolininko turtinės padėties nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0036/06/01843, 2006 m. rugsėjo 5 d. papildomai užklausta VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centras (v. b. l. 6). 2006 m. rugsėjo 5 d. priimtas patvarkymas areštuoti lėšas AB Vilniaus bankas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą bei atlikta užklausa Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą (v. b. l. 7, 8). 2006 m. rugsėjo 15 d. gautas atsakymas iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM (v. b. l. 9). 2007 m. rugsėjo 4 d. priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto AB SEB Vilniaus bankas panaikinimo ir tą pačią dieną priimtas patvarkymas išieškoti skolą iš skolininko darbo užmokesčio, kuris išsiųstas UAB „Vikstada“ (v. b. l. 12). 2007 m. lapkričio 6 d. išsiųstas tos pačios dienos patvarkymas išieškoti skolą iš skolininko darbo užmokesčio UAB „Meldija“, tačiau 2007 m. lapkričio 19 d. gautas iš UAB „Meldija“ atsakymas, kad A. Š. atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. (v. b. l. 13-16). 2007 m. lapkričio 29 d. išsiųstas šaukimas skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) atvykti į antstolės kontorą, tačiau taip pat grįžo neįteiktas su atžyma, kad skolininkas „persikraustė“ (v. b. l. 17-18). 2007 m. gruodžio 10 d. priimtas patvarkymas areštuoti lėšas SAMPO banke ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 19). 2008 m. balandžio 16 d. antstolė užklausė Gyventojų registro tarnybą prie LR VRM apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą (v. b. l. 20), 2008 m. balandžio 16 d. siuntė užklausą dėl turtinės padėties nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0036/06/01843 į Ūkio banką, 2008 m. balandžio 30 d. gavo atsakymus iš VĮ „Regitra“ ir iš VĮ Registrų centro (v. b. l. 21), o 2010 m. birželio 7 d. užklausė Gyventojų registro tarnybą prie LR VRM apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, siuntė užklausas dėl turtinės padėties nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0036/06/01843 į kredito įstaigas (v. b. l. 22), 2010 m. rugsėjo 29 d. gautas atsakymas iš VĮ „Regitra“, o 2010 m. rugsėjo 30 d. iš VĮ Registrų centro (v. b. l. 23). 2010 m. spalio 11 d. išsiųstas šaukimas skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) atvykti į antstolės kontorą, tačiau taip pat grįžo neįteiktas su atžyma, kad skolininkas „persikraustė“ (v. b. l. 24-26). 2011 m. liepos 7 d. antstolė išsiuntė užklausas dėl turtinės padėties nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0036/06/01843 į kredito įstaigas, 2011 m. liepos 7 d. gauti atsakymai iš VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro (v. b. l. 27). 2012 m. spalio 28 d. antstolė tikrino duomenis Sodroje (v. b. l. 28), Iš bylos duomenų matyti, kad kitas vykdomajame procese atliktas veiksmas - 2014 m. gegužės 16 d. pateikta užklausa įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui (v. b. l. 29). Gavusi duomenis apie tai, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje - Vilniaus pataisos namuose, ir jo draudžiamąsias pajamas, antstolė 2014 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko gaunamų darbinių pajamų pagal CPK 611 straipsnio, 733-743 straipsnių nuostatas, ir šį patvarkymą išsiuntė paštu skolininkui į įkalinimo įstaigą (v. b. l. 31). Taigi, iš vykdomosios bylos Nr. 0036/06/01843 duomenų akivaizdu, kad tarp antstolės veiksmų, atliktų 2008-2010 metais vykdomojoje byloje, buvo laikotarpis, ilgesnis nei dveji metai, taip pat ir beveik dvejų metų laikotarpis 2012-2014 metais, kai nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai. Byloje nėra duomenų, kad 2008 metais, antstolei neradus A. Š. priklausančio turto ar pajamų, antstolė būtų vykdomąjį dokumentą grąžinusi išieškotojui, kas reiškia, kad vykdomasis dokumentas buvo antstolės žinioje ir ji nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesio, t. y. daugiau kaip dvejus metus jokių užklausų institucijoms (VĮ „Regitra“, bankams, Sodrai ir kt.) neteikė. Taip pat nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu antstolė būtų atlikusi kitus vykdymo veiksmus, susijusius su baudos išieškojimu iš pareiškėjo (pvz:. būtų ėmusi priemonių surasti kitą pareiškėjui priklausantį registruotiną nekilnojamąjį turtą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu antstolė netinkamai įgyvendino CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje yra nustatyta antstolės pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi, remiantis teisine reglamentacija ir nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. birželio 7 d. antstolė periodiškai neteikė užklausų kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, VSDFV dėl pareiškėjo darbovietės ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų vykdomiesiems dokumentams įvykdyti, todėl yra pasibaigęs nuobaudos vykdymo senaties terminas. Be to, vykdomosios bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad skolininkui A. Š. iki procesinių dokumentų įkalinimo įstaigoje įteikimo dienos negalėjo būti žinoma apie pradėtą vykdomąją bylą Nr. Nr. 0036/06/01843 ir galimus priverstinius išieškojimo veiksmus. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad jokie antstolės veiksmai, adresuoti konkrečiai skolininkui ir iš kurių jis būtų galėjęs sužinoti apie vykdomąją bylą (siūlymai, raginimai sumokėti ir t. t.) nebuvo atlikti iki 2014 m. gegužės 20 patvarkymo dėl skolos išieškojimo, kuris buvo išsiųstas skolininkui per įkalinimo įstaigą. Taigi, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo ar trukdęs išieškoti baudą.
Paaiškėjus aplinkybei, kad dėl netinkamo antstolio pareigų atlikimo vykdymo veiksmai išieškant paskirtą baudą iš pareiškėjo nebuvo atliekami daugiau kaip du metus ir nenustačius, kad pareiškėjas trukdė išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti pareiškėjui paskirtos baudos vykdymo senatį ir nutraukti baudos išieškojimą iš pareiškėjo (CPK 629 str. 1 d. 4 p.). Nustačius CPK 629 straipsnio pagrindus, apeliacinės instancijos teismas dėl skundžiamo 2014 m. gegužės 20 d. patvarkymo „dėl skolos išieškojimo“ teisėtumo nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo buvo netinkamai išspręsta byla, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – vykdomąją bylą Nr. 0036/06/01843 nutraukti.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0036/06/01843 dėl baudos išieškojimo iš A. Š. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.