Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2017-06-22 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. 2018-06-19, apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini). ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo frontalinį krautuvą (duomenys neskelbtini), S/Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, mažiausia koncentracija 2,52 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais LR BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš VšĮ Regioninės Telšių ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 64 matyti, kad 2018-06-19, 13.05 val. atlikus A. Č. apžiūrą bei alkotesteriu papildomai nustačius 2,01 prom. girtumą, duota išvada, kad A. Č. yra neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairuoti negali (1 t., b. l. 30-31).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, dėl padarytos veikos gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, galėjęs sukelti sunkias pasekmes, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. Č. padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus irgi baustas (1 t., b. l. 103-106, 107-119). A. Č. vedęs, šiuo metu nedirba, nurodė turintis rimtų sveikatos problemų (serga vėžiu, širdies ligos), taip pat šeimyninių bėdų – mama nevaikšto, uošvę ištiko insultas, gresia skyrybos, teigia turėjęs išeiti iš namų. Kaltinamasis gailisi dėl savo poelgio, supranta netinkamai pasielgęs. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus LR BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Nusikalstamą veiką A. Č. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2017-06-22 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme (BK 64 str. 1 d., 2 d.). Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p.).

LR BK 67 str. 1 d. ir 3 d. nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 str. 1 d. nustatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju A. Č. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką, kai teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281 str. 7 d. saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas paskiriant A. Č. LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, taip užkertant kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą bei tai, kad šis nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. jam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.

Pagal BK 72 str. 1-4 d. nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal formuojamą teismų praktiką neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė pripažįstama BK 281 str. 7 d. nusikaltimo padarymo priemone. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 str. pakeitimais ((2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)), už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 287 str. 7 d. aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, tačiau tai transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taigi, transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 str. 7 d. numatytos veikos (žr. 2017-10-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-1020/2017).

Nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu A. Č. vairavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantį frontalinį krautuvą (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,52 promilės etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone. Vadovaujantis BK 72 str. 5 d. nuostatomis, pagal kurias tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017-10-12 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-230-309/2017).

Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teisėjų kolegijos manymu, teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Č. neblaivus vairavo frontalinį krautuvą (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė 18111,80 Eur (1 t., b. l. 74). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl konfiskuotino turto, aptartą teismų praktiką, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo šeiminę padėtį, sveikatos būklę ir finansinę situaciją, į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, darytina išvada, kad šiuo atveju iš kaltinamojo konfiskavus 1/10 dalį frontalinio krautuvo (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią piniginę sumą – 1811 Eur (18111,80 Eur : 10), bus užtikrinti tiek teisingumo ir proporcingumo, tiek kaltinamojo ir visuomenės interesų pusiausvyros principai, bei pasiekti prevenciniai baudžiamojo poveikio priemonės tikslai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu frontalinis krautuvas Case 821E, S/Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas savininkui AB „Lietuvos geležinkeliai“ (1 t., b. l. 88). Nuosprendžiui įsiteisėjus, frontalinis krautuvas ir paliktinas teisėtam savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308, 313 str., teismas

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7 d., ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Č. bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę ir 2017-06-22 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. Č. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017-06-22 nuosprendžiu įskaitytą laikino sulaikymo laiką nuo 2016-09-10 iki 2016-09-11 (2 dienas) ir laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-19 iki 2018-06-20 (2 dienas), iš viso 4 (keturias) dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. Č. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. paskirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 5 d., paskirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš A. Č. dalį konfiskuotino turto – frontalinio krautuvo Case 821E, S/Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, t. y. 1811 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų vienuolikos eurų) sumą. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, pvz., Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, frontalinį krautuvą Case 821E, S/Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininkui AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.