Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Irma Randakevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00441-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.(S)

2013 m. liepos 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje, ir nuteistas laisvės apribojimu trims mėnesiams, paskiriant jam įpareigojimą būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad nevykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimo, pagal kurį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas panaikino 1994-12-23 atliktą garažo (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją D. A. vardu, pripažino 1995-01-18 sudarytą garažo, (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutartį tarp D. A. ir B. N. negaliojančia bei pripažino 1996-09-06 sudarytą garažo, (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutartį tarp B. N. ir A. P. negaliojančia, nurodytų sąlygų, t.y. nevykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės sprendimo, taikant įpareigojimą grąžinti B. N. garažą, t.y. A. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 245 straipsnyje, padarymą.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai remiasi kasacinėmis nutartimis, priimtomis bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pabrėžiama, kad apeliantas teismo nutarties nevykdė todėl, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamas jo prašymas atnaujinti visą civilinį procesą, ir apeliantas yra tikras, kad jo prašymas bus patenkintas, kadangi proceso metu, jo nuomone, padaryta daug teisinių ir procesinių klaidų, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkintinas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendis dėl A. P. nuteisimo pagal BK 245 straipsnį naikintinas, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 dalis).

BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnis).

Įsiteisėjusių teismų sprendimų (tarp jų ir nesusijusių su bausme) nevykdymas yra pavojinga veika, kuria trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teismų valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės ir teisėti interesai. Todėl, jeigu asmuo veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo teismo nustatyto įpareigojimo ar draudimo, ir to norėjo, gali būti keliamas klausimas dėl baudžiamojo proceso inicijavimo jo atžvilgiu.

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą pagal BK 245 straipsnį turėtų būti taikoma, tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti jo įvykdymą civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis. Tai suponuoja teismų praktikoje formuojama nuostata, jog teismo sprendimo neįvykdymas per teismo nustatytą terminą gali būti pripažintas nusikalstamu ir įvertintas pagal BK 245 straipsnį tuo atveju, jei tik pats asmuo galėjo įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-36/2012, 2K-219/2012).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimu A. P. įpareigotas grąžinti B. N. garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), (sprendimas įsiteisėjo 2009-04-30). A. P. nevykdant šio teismo nustatyto įpareigojimo, antstolis M. Dabkus kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo A. P. už teismo sprendimo nevykdymą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartimi (įsiteisėjo 2012-03-23) A. P. paskirta 500 Lt bauda ir nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą. Ir nors, kaip nustatyta byloje, tokie teismo veiksmai teigiamų rezultatų nedavė (A. P. ir toliau neatlaisvino garažo), tai nereiškia, kad baudžiamojo proceso inicijavimas tokioje situacijoje yra pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo paskirtas įpareigojimas, t.y. atlaisvinti garažą, nėra tokio pobūdžio, kad jį galėtų įgyvendinti tik pats įpareigotas asmuo, siekiant įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, gali būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos priverstinio vykdymo priemonės. Tai, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų, ir buvo padaryta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių buvo nuspręsta iškeldinti A. P. iš garažo su visu jam priklausančiu turtu. 2012-12-04 šis teismo nurodymas realizuotas, kaip kad konstatuota įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimis, nepažeidžiant iškeldinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimas, nors ir priverstine tvarka, tačiau buvo įvykdytas.

Tuo tarpu baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų bylos aplinkybių neįvertino ir to pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, jog A. P. veiksmai atitinka BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendis, nesant visų būtinų sąlygų A. P. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 245 straipsnį, turi būti panaikintas, padarius išvadą, kad jis nepadarė veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 245 straipsnį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. P. dėl kaltinimo, numatyto BK 245 straipsnyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.