- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-233-794/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16682-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė
- Atsakovas
- G. T.
- Ieškovas
- UAB „Limada“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. T. įmonės „Elektronikos pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Limada“ ieškinį atsakovui G. T. įmonei „Elektronikos pasaulis“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 9390,04 Lt skolą, 263,53 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010-12-09 su atsakovu pasirašė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. MADA 23/10. Atsakovui tinkamai nevykdant finansinių įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovas nuo 2014-03-17 ją nutraukė, paskaičiavo skolą, delspinigius. Teismui nustačius pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl 280 Lt netesybų, įskaičiuotų į skolos sumą ir prašomos priteisti skolos dydį sumažino iki 9110,04 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį ginčijo tik reikalavimą dėl 280 Lt baudos, įskaičiuotos į skolos sumą, ieškovo reikalavimus dėl 9110,04 Lt skolos, 263,53 Lt delspinigių ir 6 proc. metinių palūkanų pripažino, prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį. Per 2013 ir 2014 m. atsakovas patyrė didelių nuostolių, antrus metus iš eilės veikia nuostolingai, jo finansinė padėtis sunki. Priteistą skolą atsakovas galėtų sumokėti lygiomis dalimis per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
Dublike ieškovas nesutiko su atsakovo prašymu išdėstyti skolos grąžinimą, nurodė, kad atsakovas ir iki šiol galėjo vykdyti prievolę dalimis, tačiau to nedarė. Priteistos skolos mokėjimas dalimis gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Išdėsčius sprendimo vykdymą atsakovas nepagrįstai atsidurtų palankesnėje padėtyje, nes gautų daugiau laiko nevykdyti prievolės.
Triplike atsakovas nurodė, kad iki šiol negalėjo vykdyti mokėjimų ieškovui dėl sunkios finansinės padėties. Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo finansinė padėtis taip pat sunki ir kad sprendimo išdėstymas pakenktų jo interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. sprendimu priėmė ieškovo UAB „Limada“, ieškinio dalyje dėl 280 Lt baudos atsisakymą. Nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 280 Lt baudos iš atsakovo G. T. įmonės „Elektronikos pasaulis“ priteisimo.. Priteisė iš atsakovo G. T. įmonės „Elektronikos pasaulis“, 2638,45 EUR (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 45 euro centų) skolą, 76,32 EUR (septyniasdešimt šešių eurų 32 euro centų) delspinigius, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2714,77 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 586,77 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Limada“, naudai. Teismo sprendimo vykdymą išdėstė trims mėnesiams, įpareigojant atsakovą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti ieškovui kas mėnesį lygiomis dalimis po 1100,51 EUR iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Grąžino ieškovui 5 Lt žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2014 m. lapkričio 5 d. Priteisė iš atsakovo G. T. įmonės „Elektronikos pasaulis“ 7,56 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas G. T. įmonė „Elektronikos pasaulis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad atsakovas ieškovui priteistas sumas privalo sumokėti lygiomis dalimis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašo iš naujo išnagrinėti šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas proporcingai ieškovo atsisakytiems ieškinio reikalavimams dėl 280 Lt baudos, o ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti proporcingai šiai sumai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose.
Apeliaciniu skundu atsakovas G. T. įmonė „Elektronikos pasaulis“ neginčija skolos dydžio ieškovui ir prašo teismo sprendimo vykdymą – skolos mokėjimą – išdėstyti dalimis 6 mėnesių laikotarpiui.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, procesinio sprendimo vykdymą išdėstyti. Teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymas – išimtinė procesinė priemonė. Šis procesinis institutas gali būti taikomas tais atvejais, kai: savalaikis ir visiškas procesinio sprendimo įvykdymas iš esmės pablogintų asmens, privalančio vykdyti procesinį sprendimą, turtinę padėtį; tuo momentu, kai gali būti pradedamas procesinio sprendimo vykdymas (CPK 281 str., 588 str. 1 d.), yra susidariusios išskirtinės laikino pobūdžio aplinkybės, kliudančios asmeniui vykdyti teismo sprendimą jame nustatyta bendra tvarka. Šių sąlygų buvimas savaime reiškia, kad negali būti besąlygiškai patenkintas skolininko prašymas ir išdėstytas teismo procesinio sprendimo vykdymas. Sprendžiant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, negali būti paneigtos išieškotojo teisės bei teisėti interesai. Proceso įstatymas aiškiai nustato, jog, sprendžiant aptariamą klausimą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių turtinę padėtį. Taigi asmens, privalančio vykdyti teismo procesinį sprendimą, interesai negali būti suabsoliutinti ir iškelti aukščiau asmens, turinčio tokiu sprendimu patvirtintą reikalavimo teisę, interesų. Net ir pasitvirtinus aukščiau įvardytoms sąlygoms, turi būti papildomai sprendžiama, ar teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas neiškreips šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. Todėl, tik įsitikinus, jog bus užtikrinta protinga ir teisinga abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, galima išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovui G. T. įmonei „Elektronikos pasaulis“ skolos sumokėjimą išdėstė trims mėnesiams, įpareigojant atsakovą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti ieškovui kas mėnesį lygiomis dalimis po 1100,51 EUR iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Nustatyta, kad atsakovo skola ieškovui susidarė nuo 2014-02-16 t.y. daugiau nei prieš 2 metus. Tačiau atsakovui pateikus duomenis apie patiriamus nuostolius, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 3 mėnesiams atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus bei iš esmės nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros principo.
Apeliantas prašo išdėstyti skolos sumokėjimą dalimis 6 mėnesių laikotarpiui, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant lygiomis dalimis, grindžiant šiomis aplinkybėmis: jog įmonė antrus metus iš eilės veikia nuotolingai. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniam teismui nepateikė jokių dokumentų (išskyrus pelno mokesčių deklaracijas), įrodančių jo turtinę padėtį, t. y. dokumentų apie atsakovo kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankuose arba pas trečiuosius asmenis, kreditorinių ir debitorinių skolų išklotinių, ir kt., kurie pagrįstų būtent apelianto finansinius sunkumus. Pažymėtina, kad atsakovas per visą šį laiką, t.y. daugiau nei 2 metus, nesumokėjo ieškovui įsiskolinimo, net prasidėjus teisminiam procesui, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas padengti bent dalį įsiskolinimo. Tokiu atveju konstatuotina, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis ateityje pagerės ir jis ieškovui galės sumokėti dalimis priteistą sumą (CPK 178 straipsnis).
Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo, šiuo atveju ieškovo, interesus, taip pat privalu pripažinti teisėtai įgytas ieškovo civilines teises, jas gerbti ir ginti. Tokiu būdu ieškovo teisė susigrąžinti skolą iš apelianto turi būti ginama, o skolininkas privalo gerbti šią išieškotojo teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, jog pagal savo finansines galimybes skolą ieškovui moka tam tikromis dalimis. Konstatuotina, kad apeliantas nededa pastangų, jog būtų atsiskaityta su ieškovu, todėl nagrinėjamojoje byloje sprendimo vykdymo išdėstymas ilgesniam laikotarpiui pažeistų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus bei ieškovo interesus. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliantas pirmos instancijos teismo sprendimą skundžia ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 211,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 2, 50), taip pat 1815,00 Lt išlaidos už advokato pagalbą (b. l. 115, 116), iš viso – 2026 Lt (586,77 EUR) bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtų išlaidų nemažino, tačiau apelianto nuomone, ši priteista suma yra per didelė, nes nagrinėjamoje byloje dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 280,00 Lt baudą buvo nutraukta ieškovui šioje dalyje ieškinio atsisakius. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui dalies, proporcingos atmestų reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidų. Tačiau iš teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į tai, kad ieškinys iš esmės buvo patenkintas visiškai, tik dėl 280,00 Lt baudos, ieškovui geranoriškai atsisakius šio reikalavimo, byla toje dalyje buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas pripažindamas skolą elgėsi nesąžiningai, taip piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis t.y. teikė prieštaravimą dėl teismo įsakymo, skundą, taip padidindamas tiek savo, tiek ieškovo bylinėjimosi išlaidas (papildomų įrodymų rinkimą bei procesinių dokumentų rengimą). Kadangi atsakovo veiksmai pripažintini nesąžiningais, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo naudai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.